Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. D. (B. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo B. D. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. N. turto vagystės) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl P. A. turto vagystės) laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (už turto vagystes) subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš B. D. priteista: A. K. 16 043,86 Lt turtinei žalai ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei M. K. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš B. D. taip pat priteista A. K. 3 000 Lt bei M. K. 300 Lt advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

B. D. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d., apie 21 val., T. V. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir prie šio namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su S. K. metu, sudavė pastarajam ne mažiau dvylikos smūgių rankomis ir kojomis į krūtinės ląstą ir galūnes, padarydamas kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje pusėje su VIII-IX-to šonkaulių lūžiais, V-to šonkaulio lūžį kairėje pusėje, kraujosruvas ir odos nubrozdinimus krūtinės ląstoje bei galūnėse, be to, sudavė ne mažiau dešimties smūgių peiliu nukentėjusiajam į krūtinės ląstą ir į kaklo sritį, padarydamas S. K. durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą, einančią į pilvo ertmę su diafragmos kairio kupolo sužalojimu, daugybines durtines-pjautines žaizdas kaklo kairės pusės šoniniame ir nugariniame paviršiuje, durtinę-pjautinę kaklo kairės pusės žaizdą su bendrinės miego arterijos sužalojimu, tai komplikavosi nukraujavimu, vidaus organų mažakraujyste, dėl ko S. K. mirė, tokiu būdu B. D. tyčia nužudė kitą žmogų.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, B. D. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už V. N. ir P. A. turto vagystes (BK 178 straipsnio 2 dalis), tačiau ši nuosprendžio dalis neginčijama ir neapskųsta.

Teismas, pripažindamas jį kaltu, rėmėsi vien tik liudytojo V. S. parodymais. Apeliantas mano, kad šio liudytojo parodymai turėjo būti vertinami labai atidžiai, nes jis pats ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas ir apklaustas įtariamuoju dėl tos pačios nusikalstamos veikos, už kuria dabar yra nuteistas apeliantas. Liudytojas V. S. buvo paleistas iš suėmimo po to, kai davė apeliantą kaltinančius parodymus. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai ir jam siūlė duoti V. S. apkaltinančius parodymus, žadėdami už tai nutraukti baudžiamąją bylą, tačiau jis to nepadarė. Jis negalėjo duoti tokių parodymų, nes nematė kas ir kokiu būdu nužudė S. K. Apeliantas taip pat pažymi, kad liudytojo V. S. parodymų niekas nepatvirtino. Be to, šio liudytojo parodymai yra prieštaringi, jie prieštarauja ekspertizių išvadoms. Liudytojas V. S. parodė, kad jis matė, kaip apeliantas pargriovęs S. K. ant žemės, pastarajam gulint ant pilvo, sėdėjo ant nukentėjusiojo nugaros ir badė jį peiliu. Tačiau teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1222/09 (01) nurodyta, kad pagrindiniai sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti į kaklo sritį bei durtinė - pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda, einanti į pilvo ertmę su diafragmos kairio kupolo sužalojimu, kuri kvalifikuota sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokius kūno sužalojimus, ypač durtinę - pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą, nužudytajam gulint ant pilvo padaryti neįmanoma. Teismas šių prieštaravimų neįvertino.

Nukentėjusioji A. K. atsikirtimuose į nuteistojo B. D. apeliacinio skundo argumentus prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Jos manymu, teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus ir nuteisdamas B. D. paskyrė tinkamą bausmę. Nukentėjusioji atsikirtimuose pakartoja liudytojų V. S., T. V., V. A. parodymus ir mano, jog teismas pagrįstai jais rėmėsi priimdamas B. D. apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, nukentėjusioji išreiškė nuomonę, kad jos vyrą nužudyti galėjo padėti ir liudytojas V. S., o apie nužudymą galėjo žinoti ir liudytoja G. M. Nukentėjusioji A. K. prie atsikirtimų pridėjo pinigų priėmimo kvitą ir prašė iš B. D. priteisti turėtas išlaidas – 400lt, kurie buvo sumokėti už advokato paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo apelianto B. D. gynėjas prašė ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė, nukentėjusiosios ir jų atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apelianto skundo teiginys, kad jo bylą teismas išnagrinėjo subjektyviai ir šališkai, nepagrįstas. Tai teigdamas, apeliantas nesutinka su teismo išvadomis įvertinant liudytojo V. S. parodymus. Tačiau aplinkybė, kad teismas vertino surinktus įrodymus ne taip, kaip to norėtų apeliantas, negali būti pagrindu pripažinti teismą buvus šališku. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus duomenis patikrino ir įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų. Teismo išvados pagrįstos surinktais įrodymais ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

B. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pagrįstai. Jo kaltė įrodyta nuosprendyje aptartų įrodymų visetu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apelianto teiginys, kad jo kaltė nuosprendyje grindžiama tik liudytojo V. S. parodymais, neatitinka tikrovės. Teismas nuosprendyje darydamas išvadas rėmėsi liudytojų V. S., T. V., G. M., V. A., R. T. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis. Teismas atidžiai analizavo ir vertino liudytojo V. S. parodymus. Šis liudytojas teisme parodė, kad po konflikto tarp B. D. su S. K., kurio metu B. D. sudavė pastarajam rankomis ir sakė, kad užmuš, dar buvo girtaujama ir vėliau B. D. paėmęs peilį nusivedė S. K. link upės. Po kelių minučių jis ėjęs pažiūrėti ir matęs kaip B. D. apžergęs gulintį S. K. badė pastarąjį peiliu bei šaukė „užmušiu bjaurybę“. B. D. peiliu grasino ir jam, sakydamas „negyvi nekalba“, po to grįžęs prie tebegulinčio S. K. dar kelis kartus sudavė ir pasakęs „dabar užmušiau“, peilį numetė į krūmus(t.6, b.l.20-22).

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. buvo sulaikytas ir apklaustas kaip įtariamasis. Pirmos apklausos metu jis parodė, kad matė kaip B. D. mušė S. K. kumščiais į įvairias kūno vietas, papildomos apklausos metu jis papildė savo parodymus, nurodydamas, kad matė kaip B. D. peiliu badė S. K. ir paaiškino, kad pasakyti visą tiesą bijojo, nes po įvykio B. D. jam grasino. Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2009-11-25 nutarimu ikiteisminis tyrimas V. S. atžvilgiu buvo nutrauktas (t.6, b.l.54-57).

Byloje duomenų, kad kas nors kitas, o ne B. D., būtų vartojęs fizinį smurtą ir nužudęs S. K., nėra. Priešingai, B. D. kaltė įrodyta ne tik V. S. parodymais, bet ir jau minėtų liudytojų parodymais. Liudytoja G. M., 2009-08-05 dalyvavusi girtaujant, parodė, kad B. D. mušė S. K., sekančią dieną girdėjo B. D. kalbant, kad reikia kastuvų kad kažką užkasti, ir suprato, kad kalbama apie S. K. lavono paslėpimą. Liudytoja V. A. parodė, kad jai G. M. 2009-08-05 vakarą apie 22.30 val. telefonu pasakojo, jog išgertuvių metu B. D. „nuvažiavo stogas“ nes jis labai stipriai mušė rankomis ir kojomis S. K. į įvairias kūno vietas, po kelių dienų – 2009-08-08 naktį apie 2-3 val. ji vėl skambino, klausė ką daryti, nes B. D. „pasimaišė protas“ ir jis užmušė S. K., kalbėjo, kad reikia paslėpti lavoną. Liudytojos V. A. parodymai yra išvestiniai įrodymai, ji įvykio nematė ir apie S. K. nužudymo aplinkybes sužinojo iš liudytojos G. M., tačiau ne mažiau reikšmingi nei pirminiai įrodymai, nes įstatymas nė vienai iš šių įrodymų grupių neteikia pirmenybės. Be to, liudytojų G. M. ir V. A. parodymai iš dalies patvirtina ir liudytojo V. S. parodymus.

Apeliantas be pagrindo nurodo, kad V. S. pateikė jį kaltinančius parodymus įtakotas pareigūnų. Tokių duomenų byloje nėra. Liudytojas V. S. paaiškino savo neišsamių pirminių parodimų davimo priežastį ir vėliau savo parodymus papildė, nurodydamas, kad B. D. nužudant S.K. panaudojo peilį. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl neva esančių prieštaravimų liudytojo V. S. parodymuose apie peilio panaudojimą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad B. D. badydamas peiliu buvo apžergęs gulintį S. K. ir pastarasis gulėjo veidu žemyn. Teisme liudytojas patvirtino savo duotus parodymus, tačiau negalėjo tiksliai pasakyti kaip gulėjo S.K. - ant pilvo ar ant nugaros. Ši aplinkybė, priešingai nei nurodo apeliantas, nelaikytina prieštaraujančia specialisto išvadoms.

Kad S. K. buvo nužudytas panaudojant peilį yra nustatyta teismo medicinos specialisto išvadomis ir tai patvirtina liudytojo V. S. aiškinimą, kad B. D. smurtaudamas prieš S. K., vartojo peilį ir padarė sužalojimus nuo kurių pastarasis mirė. Apeliantas šių specialisto išvadų neginčija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad jie nepagrįsti ir nepaneigia teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės ir nusikalstamos veikos teisinio įvertinimo, todėl apygardos teismo nuosprendis nekeistinas ir nenaikintinas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji A. K. pateikė pinigų priėmimo kvitą apie turėtas 400 lt išlaidas už advokato pagalbą ir atstovavimą teisme ir prašė šią sumą priteisti iš nuteistojo B. D. Šis prašymas tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo B. D. apeliacinį skundą atmesti.

Iš B. D. išieškoti nukentėjusiosios A. K. turėtas išlaidas – 400 lt, advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti.