- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-113-638/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10966-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tingas“
- Ieškovas
- Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tingas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-298-775/2017 pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tingas“, trečiasis asmuo V. G., dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 28 962 Eur skolą, 10 426,32 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2004 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta finansinės paramos sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 100 000 Lt (28 962 Eur) paramą, kuri iki 2004 m. gruodžio 31 d. turėjo būti grąžinta. Ieškovė 2004 m. rugsėjo 22 d. pagal mokėjimo nurodymą Nr. 1523 pervedė atsakovei 100 000 Lt. Mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyta, kad tai mokėjimas pagal 2004 m. rugsėjo 21 d. finansinės paramos sutartį. Paaiškino, kad kadangi ieškovė neturėjo pačios sutarties, pagal kurią buvo pervesti pinigai, o asociacijos buhalterinėje apskaitoje šie pinigai buvo apskaityti ir negrąžinti, todėl 2012 m. balandžio 10 d. ieškovė pateikė atsakovei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kad atsakovės skola ieškovei yra 100 000 Lt. Atsakovė 2012 m. balandžio 23 d. paprašė informuoti, nuo kada ir kokiu pagrindu susidarė skola, bei pateikti tai įrodančių dokumentų kopijas. Ieškovė 2012 m. gegužės 28 d. informavo atsakovę, kad pagal 2004 m. rugsėjo 22 d. mokėjimo nurodymą jai buvo pervesta 100 000 Lt suma ir pareikalavo, kad atsakovė pateiktų dokumentus, nurodančius piniginių lėšų gavimo pagrįstumą. Atsakovė nurodė, jog neturi jokių su ieškovei suteikta finansine parama susijusių dokumentų bei tai, kad ieškovės pervesta 100 000 Lt suma yra ne paskola, o finansinė parama, kuri yra negrąžinama. Ieškovės atstovas paaiškino, kad sutartį reikia vertinti kaip paskolos sutartį, kadangi atsakovė niekada nebuvo ir nėra paramos gavėja, todėl parama jai negalėjo būti teikiama, be to, pervesta suma nebuvo deklaruota kaip ieškovės suteikta parama. Ieškovę atstovaujanti skolų išieškojimo bendrovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 2016 m. vasario 24 d. pateikė atsakovei įspėjimą, kuriuo pareikalavo sumokėti ieškovei 28 962 Eur skolą bei delspinigius. Nors įspėjimas atsakovei paštu buvo įteiktas 2016 m. vasario 29 d., tačiau atsakovė skolos negrąžino iki šiol. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, tačiau nustačius, jog jis vis tik praleistas, prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad su ieškiniu visiškai nesutinka. Visos ieškovės finansinės operacijos yra fiksuojamos ieškovės buhalterinėje apskaitoje, todėl 100 000 Lt grąžinus, buhalterinėje apskaitoje šios skolos pas atsakovę seniai nėra. Nurodė, kad visi ieškovės kreditorių įsiskolinimai yra fiksuojami ieškovės buhalterinėje apskaitoje ir apskaitos duomenų pagrindu ieškovė 2012 m. balandžio 10 d. atsakovei pateikė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad atsakovės skola ieškovei yra 100 000 Lt. Taigi, ieškovė žinojo ir visą laiką fiksavo savo apskaitoje atsakovės skolą, kuri pagal ieškovę susidarė 2004 m. gruodžio 31 d. Šiuo atveju ieškovė yra praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą, kadangi terminas ieškovės ieškinio reikalavimams reikšti suėjo dar 2014 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad ieškovės naujo prezidiumo bei generalinio sekretoriaus išrinkimas nedaro jokios įtakos ieškinio senaties termino eigai, kadangi vadovo pasikeitimas nesudaro pagrindo netaikyti senaties. Paaiškino, kad ieškovės vadovas buvo atleistas 2010 metais, todėl ieškovė iki 2014 metų turėjo 4 metus ieškiniui pareikšti. Be to, ieškovei pateikus tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodyta skolos grąžinimo data 2004 gruodžio 31 d., iki ieškinio senaties termino pabaigos buvo likę daugiau nei dveji metai. Taigi ieškovė turėjo visas galimybes pareikšti ieškinį nepraleidusi ieškinio senaties termino, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, jog šiuo atveju reikia taikyti normas, reglamentuojančias paskolos sutarties sudarymą ir taikymą. Norint 2004 m. rugsėjo 21 d. finansinės paramos sutartį laikyti paskolos sutartimi, turi būti sutarties originalas. Vadovaujantis teismų praktika, dokumento originalas turi būti pas kreditorių, jei jis jo neturi, laikytina, kad prievolė yra įvykdyta. Šiuo atveju byloje nėra 2004 m. rugsėjo 21 d. sutarties originalo. Todėl tikėtina, jog nelikus atsakovės įsiskolinimo, atsakingi ieškovės asmenys sutarties originalą tiesiog sunaikino. Be to, nesant sutarties originalo, negalima teigti, jog teismui pateikta sutarties kopija atitinka originalą.
4. Trečiasis asmuo V. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad asociacijoje dirbo nuo 1991 m. spalio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. ir jam iš jos pasitraukus dar du metus iki 2012 metų ieškovė nesiėmė jokių veiksmų susigrąžinti pinigus iš atsakovės. Nurodė, kad juridinis asmuo turi būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės interesai. Ieškovė skolos išieškojimą pradėjo praėjus daugiau nei 10 metų, nors galėjo tai padaryti daug anksčiau.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 28 962 Eur skolą, 5 212,80 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (34 174,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 757,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad prie civilinės bylos prijungtame garso įraše, kuriame atsakovės akcininkas K. Š. kalbasi su skolų išieškojimo bendrovės atstovu, K. Š. jokių prieštaravimų dėl finansinės paramos sutarties turinio ar formos nereiškė, nenurodė, kad ji yra suklastota, o tikroji sutartis buvo visai kitokia. Atvirkščiai, šiame pokalbyje jis patvirtino, jog buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią pinigai turėjo būti grąžinti. Jei sutartis būtų suklastota, K. Š. iš karto būtų tai nurodęs. Kadangi K. Š. savo paaiškinimus pakeitė tik bylos nagrinėjimo metu, teismas konstatavo, jog tai yra gynybinės pozicijos pakeitimas siekiant atsakovei palankaus sprendimo. Teismas nurodė, kad atsakovė, keldama abejones dėl šio įrodymo tinkamumo, nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti šios sutarties turiniu, teismas finansinės paramos sutarties kopiją byloje laiko tinkamu įrodymu.
7. Teismas sprendė, jog ieškinio senaties pradžia, atsižvelgiant į tai, kad asociacijos generalinis sekretorius V. G. 2004 metais pats suteikė šią pinigų sumą UAB „Tingas“ ir pats dėl teismui nežinomų priežasčių, galimai būdamas suinteresuotas, visą savo vadovavimo laikotarpį nekėlė šios sumos grąžinimo klausimo, skaičiuotina nuo 2012 m. gegužės 28 d., t. y. kai naujas generalinis sekretorius V. A., suvokęs galimai pažeistas asociacijos teises, kreipėsi į UAB „Tingas“ prašydamas informuoti, kokiu pagrindu buvo pervesti minėti pinigai. Kadangi atsakovė tikrųjų faktinių aplinkybių neatskleidė, o pasikeitus asociacijos valdymo organams, finansinės paramos sutarties kopiją ieškovė surado tik 2015 metais, ieškinys teisme gautas 2016 m. gegužės 30 d., todėl teismas konstatavo, jog 10 metų bendrasis ieškinio terminas nėra praleistas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą ir įvertinęs tai, kad trečiasis asmuo V. G., kuriam teko pareiga įgyvendinti ir ginti asociacijos teises, ieškinio teisme nereiškė, padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovė neturėjo objektyvios galimybės apie savo galbūt pažeistas teises suvokti, kol generaliniu sekretoriumi asociacijoje buvo V. G..
8. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta finansinės paramos sutartis tokio turinio, kokio sutarties kopija yra pateikta į bylą, todėl konstatavo, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ieškovė byloje įrodė, jog minėta pinigų suma mokėjimo nurodymu atsakovei UAB „Tingas“ 2004 m. rugsėjo 22 d. buvo pervesta ir iki šiol nėra grąžinta. Tai patvirtina buvusios asociacijos vyr. buhalterės E. J. rašytinis paaiškinimas (1 t. b. l. 142–143) ir 2017 m. kovo 1 d. ieškovės pažyma, jog buhalterinėje apskaitoje minėtas avansinis mokėjimas nuo 2004 metų iki šiol yra užregistruotas kaip išankstinis mokėjimas (2 t., b. l. 20–23). Atsakovė teigia, jog paskolą per du kartus: 2004 m. pabaigoje ir 2005 m. balandžio mėnesį grąžino po 50 000 Lt grynais pinigais į ieškovės kasą, tačiau tai patvirtinantys kasos pajamų orderiai 2016 metais jau yra sunaikinti, pasibaigus 10 metų saugojimo terminui, todėl šio fakto ji negali įrodyti. Teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad pinigai ieškovei buvo grąžinti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šios bylos šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovės atliktas 100 000 Lt mokėjimas atsakovei pačios ieškovės apskaitoje buvo apskaitytas ne kaip pinigų skolinimas, o kaip avansinis mokėjimas, vienareikšmiai patvirtina liudytojo K. Š. paaiškinimus, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta kitokio turinio sutartis, nei ta, kurios kopija pateikta teismui be originalo, numatant ir paslaugas, kurias turėjo suteikti atsakovė ieškovei, ir galimai kitokias aplinkybes.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta tokia sutartis, kokios kopiją pateikė ieškovė, rėmėsi subjektyviais, silpnais pagal prigimtį įrodymais, suinteresuoto pagal bylos aplinkybes trečiojo asmens bei suinteresuotos šalies aiškinimu. Tokia įrodymų visuma ir turinys vertintini kaip nepakankami ginčo sutarties sudarymo faktui įrodyti.
1.3. Skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, jog atsakovės UAB „Tingas“ tariamas įsiskolinimas ieškovei galėjo būti nuslėptas dėl K. Š. ir V. G. ryšių, taip pat yra visiškai nepagrįstas, nes LNVAA „Linava“ revizijos komisijos 2015 metų finansinės veiklos patikrinimo ataskaitos 11 lape yra nurodyta ne tik paties K. Š. asmeninė skola ieškovei, bet ir aplinkybė, jog ši skola yra išieškoma per antstolį. Taigi, esant realiai skolai, jokios tariamos pažintys išvengti jos grąžinimo nepadėjo.
1.4. Ieškovė šioje byloje nėra sąžininga šalis. Ieškovė 2016 m. lapkričio 23 d. prašyme „Dėl ieškinio senaties atnaujinimo“ nurodo kaip netoleruotinus ir neteisėtus tokius buvusios vadovybės veiksmus, kaip LNVAA „Linava“ skolininkų sąrašų nepateikimą kitose civilinėse bylose. Tačiau šioje byloje pati ieškovė elgiasi būtent taip - atsakovė nuosekliai reikalavo, kad toks sąrašas būtų pateiktas į šią bylą, tačiau ieškovė tam priešinosi, o pirmosios instancijos teismas palaikė ieškovės poziciją.
1.5. Ieškovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, buvo klastojami dokumentai, bei švaistomas ieškovės turtas. Šios aplinkybės yra nepaprastai svarbios ir šiai bylai, ne tik tikslu nustatyti bylos faktines aplinkybes, susijusias su vieno iš sandorių originalo dingimu ir neaiškios jo kopijos atsiradimu, bet ir tikslu tinkamai įvertinti vienareikšmiai suinteresuoto, ne tik šios bylos baigtimi, bet ir joje nustatomomis faktinėmis aplinkybėmis, trečiojo asmens V. G. paaiškinimus.
1.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmens lygybės įstatymui ir teismui, CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, bei buvo šališkas šioje byloje, nes apeliantė buvo žymiai nepalankesnėje padėtyje palyginus su ieškove, o taip pat teismas neleistinai tendencingai (išskirtinai ieškovės naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.
1.7. Ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinyje išdėstytus reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog ieškinio senaties termino pradžia šiuo konkrečiu atveju skaičiuotina nuo 2012 m. gegužės 28 d., pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, netinkamai nustatė ieškovės sužinojimo apie savo esą pažeistos teisės momentą, todėl atsisakydamas taikyti ieškinio senaties terminą netinkamai taikė ieškinio senaties institutą.
1.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą šioje byloje visiškai nepagrįstai grindė Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-427/2013, suformuota praktika, nes paminėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės, nutartyje išaiškinta praktika taikytina ne ieškovei, o trečiajam asmeniui V. G..
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kitus bylos įrodymus, pagrįstai finansinės paramos sutarties kopiją pripažino kaip įrodymą ir vertino visų įrodymų kontekste.
2.2. Teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip paskolinius teisinius santykius. Iš finansinės paramos sutarties turinio matyti, kad pagal šią sutartį ieškovė pervedė atsakovei pinigines lėšas, kurias atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2004 m. gruodžio 31 d. Taigi, šia sutartimi susitarta dėl paskolos dalyko perdavimo ir grąžinimo. Tai atitinka paskolos sutarties turinį.
2.3. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 22 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 100 000 Lt, ir iki šiol šių pinigų atsakovė negrąžino. Jeigu atsakovė iš tikrųjų būtų grąžinusi ieškovei pinigines lėšas, atsakovė savo 2012 m. gruodžio 10 d. rašte tai būtų nurodžiusi ir būtų pateikusi pinigų grąžinimo faktą patvirtinančius dokumentus (kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius).
2.4. Ieškovės vertinimu, nors nuo atliko mokėjimo ir yra suėjęs 10 metų terminas, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. 2016 metais radus su atsakove sudarytos finansinės paramos sutarties kopiją, paaiškėjo, kad pervesta pinigų suma buvo ne neatlygintina finansinė parama, o paskola. Ieškovė 2016 metais kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Neturint šios sutarties kopijos, buvo apsunkintos galimybės suvokti teisių pažeidimą ir kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo Tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėl to nuspręs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, terminas turi būti atnaujintas, nes buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė ( toliau – ir atsakovė) neginčijo gavusi iš ieškovės 100 000 Lt ( 28 962 Eur). Atsakovė kėlė tik šio pinigų perdavimo teisinio kvalifikavimo klausimą. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodė, kad tai buvo avansinis mokėjimas, už kurį esą UAB „Tingas“ turėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą - patalpas, kurias būtų suteikusi ieškovei naudotis. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad gavusi vadinamąją „avansinę įmoką“ nupirko nekilnojamąjį turtą ir teikė ieškovei kokias nors patalpas ar paslaugas. Todėl kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip neįrodytus.
13. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį ( t.1, b.l. 78-81, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomų ir lapų numeriai), atsakovė teigė, kad nelikus įsiskolinimo, sutarties originalas buvo tiesiog sunaikintas, o dar anksčiau, 2012 m. gruodžio 10 d. atsakyme skolų išieškojimo bendrovei nurodė, kad prisimena, jog 2004 m. rugsėjo mėnesį tarp UAB „Tingas“ ir asociacijos „Linava“ buvo pasirašyta finansinės paramos sutartis ( t.1, b.l. 14). Prie bylos prijungtame pokalbio tarp atsakovės akcininko K. Š. ir skolų išieškojimo bendrovės atstovo garso įraše girdėti, kad K. Š. jokių prieštaravimų dėl finansinės paramos sutarties turinio ar formos nereiškė, nenurodė, kad ji yra suklastota, patvirtino, jog buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią pinigai turėjo būti grąžinti. Tokia nenuosekli atsakovės pozicija viso teismo proceso metu leido pirmosios instancijos teismui kvalifikuoti pinigų perdavimą kaip paskolą, suteiktą ieškovės atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu šalių teisinių santykių kvalifikavimu sutinka. Paskolos sutartimi viena šalis ( paskolos davėjas) perduoda kitos šalies ( paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita ( CK 6.870 str. 1 d.).
14. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ieškovės pateiktos finansinės paramos sutarties kopija teismas neturėjo pagrindo remtis, neturi esminės reikšmės nagrinėjant šios bylos ginčą. Šalių atstovų paaiškinimų visuma ir kitais byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovei buvo išmokėta 100 000 Lt, atsakovė juos gavo, tai įvyko 2004 m. rugsėjo mėnesį, pinigai buvo išmokėti kaip paskola. Vadinasi, net ir nesant sutarties nei originalo, nei kopijos, sandorio esmė ir sąlygos yra nustatytos. Atsakovės atstovas K. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad gautus pinigus turėjo grąžinti ir pinigus grąžino grynaisiais, per du kartus 2004 m. pabaigoje ir 2005 m. pradžioje po 50 000 Lt sumokėdamas ieškovės būstinėje ( 2017 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 4:59 min.). Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad grąžino pinigus, teigė, kad kasos pajamų orderius sunaikino, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paskolintos lėšos yra negrąžintos.
15. Nesutiktina su apelianto nurodomu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią 2012 m. gegužės 28 d., kai naujas generalinis sekretorius V. A., suvokęs galimai pažeistas Asociacijos teises, kreipėsi į UAB „Tingas“ prašydamas informuoti, kokiu pagrindu buvo pervesti minėti pinigai.
16. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).
17. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad juridiniam asmeniui, kaip sandorių šaliai, tiek juridinio asmens organams apie įmonės sudaromus sandorius paprastai tampa žinoma nuo jų sudarymo momento. Remiantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimą. Juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimą jiems atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikšti ieškinį teisme. Tačiau kai juridinio asmens valdymo organas neatliko savo pareigų ir nesiėmė priemonių, kad būtų ginami juridinio asmens interesai, toks ieškinio senaties termino taikymas (kai senatis pradedama skaičiuoti nuo teisių pažeidimo momento) neatitiktų teisingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).
18. Šioje byloje nustatyta, kad nuo 1991 m. spalio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. ieškovės „Linava“ generaliniu sekretoriumi nepertraukiamai buvo V. G., o atsakovės UAB „Tingas“ akcininkas K. Š. nuo 2002 m. gegužės 27 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d. buvo ieškovės prezidiumo narys. Kaip prie bylos prijungtame garso įraše patvirtino K. Š., ginčo suma bendrovei buvo suteikta pasinaudojant šiais ryšiais ir jo užimamomis pareigomis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad kol V. G. ir K. Š. dalyvavo asociacijos „Linava“ valdyme, UAB „Tingas“ atlikto mokėjimo klausimas nebuvo viešinamas ir V. G. nesiėmė jokių priemonių dėl šių piniginių lėšų sugrąžinimo ieškovei, priešingai, buvo sunaikintas ar paslėptas ginčo lėšų suteikimo sutarties originalas. Iš byloje pateiktų teismo sprendimų matyti, jog 2012–2014 metais Asociacijos valdymo organuose dalyvavę asmenys taip pat vengė atskleisti informaciją apie Asociaciją ir jos veiklą, todėl Asociacijos nariai buvo priversti kreiptis į teismą su ieškiniais dėl įpareigojimo pateikti informaciją. Situacija pasikeitė tik išrinkus naujos sudėties Asociacijos prezidiumą, nuo 2015 m. birželio 10 d. Asociacijos prezidentu išrinktas E. M., o nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. generaliniu sekretoriumi – V. M.. Apeliantės dėstomi argumentai apie V. G. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ar apie ieškovės vestą apgaulingą apskaitą, viena vertus, nėra susiję su nagrinėjamu ginču, kita vertus, iš esmės tik patvirtina aplinkybes, kad ankstesnė asociacijos vadovybė netinkamai vykdė jiems pavestas pareigas, negynė asociacijos teisių, dėl jų veiksmų yra keliamos ir tiriamos pretenzijos. Vadinasi, tik 2012 m. gegužės 28 d. naujam ieškovės generaliniam sekretoriui surašius raštą atsakovei dėl lėšų grąžinimo, atsirado pagrindas konstatuoti sužinojimą apie pažeistas ieškovės teises ir nuo tos dienos skaičiuoti ieškinio senaties terminą. Ieškinys byloje pareikštas 2016 m. gegužės 30 d., todėl bendrasis ieškinio senaties terminas nepraleistas ( CK 1.125 str. 1 d.)
19. Apeliantės dėstomos aplinkybės, kad jos atžvilgiu buvo pažeistas CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, CPK 6 straipsnyje įtvirtintas asmens lygybės įstatymui ir teismui, CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, bei kad teismas buvo šališkas šioje byloje, nes apeliantė buvo žymiai nepalankesnėje padėtyje palyginus su ieškove, o taip pat teismas neleistinai tendencingai (išskirtinai ieškovės naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus, nepasitvirtino. Visi atsakovės pateikti įrodymai buvo ištirti, ginčui ištirti reikalingi įrodymai buvo surinkti ir įvertinti, atsakovės atstovas turėjo galimybę teismo posėdyje laisvai ir nevaržomai išdėstyti savo poziciją, atsakyti į pateiktus klausimus.
20. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialinės ir proceso teisės normų, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
21. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1197 Eur). Iš ieškovo atsakovei priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 str. 1 d.).
22. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą sudaro 5,74 Eur, priteistinos iš atsakovės ( CPK 93, 96 str. str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, įm.k. 121053434, iš atsakovės UAB „Tingas“, įm.k. 133822958, 1197 Eur ( tūkstantį šimtą devyniasdešimt septynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Tingas“, įm.k. 133822958, 5,74 Eur ( penkis eurus ir 74 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.