Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2014-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-511-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2014-06-20Panevėžio apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-02-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
1A-9-511-2014
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00415-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
E. R., D. J., A. J.
Nukentėjusysis
E. Z.
Civilinis atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Nerijus Katilius, Eligija Norkienė, Česlovas Petronis, Rima Keblienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-511/2014
Teism.proceso Nr. 1-76-1-00415-2011-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; (S) 1.2.13.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant prokurorei S. Š.,nuteistajam E. R.,jo gynėjai advokatei Eligijai Norkienei – Paplauskei,nuteistajam D. J.,jo gynėjui advokatui Česlovui Petroniui,nukentėjusiajai E. Z.,jos atstovui V. K.,nuteistojo A. J. gynėjai advokatei Rimai Keblienei,civilinio atsakovo atstovui advokatui Nerijui Katiliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. R., D. J., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo N. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo

D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 str. 1 d. ir nubaustas 35 MGL (4550 Lt) bauda.

E. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 str. 1 d. ir nubaustas 40 MGL (5200 Lt) bauda.

Priteista K. Z. iš civilinio atsakovo UAB “(duomenys neskelbtini)“ 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista E. Z. iš civilinio atsakovo UAB “(duomenys neskelbtini)“ 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Procesas dėl E. Z. 184187,89Lt civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nutrauktas.

Šiuo nuosprendžiu kaltu pripažintas ir A. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB “(duomenys neskelbtini)” ekskavatorininku, 2011-07-12 apie 10.50 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 1 aikštelėje, atlikdamas žemės stumdymo darbus, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles- UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 28 punktų 10.2, 33 ir 52 reikalavimus, t.y. darbo metu būdamas neblaivus, neatidus, neatsargus ir nedėmesingas, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikinęs, kad arti nėra žmonių arba kokių nors kitų kliūčių, vairuodamas ekskavatorių (duomenys neskelbtini) ir atbuline eiga stumdydamas žemes, užvažiavo ant G. Z., padarydamas nukentėjusiajam stiprų kūno sumušimą ir suspaudimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, krūtinėje, pilve ir dešinėje šlaunyje, poodinėmis kraujosruvomis akių apatiniuose vokuose ir kairėje plaštakoje, muštinėmis-plėštinėmis žaizdomis dešiniame kirkšnyje ir mašnelėje, krūtinkaulio ir visų abiejų pusių šonkaulių lūžiais, stuburo 6-7 krūtininių slankstelių lūžiais su nugaros smegenų nutraukimu, dešinio šlaunikaulio galvutės išnirimu, kraujosruvomis krūtinės ir pilvo dešinės pusės minkštuose audiniuose, blužnies ir dešinio plaučio bei kepenų plyšimais, kraujosruva dešinio inksto paviršiuje, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, dėl to G. Z. nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė, t.y. dėl neatsargumo atėmė gyvybę G. Z..

D. J. buvo nuteistas už tai, kad eidamas UAB “ (duomenys neskelbtini)” meistro pareigas nepatikrinęs prieš pradedant darbą ir darbo metu ekskavatoriaus vairuotojo A. J. blaivumo, pažeidė 2009-07-17 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 3PS09/20 ,,Dėl darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarkos“, dėl to 2011-07-12 apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) namu, darbams vykstant įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ekskavatoriumi (duomenys neskelbtini), atbuline eiga stumdydamas žemes, užvažiavo ant G. Z. ir mirtinai jį sužalojo.

E. R. buvo nuteistas už tai, kad eidamas UAB “ (duomenys neskelbtini)” 3-ios kelių tarnybos darbų vadovo pareigas ir pagal 2011-05-16 direktoriaus įsakymą Nr. 12-GTS būdamas atsakingas už UAB “ (duomenys neskelbtini)” darbuotojų vykdomų statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini), saugą, pradedant vykdyti darbus, prieš darbų pradžią darbo vietoje (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad darbuotojai darbo įrenginius galėtų naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, nesiėmė atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė, tuo pažeidė Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 7 p., nesiėmė priemonių, draudžiančių darbuotojams vaikščioti savaeigių įrenginių veikimo zonoje, o jei darbui atlikti reikia, kad savaeigių įrenginių veikimo zonoje vaikščiotų darbuotojai, nesiėmė tinkamų priemonių apsaugoti juos, kad įrenginiai jų nesužalotų, tuo pažeidė Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo p. 2.3; nesiėmė priemonių kad mechanizmai ir transporto judėjimo zonos būtų apstatytos įspėjamaisiais ženklais, kūgiais, nestebėjo nuolat aplinkos, neįvertino situacijų, pavojų keliančių faktorių, mechanizmų ir transporto judėjimo, tuo pažeidė Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 p. 15.3; nesiėmė priemonių, kad statybvietės bei pavojingos zonos (savaeigių statybinių mechanizmų saugumo zonos) būtų aptvertos, kad būtų iškabinti saugos ir sveikatos ženklai, nekontroliavo, kad darbuotojai ir kiti pašaliniai asmenys savaeigių statybinių mechanizmų veikimo metu nebūtų jų veikimo zonoje, tuo pažeidė 2011-05-17 paskyros-leidimo Nr. 11-5 p. 4-6, p. 5-2, p. 5-4; netinkamai organizavo pavaldžių darbuotojų- ekskavatoriaus vairuotojo A. J. neblaivumo (girtumo) patikrinimą, t.y. nevykdė 2008-06-20 d. LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo Nr. V-181 ,,Dėl neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencijos priemonių įgyvendinimo šalies įmonėse, įstaigose, organizacijose“ ir pažeidė 2009-07-17 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 3PS09/20 ,,Dėl darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarkos“, dėl to 2011-07-12 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) namu, darbams vykstant neaptvertoje darbo aikštelėje, mechanizmų judėjimo zonoje, nesant saugos ir sveikatos ženklų, kad apsaugoti darbuotojus nuo galimų sužalojimų, nesant pakankamos kontrolės, kad savalaikiai būtų aptvertos darbų vykdymo ir savaeigių statybinių mechanizmų saugumo zonos bei paženklintos saugos ir sveikatos ženklais, pašaliniai asmenys savaeigių statybinių mechanizmų veikimo metu nebūtų jų veikimo zonoje, kad ekskavatorininkas darbus atliktų blaivus, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ekskavatoriumi (duomenys neskelbtini), atbuline eiga stumdydamas žemes, užvažiavo ant G. Z. ir mirtinai jį sužalojo.

Nuteistasis D. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pozicija prieštarauja ne tik pagrindiniams teisės principams, bet ir elementariems logikos dėsniams, bei teismų praktikai. Nurodo, kad be jokios logikos ir teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismas inkriminavo, kad „kaltinamasis D. J., nepatikrinęs prieš pradedant darbą ir darbo metu ekskavatoriaus vairuotojo A. J. blaivumo, pažeidė 2009-07-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr.3PS09/20 „Dėl darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarkos“, dėl to 2011-07-12, apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) namu, darbams vykstant, įvyko nelaimingas atsilikimas, kurio metu A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ekskavatoriumi (duomenys neskelbtini), atbuline eiga stumdydamas žemes, užvažiavo ant G. Z. ir mirtinai jį sužalojo. Kad A. J. įvykio metu buvo neblaivus, įrodyta byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, o D. J. apie tai žinodamas, nes visada būdavo kartu ir gyveno viename kambaryje, turėjo neblaivų ekskavatorininką nušalinti nuo darbo, to nepadarė ir tai buvo viena iš sąlygų nelaimingam atsitikimui darbe kilti, todėl kaltinamojo D. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 d.“

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje privalėjo aiškiai nurodyti konkrečias jo pareigas pagal teisės aktą tikrinant konkretų darbuotoją-A. J.. Nuosprendyje turėjo atsispindėti, kaip pagal teisės aktą turėjo atlikti darbuotojų blaivumo patikrą, kelis kartus darbo metu privalėjo juos patikrinti, kaip ir kokiomis techninėmis priemonėmis turėjo galimybę naudotis vykdydamas savo pareigą ir tik tuomet atskleisti, ką jis ne taip padarė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančios informacijos, kad nei alkoholiui, nei kitiems svaigalams nustatyti jis neturėjo jokių techninių priemonių, o alkotesteriai atsirado tik praėjus daugiau kaip mėnesiui po įvykio. Todėl dėl darbdavio kaltės šis saugos reikalavimas faktiškai buvo nevykdomas. Taip pat liko nepaneigta versija, kad A. J. pavartojo alkoholį jau po įvykio. Teismas nenustatė teisės akto, kuris būtų jį įpareigojęs periodiškai, kelis kartus per dieną, tikrinti darbuotojus ar jie nėra apsvaigę. Aplinkybė, kad A. J. girtuokliavo iš vakaro, jam nežinoma ir, be to, nepatvirtinama kita bylos medžiaga. Taip pat byloje nėra jokios informacijos, kad A. J. ant nukentėjusiojo užvažiavo atbuline eiga, ikiteisminis tyrimas to nenustatė, teoriškai nukentėjusysis po ekskavatoriumi galėjo patekti iš bet kurios jo pusės. Kaip teisingai išaiškino ekspertas, kad nežinant kaip įvyko įvykis, negalima spręsti turėjo ar ne įtakos neblaivumas tam įvykiui atsirasti, tuo labiau, teigti, kad neblaivumas turėjo įtakos, patikimai nenustačius ar iš viso tas neblaivumas buvo, negalima. Nenustačius priežastinio ryšio tarp veikos (neveikimo) ir pasekmių, nėra nusikaltimo sudėties, todėl baudžiamoji atsakomybė apskritai negalima, ir tuo remiantis jis turėjo būti išteisintas.

Teigia, kad nei įstatymai, nei teismų praktika nenustato galimybės neturtinę žalą prisiteisti pašaliniam asmeniui, kuris nesiejamas su žuvusiuoju nei santuokos nei giminystės ryšiais. Buvęs sutuoktinis, oficialiai išsiskyręs nepatenka į šeimos narių tarpą ir neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Be to pirmosios instancijos teismas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo sprendė formaliai, iš viso nevertino nukentėjusiojo elgesio.

Nuteistasis E. R. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti. Teigia, kad apie 2011-07-12 nelaimingą atsitikimą sužinojo, kai jam pranešė meistras D. J., kuris jau buvo paskambinęs greitajai pagalbai, atitinkamame statybos objekte nelaimingo atsitikimo metu nebuvo ir neprivalėjo būti. Nurodo, kad prieš tiriamą įvykį, nebuvo parengtas ir patvirtintas tinkamas Statybos darbų technologijos projektas, kuriame privalu numatyti priemones, ribojančias statybinės mašinos darbo zoną, kad į ją nepatektų žmonių buvimo vietos, taip pat mašinos darbo zonos aptvėrimą. Neparengus, nepatvirtinus tinkamo Statybos darbų technologijos projekto, nėra galimybės tinkamai instruktuoti darbo vietoje papildomo instruktavimo metu kelio darbininkų ir ekskavatorininko apie tai, kaip saugiai dirbti statybvietėje (duomenys neskelbtini) miestelyje. Todėl kaltu dėl nelaimingo atsitikimo gali būti pripažįstamas tas asmuo, kuris neparengė projekto, kadangi jo nesant prievolė dėl papildomo darbuotojų instruktavimo neegzistuoja - tam nėra jokio pagrindo ir galimybės, kaip tai nurodyta minėtame ekspertizės akte. Nei teisės aktuose, nei poįstatyminiuose aktuose, nei lokaliuose darbdavio aktuose nenumatyta jo kaip darbų vadovo prievolė rengti aptariamą projektą, tuo tarpu prievolės papildomai instruktuoti darbuotojus bei pagrindo ją vykdyti jis neturėjo. Todėl prievolės, kurių neįvykdymas sąlygojo nelaimingą atsitikimą, jam nekyla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2010-10-04 įsakyme Nr. 3DS10/34 Dėl kelių tarnybų meistrų pareigų nustatyta, jog nesant statybos objekte darbų vadovui, kelių tarnybos meistrai yra įpareigoti užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos statybvietėje reikalavimus. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus objekte (duomenys neskelbtini) miestelyje 2011-07-12 dieną privalėjo užtikrinti kelių tarnybos meistras, t.y. D. J.. Be kita ko, šią faktinę aplinkybę liudija ir byloje esantis D. J. kaip darbdavį atstovaujančiam asmeniui išduotas darbų saugos pažymėjimas B Nr. 312078 - jame aiškiai įvardinta, jog D. J. yra „darbdaviu, jam atstovaujančiu asmeniu“ darbų saugos prasme. Nurodo, kad G. Z. buvo instruktuotas darbuotojų saugos klausimais, žinojo, jog mašinų ir mechanizmų darbo zonoje kelio darbininkui dirbti draudžiama (Kelio darbininko (profesijų pogrupio kodas 7129) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6, 31 punktas), tačiau atitinkamų instrukcijų nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas nesidomėjo ir nesiaiškino, kas buvo gavęs Statybos leidimą rekonstrukcijai, kas užsakovas, kas turėjo ir privalėjo parengti atitinkamus dokumentus, tame tarpe tinkamą Statybos darbų technologijos projektą.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad 2011-02-04 Statybos leidimas Nr. LNS-54-110204-00043 atlikti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbams projekte „Panevėžio rajono savivaldybės kelių ir gatvių II etapo rekonstrukcijos darbai“ pagal 2011-05-16 Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Panevėžio rajono savivaldybei. Tad ji, ar jos samdoma firma ir turėjo pasirūpinti atitinkamais dokumentais. Be to, statybos leidime nurodyta, kad projektuotojas yra AB „(duomenys neskelbtini)“, tad jie ir turėjo parengti projektą, pagal kurį būtų galimybė tinkamai instruktuoti darbo vietoje papildomo instruktavimo metu kelio darbininkus ir ekskavatorininką apie tai, kaip saugiai dirbti statybvietėje (duomenys neskelbtini) miestelyje. 2011-05-16 Statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ save įvardina „Užsakovais“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“-„Rangovais“. Sutarties V dalyje, kur numatyti „Užsakovo įsipareigojimai“, 5.2 punkte yra rašoma, kad „užsakovas“ įsipareigoja „Suteikti Rangovui visą reikiamą informaciją ir visą reikiamą dokumentaciją, reikalingą sutartyje numatytiems darbams atlikti“. Kadangi „Užsakovas“ nesilaikė savo įsipareigojimų, todėl jokios kaltės jis nepripažįsta.

Ekskavatoriaus vairuotojo neblaivumas konstatuotas remiantis netiesioginiais įrodymais. Vadovautasi liudytojo S. D. parodymais, kurie prieštaringi, be to teisme apklaustas liudytojas S. D., iki to bendravo ne kartą su nukentėjusiąją E. Z., tad duotus jo parodymus minėtos moters šeimos naudai bei tikslu jai gauti kuo didesnes pinigines išmokas, reiktų vertinti kritiškai, nes jis yra nusistatęs atitinkama bylos baigtimi. Be to, posėdžio metu, liudijant D. K. jau painiojosi ir keitė savo parodymus. Tyrimui buvo paimtas D. J. kraujas, tačiau šlapimas tyrimui nebuvo paimtas.

Nors E. Z. ir K. Z. civiliniai ieškiniai buvo sumažinti ir priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai yra neteisinga ir nesąžininga jo atžvilgiu, nes jokio nusikaltimo nepadarė. Darbovietė regreso tvarka reikalaus tiek iš jo, tiek iš kitų kaltinamųjų, o jam tai nepakeliama našta, auginant du mažamečius vaikus, mokant paskolą ir t.t.

Šalies argumentai

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas gynėjas advokatas K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl K. Z. ir E. Z. civilinių ieškinių pritesimo, panaikinti. Nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra nurodytos jokios konkrečios aplinkybės, kurios leistų daryti išvadas apie K. Z. ir/ar E. Z. patirtą „skausmą netekus artimo žmogaus, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą“, taip pat nėra nurodyta ir tai, kaip būtent žalą padariusių asmenų kaltės forma ir/ar turtinė padėtis įtakojo žalos dydžio nustatymą. Be to E. Z. neturėjo/neturi subjektinės teisės reikšti civilinį ieškinį šioje byloje ir/ar reikalauti žalos atlyginimo dėl savo buvusio sutuoktinio mirties, be to, žalos dydis yra absoliučiai nepagrįstas. Kadangi G. Z. buvo apdraustas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o 2011 m. liepos 12 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas pripažintas draudiminiu įvykiu. Tačiau nustačius, jog CK 6.284 str. bus taikomas, E. Z. negali būti laikoma nei vienu iš CK 6.284 str. išvardintų ir turinčių teisę į žalos atlyginimą asmenų. 2006 m. gruodžio 4 d. santuoka tarp G. Z. ir E. Z. buvo nutraukta, todėl E. Z. nepatenka į subjektų, turinčių teisę reikšti šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pagal CK 6.284 str. sąrašą. Pažymėjo, kad byloje esantis 2012 m. gegužės 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime nustatytas juridinis faktas tikslu įgyvendinti E. Z. teisę į periodines išmokas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimu darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 str. 1 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo nagrinėjamoje byloje dėl juridinio fakto nustatymo, teismo sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi sprendimu nustatytas išlaikymo faktas tikslu įgyvendinti E. Z. teisę į periodines išmokas. E. Z. yra netekusi 50 % darbingumo, todėl vadovaujantis LR Neįgaliųjų integracijos įstatymo 7 str. asmuo laikomas iš dalies darbingu. CK 6.284 straipsnyje E. Z. nėra įtvirtinta teisė analizuojamu atveju reikalauti iš civilinio atsakovo atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą, nes E. Z., G. Z. mirties dieną nebuvo nei jo sutuoktinė, nei nedarbinga išlaikytinė. E. Z. nėra nukentėjusioji nagrinėjamoje byloje - 2012 m. balandžio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės S. Š. nutarimu buvo panaikintas Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro tyrėjo D. P. nutarimas pripažinti E. Z. nukentėjusiąją. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarčių, kuriose analizuojamas neturtinės žalos priteisimo/jos dydžio nustatymo klausimas, teismas žuvus tėvui, sūnui priteisia atitinkamai 15 000 Lt, 7000 Lt sumas vaikams bei motinai. O E. Z. nėra nei mirusiojo asmens giminaitė, nei sutuoktinė, į bylą nebuvo pateikta absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos patyrimo faktą (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), todėl E. Z. reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo yra aiškiai nepagrįsti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 8000,00 Lt dydžio pašalpą G. Z. laidojimo reikmėms, tačiau į tokias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti vertinant reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas to visiškai nevertino. E. Z. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), šiuo adresu esantis nekilnojamasis turtas E. Z. priklauso nuosavybės teisėmis, tuo tarpu G. Z. gyvenamoji vieta jo mirties dieną buvo - (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip jau minėta aukščiau, E. Z. ne tik buvo išsituokusi su G. Z., bet ir su juo negyveno, todėl ieškovė su žuvusiuoju neturėjo tamprių, šiltų ryšių ir kasdienio artimo bendravimo tarp jų neabejotinai nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

G. Z., būdamas ekskavatoriaus judėjimo zonoje galėjo numatyti ir numatė savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, todėl aptariamu atveju konstatuotina, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl G. Z. kaltės - paties žuvusiojo didelio neatsargumo. Esant G. Z. kaltei (dideliam nerūpestingumui) dėl įvykusio įvykio, tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuojant tiesioginiam priežastiniam ryšiui (jo žūtį sąlygojo jo paties kaltė), nebuvo jokio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į tai, kad A. J. mokamas mėnesinis darbo užmokestis nesiekia ir minimalios mėnesinės algos (800 Lt), E. R., kurio atlygis vertintinas kaip vidutinis, privalo išlaikyti savo du mažamečius vaikus, D. J., be to, kad išlaiko savo mažametį vaiką, turi įsipareigojimų bankui dėl paimto kredito gyvenamam būstui. Šių asmenų turtinė padėtis yra sunki.

Kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t.y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir įvertinti, kad žala padaryta nelaimingo įvykio darbe pasėkoje, neatsargia kaltės forma, avariją sukėlęs asmuo - A. J. - nesiekė nusikalstamų padarinių.

CK 6.284 str. ir K. Z. nesuteikė teisės reikalauti neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes įstatymo nenustatyta suaugusių darbingų vaikų teisė į neturtinės žalos atlyginimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe žuvus tėvams. K. Z. savo ieškinyje nurodė, jog pastaruoju metu jis gyveno ir mokėsi Didžiojoje Britanijoje. Taigi, su žuvusiu tėvu jis kartu negyveno. Jokie įrodymai, patvirtinantys „tamprius“ K. Z. bei G. Z. ryšius (kad ir gyvenant skirtingose valstybėse), kasdienį ar itin dažną bendravimą, nebuvo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, privalėjo įvertinti faktinę aplinkybę, jog K. Z. bei E. Z. neturtinę žalą yra atlyginęs draudikas. ADB „(duomenys neskelbtini)“ E. Z. nepagrįstai išmokėjo 2877,00 Lt (833,24 EUR) dydžio neturtinės žalos, nes analizuojamu atveju ji nėra nukentėjusioji. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad 2877,00 Lt (833,24 EUR) suma turėtų būti išmokėta vieninteliam šiuo metu baudžiamojoje byloje esančiam nukentėjusiajam G. Z. sūnui K. Z., ko pasėkoje viso jis gautų 2877,00 Lt x 2 = 5754 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kuris, civilinio atsakovo vertinimu, yra visiškai pakankamas net tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad K. Z. teisę į jos atlyginimą iš tiesų turi.

Atsiliepimas

K. Z. ir E. Z. atsiliepimais į D. J., E. R. bei civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Nurodo, kad D. J. ir E. R. argumentai dėl jų nekaltumo yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos. Teigia, kad nepagrįsti apelianto E. R. skundo argumentai, jog žuvusiojo G. Z. mirtį sąlygojo jo paties, t.y. G. Z. padaryti darbų saugos pažeidimai, kadangi nebuvo nustatyti kokie nors žuvusiojo G. Z. darbų saugos pažeidimai, priešingai, buvo nustatyta ir įrodyta, jog darbų saugos reikalavimų, sąlygojusių G. Z. mirtį, pažeidimus padarė kaltinamieji D. J. ir E. R., kurių veiksmai/neveikimas buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis - G. Z. žūtimi. Taip pat nurodė, kad D. J. išduotas darbų saugos pažymėjimas Nr. B Nr. (duomenys neskelbtini) nepaneigia kaltinamojo E. R. kaltės padarius BK 176 str. 1 d. numatytą veiką.

Teigia, jog dėl G. Z. žūties sūnus K. Z. ir žuvusiojo G. Z. faktinė žmona E. Z., kuri vyro mirties dieną buvo jo išlaikoma, patyrė didelę neturtinę (moralinę) žalą, kadangi vyro ir tėvo netektis yra didžiulis skausmas. Nepaisant to, kad formaliai nukentėjusiosios E. Z. su G. Z. santuoka buvo nutraukta, tačiau faktiškai jų bendras gyvenimas nebuvo nutrūkęs, t.y. iki pat G. Z. mirties gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Yra netekusi 50 procentų darbingumo, pajamos sudarė tik 301,87 Lt per mėnesį, todėl savęs pilnai išlaikyti negalėjo ir faktiškai ją materialiai išlaikė G. Z., po kurio žūties prarado buvusio sutuoktinio teikiamą išlaikymą. Šią faktinę aplinkybę patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės mėn. 7 d. sprendimas, kuriuo yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog E. Z. G. Z. mirties dieną buvo jo išlaikoma. Todėl visiškai nepagrįsti yra civilinio atstovo išsakyti argumentai apie tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių E. Z. ir žuvusiojo G. Z. artimus santykius, kad E. Z. yra nesąžininga, ir kad net negalėjo būti byloje pripažinta nukentėjusiąją. Teigia, kad E. Z. su G. Z. santykiai visada buvo artimi ir šilti, vienas kitą palaikydavo įvairiose gyvenimo situacijose. Be to, abu mėgo keliones, todėl dažnai keliaudavo, lankydavosi įvairiuose visuomeniniuose renginiuose, todėl didžiąją dalį praleisdavo kartu. G. Z. buvo įsilavinęs ir apsiskaitęs žmogus, todėl su juo buvo įdomu bendrauti ir pasikalbėti įvairiomis temomis, tačiau kaltinamieji galimybę bendrauti ir džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu iš jų atėmė, todėl susitaikyti su vyro ir tėvo netektimi yra labai sunku, iki šiol išgyvena didžiulę psichologinę įtampą ir skausmą.

Nukentėjusysis K. Z. dėl tėvo žūties, patyrė didelę neturtinę (moralinę) žalą, kadangi tėvo netekimas jam yra didžiulis skausmas, didelis praradimas, kadangi neteko galimybės bendrauti, nes su tėčiu buvo labai artimi ir nepaisant to, kad iki tėvo žūties gyveno ir mokėsi užsienyje, tačiau dažnai kalbėdavo ir nuolatos palaikė ryšį įvairiomis šiuolaikinės technologijos priemonėmis, kadangi tėvas visada buvo jam autoritetas, kurio nuomonė ir patarimai įvairiais gyvenimo klausimais buvo labai svarbūs. Be to, tėvas jį ne tik morališkai visada palaikydavo, bet ir finansiškai padėdavo, ir tik jo dėka galėjo pradėti mokytis užsienyje, susitaikyti su tėvo netektimi jam yra labai sudėtinga.

Šalies argumentai

Apeliantai bei jų atstovai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras-atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. J. ir E. R. apeliaciniai skundai tenkintini, civilinio atsakovo atstovo – tenkintinas dalinai.

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai reiškiasi kaip: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingi padariniai – nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar kitokie sunkūs padariniai; 3) priežastinis ryšis tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių.

Byloje nustatytos šios aplinkybės.

2011-07-12 apie 10.50 val. dirbdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)” statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), aikštelėje atliekant žemės lyginimo darbus nelaimingo atsitikimo darbe metu dėl patirtų sužalojimų žuvo darbuotojas G. Z.. Nelaimingas atsitikimas įvyko aikštelėje žemes lyginančiam ekskavatoriui užvažiavus ant šio mechanizmo darbo zonoje buvusio kelio darbininko.

Darbus šiame objekte vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-05-16 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „(duomenys neskelbtini)“ (5t. b.l.153-159). Šioje sutartyje numatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo paskirti darbų vadovą, garantuoti visų galiojančių saugos ir sveikatos reikalavimų, laikymąsi, visapusiškai pasirūpinti visų asmenų, turinčių teisę būti statybvietėje, saugumu ir palaikyti tvarkingą jos būklę, būti atsakingu nuo darbų pradžios iki pilno darbų užbaigimo ir defektų pašalinimo už savo įmonės darbuotojų bei trečiųjų asmenų, dirbančių pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužalojimus ir mirties atvejus, susirgimus ir profesines ligas, užtikrinti, kad jo pasamdyti darbuotojai ir/arba tretieji asmenys, už kuriuos atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, Darbų atlikimo metu nebūtų apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ir (arba) psichotropinių medžiagų, vykdyti darbuotojų (asmenų), atliekančių sutartyje numatytus darbus, kontrolės funkcijas, jų instruktavimą priešgaisrinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos klausimais, šiais klausimais atsakyti prieš valstybines institucijas, juridinius bei fizinius asmenis už sutarties. Todėl konkrečiu atveju sutartiniu pagrindu būtent subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne AB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą užtikrinti darbų saugą objekte bei dėl to prisiimti atsakomybę.

Įvykio metu atliekant darbus šiame objekte darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti atstovai buvo statinio statybos vadovu dirbęs E. R., o jam nesant - meistras D. J., paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelių statybos direktorius 2011-05-16 įsakymu Nr. 12-GTS (1 t. b.l. 113). Konstatuotina, jog įvykio metu buvo pažeisti šie darbų saugos reikalavimai, buvę nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi. Ekskavatoriaus vairuotojas A. J. pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 28 punktų 10.2, 33 ir 52 reikalavimus, t. y., darbo metu būdamas neblaivus – nustatytas lengvas girtumas, neatidus, neatsargus ir nedėmesingas, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikinęs, kad arti nėra žmonių arba kokių nors kitų kliūčių, stumdydamas žemes užvažiavo ant kelio darbininko G. Z., už ką šioje byloje A. J. yra pripažintas kaltu ir nuteistas, jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. Kelio darbininkas G. Z. veiksmai, prisiartinant prie judančio ekskavatoriaus, neatitiko Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 15.3 p. nuolat stebėti aplinką, įvertinti situaciją, pavojų keliančius faktorius, mechanizmų ir transporto judėjimą.

E. R. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas už tai, kad eidamas darbų vadovo pareigas ir būdamas atsakingas už statybos darbų saugą objekte, pažeidė kaltinime išdėstytų norminių aktų reikalavimus: neužtikrino, kad darbuotojai darbo įrenginius galėtų naudoti be rizikos saugai ir sveikatai, nesiėmė atitinkamų priemonių, kad rizika būtų kiek galima mažesnė, tuo pažeidė Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 7 p., nesiėmė priemonių, draudžiančių darbuotojams vaikščioti savaeigių įrenginių veikimo zonoje, o jei darbui atlikti reikia, kad savaeigių įrenginių veikimo zonoje vaikščiotų darbuotojai, nesiėmė tinkamų priemonių apsaugoti juos, kad įrenginiai jų nesužalotų, tuo pažeidė Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo p. 2.3; nesiėmė priemonių kad mechanizmai ir transporto judėjimo zonos būtų apstatytos įspėjamaisiais ženklais, kūgiais, nestebėjo nuolat aplinkos, neįvertino situacijų, pavojų keliančių faktorių, mechanizmų ir transporto judėjimo, tuo pažeidė Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 p. 15.3; nesiėmė priemonių, kad statybvietės bei pavojingos zonos (savaeigių statybinių mechanizmų saugumo zonos) būtų aptvertos, kad būtų iškabinti saugos ir sveikatos ženklai, nekontroliavo, kad darbuotojai ir kiti pašaliniai asmenys savaeigių statybinių mechanizmų veikimo metu nebūtų jų veikimo zonoje, tuo pažeidė 2011-05-17 paskyros-leidimo Nr. 11-5 p. 4-6, p. 5-2, p. 5-4; netinkamai organizavo pavaldžių darbuotojų- ekskavatoriaus vairuotojo A. J. neblaivumo (girtumo) patikrinimą, t.y. nevykdė 2008-06-20 d. LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo Nr. V-181 ,,Dėl neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencijos priemonių įgyvendinimo šalies įmonėse, įstaigose, organizacijose“ ir pažeidė 2009-07-17 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 3PS09/20 ,,Dėl darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarkos“, dėl ko žuvo žmogus.

Nuosprendyje nurodyta, jog šie E. R. inkriminuoti darbų saugos norminių aktų pažeidimai, konkrečiai pasireiškė tuo, kad eidamas darbų vadovo pareigas ir būdamas atsakingas už UAB “ (duomenys neskelbtini)” darbuotojų vykdomų statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini), saugą, pradedant vykdyti darbus, prieš darbų pradžią darbo vietoje neužtikrino darbų saugos norminių aktų reikalavimų vykdymą dėl ko darbai buvo vykdomi:

1) neaptvertoje darbo aikštelėje,

2) mechanizmų judėjimo zonoje, nesant saugos ir sveikatos ženklų, kad apsaugoti darbuotojus nuo galimų sužalojimų,

3) nesant pakankamos kontrolės, kad laiku būtų aptvertos darbų vykdymo ir savaeigių statybinių mechanizmų saugumo zonos bei paženklintos saugos ir sveikatos ženklais,

4) nesant pakankamos kontrolės, kad pašaliniai asmenys savaeigių statybinių mechanizmų veikimo metu nebūtų jų veikimo zonoje,

5) nesant pakankamos kontrolės, kad ekskavatorininkas darbus atliktų blaivus.

Vertinant, ar E. R. padarė šiuos pažeidimus ir ar turėtų už juos atsakyti, teisėjų kolegija atsižvelgia į šias aplinkybes.

E. R. būdamas darbdavio atstovu bei statybos vadovu pagal STR 1. 08.02:2002 ir pagal darbų vadovo pareiginius nuostatus privalėjo užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos statybvietėje reikalavimų vykdymą, todėl atitinka BK 176 str. numatyto subjekto požymius.

Pagal 2011 m. gegužės 17 d. paskyrą-leidimą Nr. II-5 prieš pradedant (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbus iki darbų pradžios jis kaip statybos darbų vadovas konkrečiai turėjo užtikrinti šių priemonių įvykdymą: 1) instruktuoti darbuotojus darbo vietoje, 2) aptverti statybvietę bei pavojingas zonas (savaeigių statybinių mechanizmų saugumo zonas, 3) iškabinti saugos ir sveikatos ženklus, 4) kontroliuoti, kad darbuotojai ir kiti pašaliniai asmenys savaeigių statybinių mechanizmų metu nebūtų jų veikimo zonoje (atsakingas už įvykdymą darbų vadovas arba meistras. (1 t. b.l. 105-106). Todėl ar E. R. padarė ir yra atsakingas už jam inkriminuotus pažeidimus taip pat vertintina ir šiame kaltinime paminėtame dokumente suformuluotų reikalavimų kontekste.

Kad darbuotojai prieš darbus darbo vietoje buvo instruktuoti, pavirtina liudytojų A. A., M. M. parodymai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta nelaimingą atsitikimą darbe tyrusi darbų saugos specialistė N. K. parodė, jog pagal surinktą medžiagą ekskavatorininkas A. J. buvo apmokytas, darbo vietoje instruktuotas. Žuvęs darbininkas G. Z. apmokytas, instruktuotas darbo vietoje pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 6, instruktavimo metu supažindintas su galimais rizikos veiksniais, jam buvo nurodyta, kad darbo metu kelio darbininkas turi stebėti aplinką, mechanizmų veikimą, veikiant mechanizmams, neiti į mechanizmo veikimo zoną, kaip ir kiti darbuotojai supažindintas su paskyros - leidimo reikalavimais. Darbuotojų instruktavimo trūkumų 2011-08-09 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 nustatyta nebuvo. Todėl konstatuotina, jog darbuotojai dėl darbų saugos buvo instruktuoti tinkamai.

Teisėjų kolegija įrodymu nepripažįsta Darbų saugos ekspertizės akto Nr.11-2948 išvadų šiuo klausimu. Minėta ekspertizė atlikta ekspertui neturint visos tam reikalingos medžiagos, žymi dalis išvadų yra hipotetinio pobūdžio, ir dalinai neatitinka nustatytų realių aplinkybių. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ekspertizės akto išvadas ir eksperto T. D. paaiškinimus teismo posėdyje, jog neparengus ir nepatvirtinus tinkamo technologinio projekto, nebuvo galimybės tinkamai instruktuoti darbo vietoje papildomo instruktavimo metu kelio darbininkų ir ekskavatorininko, kaip saugiai dirbti statybvietėje (duomenys neskelbtini) miestelyje. Iš statybos leidimo (5 t., b.l. 86-87) bei Statybos darbų techninio projekto matyti, jog šis objektas priskiriamas neypatingiems ir nėra Statybos techninio reglamento 1. 08.02:2002 43 p. numatytų aplinkybių, kai rengti Statybos darbų technologijos projektą privaloma. Įvykio metu apie darbų saugą ir darbo zonas instruktuoti darbuotojai vykdė elementarius jiems pavestus darbus – darbininkai grėbliais ir kastuvais lygino gruntą šlaite, kur joks savaeigis mechanizmas tuo metu dirbti neturėjo ir nedirbo, o ekskavatorius lygino gruntą savo darbo zonoje kitoje vietoje - aikštelėje. Darbininkams buvo uždrausta vaikščioti ekskavatoriaus darbo zonoje. Reikalavimas tokiems darbams papildomai turėti technologinį projektą, vertintinas kaip nenustatytas norminiais aktais ir perteklinis.

Dėl darbų vykdymo neaptvertoje statybos darbų aikštelėje teisėjų kolegija pastebi, jog reikalavimas aptverti statybos darbų aikštelę pirmiausia keliamas dėl pašalinių, statybvietėje nedirbančių asmenų saugumo - kad šie nepatektų į statybvietės teritoriją, kad iš statybos zonos į aplinkinę teritoriją atsitiktinai nepatektų mechanizmai, ar pan. Tačiau konkrečiu atveju žuvo ne pašalinis, bet pačioje statybvietės teritorijoje dirbęs asmuo, todėl reikalavimo aptverti statybvietę pažeidimas su įvykio pasekmėmis priežastiniu ryšiu nesusijęs.

Vertinant, ar buvo tinkamai įvykdyti paskyroje-leidime Nr. II-5 nurodyti reikalavimai - iki darbų pradžios tinkami aptverti pavojingas zonas bei iškabinti saugos ir sveikatos ženklus atsižvelgtina į šias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta darbų saugos specialistė N. K. parodė, jog kelių statybos objekte savaeigio mechanizmo darbo zonos aptvėrimas tvora pagal darbų saugos reikalavimus nenumatytas. Pavojingų darbų zonų paženklinimai nustatomi pačios įmonės, o konkrečiu atveju turėjo būti vadovaujamasi minėtu Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 15.3 p. reikalavimu mechanizmų judėjimo zonas apstatyti įspėjamaisiais kūgiais.

Taigi, seka, jog kelių statybos objekte darbininko apsauga nuo savaeigio mechanizmo pagal norminių aktų reikalavimus turėjo būti užtikrinta ne fizinėmis užtvaromis, o įspėjimu apie savaeigio mechanizmo darbo zoną, darbuotojų instruktavimu, jų atsargumu ir dėmesingumu darbe bei jų kontrole.

Byloje nustatyta, jog įvykio metu ties savaeigio mechanizmo darbo zona nebuvo tokių įspėjamųjų kūgių, kaip tai numato Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 15.3 p. Tačiau byloje nustatyta, jog įvykio metu ekskavatoriaus ir kelio darbininkų darbo zonos buvo atskirtos sukaltais į žemę kuolais, kurių galai buvo nudažyti raudonai. Tą patvirtina specialistės N. K., liudytojų A. A., M. M. parodymai. Šie kuolai yra užfiksuoti tuoj po įvykio apžiūros metu padarytose nuotraukose. Taigi, nors ir ne tokiomis priemonėmis, kurios numatytos lokaliniame darbų saugos norminiame akte, tačiau ekskavatoriaus bei kelio darbininkų darbo zonų riba buvo pakankamai aiškiai nužymėta (vietoje įspėjamųjų kūgių – raudonai dažytais kuolais) ir toks pažymėjimas darbo vietoje instruktuotiems darbuotojams nebuvo kliūtimi aiškiai matyti darbo zonų ribas ir jas atskirti, juo labiau, kad darbininkų darbo zona buvo šlaite, o ekskavatoriaus – plokščioje aikštelėje.

Įvertintina ir tai, kad užvažiavimas ant G. Z. įvyko ne kelio darbininkų, bet ekskavatoriaus darbo zonoje, beveik 10 m atstumu nuo šlaito, kur turėjo dirbti G. Z., krašto, o tai rodo, jog jis įvykio metu neabejotinai suvokė esąs ekskavatoriaus darbo zonoje, kurioje judant savaeigiam mechanizmui jam vaikščioti nebuvo galima, apie ką bylos duomenimis jis buvo tinkamai instruktuotas.

Iš to seka, jog E. R. inkriminuoti savaeigio mechanizmo judėjimo zonos atribojimo nuo kelio darbininkų darbo zonos trūkumai nebuvo priežastiniame ryšyje su ekskavatoriaus užvažiavimu ant G. Z. ir iš to kilusiomis pasekmėmis, nes jei būtų buvę pastatyti įspėjamieji kūgiai, o ne įkalti kuolai, akivaizdu, kad šioje situacijoje įvykio ir jo pasekmių lygiai taip pat nebūtų išvengta. Teisėjų kolegijos nuomone šis nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs tuo atveju, jei darbų saugos pažeidimų nebūtų padarę ekskavatorininkas A. J. ir kelio darbininkas G. Z. – t. y., jei jie darbe būtų laikęsi saugos darbe reikalavimų ir dirbdami buvę reikiamai atidūs, atsargūs ir dėmesingi. Teisėjų kolegijos nuomone būtent šie pažeidimai ir buvo būtinoji sąlyga įvykiui kilti ir jie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis.

Dėl kaltinimo E. R. neužtikrinimo saugos ir sveikatos ženklų iškabinimo pažymėtina, kad nei iš bylos medžiagos, nei apklausus darbų saugos specialistę N. K., tyrusią įvykį, nenustatyta, kokie kiti konkretūs ženklai (be įspėjamųjų kūgių) pagal darbų saugos norminius aktus šiame objekte turėjo būti pakabinti, tačiau pažeidžiant nustatytą tvarką nebuvo įrengti. Todėl šioje dalyje kaltinimas E. R. yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais faktiniais bylos duomenimis.

E. R. taip pat kaltinamas, jog neužtikrino pakankamos kontrolės, kad pašaliniai asmenys savaeigių statybinių mechanizmų veikimo metu nebūtų jų veikimo zonoje, bei kad ekskavatorininkas darbus atliktų blaivus.

Bylos duomenimis, nesant darbų vadovo E. R. objekte, kontroliuoti darbo procesą buvo pavesta meistrui D. J.. Pastebėtina, jog pakankamo kontrolės užtikrinimo statybos objekte iš darbdavio atstovo pusės negalima suprasti kaip nepertraukiamo tikrinimo, kur darbo metu kiekvieną minutę yra kiekvienas darbuotojas ir ką jis veikia. Tai nėra įmanoma nei fiziškai, nei organizacine prasme. Be to, darbų vadovas ar meistras turi vykdyti ir kitas jam pavestas funkcijas, o darbuotojas deramai vykdyti savąsias. Jau aptarta, jog bylos duomenimis G. Z. buvo reikiamai apmokytas, instruktuotas darbo vietoje pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją, instruktavimo metu supažindintas su galimais rizikos veiksniais, jam buvo nurodyta, kad darbo metu kelio darbininkas turi stebėti aplinką, mechanizmų veikimą, veikiant mechanizmams neiti į jų darbo zoną, jis buvo supažindintas su paskyros - leidimo reikalavimais. Todėl sutelkti išskirtinį dėmesį ir kontrolę, kad G. Z. nepatektų į ekskavatoriaus darbo zoną ir visą laiką būti šalia jo, objektyviai nebuvo pagrindo. Bylos duomenimis D. J. įvykio metu buvo objekte, periodiškai stebėjo ir kontroliavo darbų procesą. Pagal visų apklaustų objekte dirbusių darbuotojų parodymus G. Z. nebuvo pavesta dirbti ekskavatoriaus darbo zonoje. Iš liudytojų A. A. ir M. M. parodymų matyti, jog šalimai su G. Z. dirbę darbuotojai nepastebėjo, kada jis iš savo darbo zonos nuėjo link ekskavatoriaus, ir nematė jo būnant šioje zonoje iki pat užvažiavimo, tą pirmas pastebėjo ir ėmė šaukti D. J.. Iš šių duomenų seka, kad G. Z. ekskavatoriaus zonoje buvo trumpą laiką ir laiku pamatyti bei sukontroliuoti jo vaikščiojimą po šią zoną nebuvo galimybės. Todėl pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo teigti, jog dėl to būta darbdavio atsakingo darbuotojo kaltės bet kuria BK 15 ir 16 str. numatyta kaltės forma, o nenustačius kaltės, baudžiamoji atsakomybė negalima.

Bylos duomenimis, nesant darbų vadovo E. R. objekte, kontroliuoti, kad darbuotojai dirbtų blaivūs, buvo pavesta meistrui D. J.. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3DS10/34 dėl kelių tarnybų meistrų pareigų 6 p., meistrai įpareigoti tikrinti darbuotojų blaivumą ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, vykdyti įmonėje nustatytą darbuotojų medicininės apžiūros, tikrinimo ir nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarką ir kt. (3 t. b.l. 27-28). Su šiuo įsakymu D. J. buvo supažindintas ir būtent jis buvo atsakingas už šių reikalavimų įvykdymą, kai objekte nebuvo E. R.. Liudytojų A. A. ir M. M. parodymai patvirtina, jog prieš pradedant darbą D. J. vizualiai patikrino darbuotojų blaivumą, bei, kad A. J. atrodė blaivus.

Tačiau D. J. versiją, kad ekskavatoriaus vairuotojas A. J. buvo blaivus ir įvykio metu, o alkoholį vartojo jau po įvykio, paneigia byloje esantys duomenys. Kaltinamojo A. J. neblaivumą patvirtina byloje esantys 2011-07-12 13.08 val. alkotesterio duomenys, kuriose nustatytas lengvas 0,98 promilės girtumas ir specialisto išvada Nr. T-A 4989/11(01), kurioje nurodyta, kad 2011-07-12 d. 13.40 val. A. J. kraujyje rasta 0,75 promilės etilo alkoholio (2 t. b.l. 189-190). Nors A. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad po įvykio, jis būdamas sutrikęs parduotuvėje nusipirko ir išgėrė butelį degtinės, pateikė čekį iš kurio matyti, kad 2011-07-12 d. 11.26 val. parduotuvėje buvo pirktas 0,5 l talpos butelis ,,Lietuviška degtinė“ (2t. b.l. 163-164), tačiau iš bylos taip pat matyti, jog į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), medicinos darbuotojai nuvykus 11 val. 22 min. A. J. pastatė atgal ekskavatorių į įvykio vietą ir po to nuėjo link parduotuvės. Bylos duomenimis tam turėjo sugaišti apie 10 min. (2 t. b.l. 167-170). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J., 11 val. 22 min. buvęs įvykio vietoje, 11.26 val. parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“ negalėjo spėti nusipirkti degtinės. Be to, jei A. J. po įvykio būtų išgėręs butelį degtinės, jam po įvykio 13.40 val. kraujyje būtų nustatytas ne 0,75 promilės lengvas girtumas, bet kur kas didesnis. Įvertintina ir tai, jog liudytojas S. D. parodė, kad liepos 12 d. pas jį į kiemą atėjęs A. J. pasisakė, kad iš vakaro ir ryte vartojo alkoholinius gėrimus, prašė aliejaus, išgėręs aliejų vėmė. Nors kuriuo konkrečiai metu A. J. vartojo alkoholinius gėrimus nenustatyta, tačiau byloje neabejotinai įrodyta, jog tai buvo prieš įvykį, o įvykio metu A. J. buvo neblaivus.

Teisėjų kolegija taip pat mano, jog tarp A. J. neblaivumo nenustatymo iš darbdavio atsakingų darbuotojų pusės bei pasekmių, nėra tiesioginio priežastinio ryšio, kuris leistų patraukti darbdavio atsakingą atstovą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 176 str. Teisėjų kolegijos nuomone, šis nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs tik tuo atveju, darbų saugos pažeidimų nebūtų padaręs ne tik A. J., bet jų nebūtų padaręs ir žuvusysis kelio darbininkas G. Z., kas nėra susiję su A. J. blaivumu ar girtumu, t. y., jei abu darbe būtų laikęsi saugos darbe reikalavimų ir dirbdami buvę reikiamai atidūs, atsargūs ir dėmesingi. Teisėjų kolegijos nuomone, tarp A. J. darbo esant neblaiviam nenustatymo ir pasekmių įsiterpia dar bent du faktoriai – paties A. J. padaryti pažeidimai ir G. Z. pažeidimai, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad A. J. neblaivumo nenustatymą būtų galima pripažinti būtinąja sąlyga įvykiui kilti, ir, kad, tai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis.

Todėl teisėjų kolegija laiko, jog pagal byloje surinktus duomenis tarp E. R. inkriminuotų darbų saugos pažeidimų, vykdant darbus neaptvertoje darbo aikštelėje; nebuvimo pakankamos kontrolės, kad laiku būtų aptvertos darbų vykdymo ir savaeigių statybinių mechanizmų saugumo zonos, kad jos būtų paženklintos saugos ir sveikatos ženklais, bei pasekmių nėra priežastinio ryšio, o dėl nepakankamo kontroliavimo, kad G. Z. nepatektų į ekskavatoriaus darbo zoną bei neužtikrinimo, kad A. J. dirbtų blaivus, nėra E. R. kaltės, nes jam nebūnant objekte, tą buvo pavesta užtikrinti kitam asmeniui – D. J.. Todėl E. R. iš visų kaltinimo pagal BK 176 str. 1 d. punktų išteisintinas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija laiko, jog pagal byloje surinktų duomenų visumą tarp veikos ir pasekmių nėra priežastinio ryšio, būtino D. J. baudžiamai atsakomybei pagal BK 176 str. 1 d. kilti. Todėl D. J. taip pat išteisintinas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kadangi E. R. ir D. J. aptartais motyvais išteisinami, teismas dėl kitų jų apeliacinių skundų argumentų, kuriais jie ginčija kaltę, nepasisako.

Nors atsakovas UAB "(duomenys neskelbtini)“ nesutinka, kad yra atsakingas ir turi atlyginti padarytą žalą, tačiau CK 6.264 str. numato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

Byloje nustatyta, jog A. J. mirtinai sužalojo G. Z. pagal darbo sutartį dirbdamas atsakovo įmonėje darbo metu. Todėl UAB "(duomenys neskelbtini)“ yra tinkamas atsakovas. Byloje yra pateiktas draudimo polisas serija (duomenys neskelbtini) pagal darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės atsakomybės sutartį su draudimo bendrove (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė pačios sutarties ir duomenų, jog į apdraustųjų sąrašą buvo įtrauktas ir G. Z.. Atsakovui nepateikus pakankamai įrodymų, jog draudimo bendrovė dėl šio įvykio į procesą įtrauktina baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu, ir siekiant baudžiamojo proceso toliau nebevilkinti, pripažintina, jog neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems pagrįstai priteistas iš atsakovo UAB "(duomenys neskelbtini)", o atsakovas su draudimo bendrove žalos atlyginimo klausimus tarpusavyje galės spręsti civilinio proceso tvarka.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad E. Z. nėra tinkama ieškovė šioje byloje. Iš bylos duomenų matyt, kad 2011-07-18 nutarimu E. Z. buvo pripažinta nukentėjusiąja (2 t.b.l.94). Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė S. Š. 2012 m. balandžio 2 d. nutarimu panaikino Panevėžio apskrities VPK kelių policijos biuro tyrėjo D. P. 2011-07-22 nutarimą pripažinti E. Z. nukentėjusiąja (2 t. b.l. 100), tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. protokoline nutartimi E. Z. vėl pripažinta nukentėjusiąją ir prie bylos prijungti dokumentai (4 t. b.l. 3). Todėl E. Z. šioje byloje turi civilinės ieškovės statusą (BPK 28 str., 110 str.).

Apeliantai apeliaciniuose skunduose prašo atmesti nukentėjusiųjų K. Z. ir E. Z. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, tvirtindami, kad G. Z. ir K. Z. bei E. Z. nesiejo glaudūs dvasiniai ryšiai, E. Z. nėra tinkamas subjektas, turintis teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi G. Z. ir E. Z. santuoka buvo nutraukta.

Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, jog nors E. Z. ir G. Z. santuoka buvo nutraukta, tačiau faktiškai jų bendras gyvenimas nebuvo nutrūkęs, t.y. iki pat G. Z. mirties gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusiųjų E. Z. ir K. Z. parodymai, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimas, kuriuo yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog E. Z. G. Z. mirties dieną buvo jo išlaikoma. Pažymėtina ir tai, kad E. Z., su G. Z. iki jo mirties gyvenusi kartu, vedusi bendrą ūkį, rūpinosi ir jo laidotuvėmis, ką patvirtina net ir paties atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymai, kuriais buvo paskirta kelio darbininko G. Z. šeimos nariui (žmonai) E. Z. 8000 Lt dydžio pašalpa laidojimo reikmėms (139-142) bei UADB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtinanti, kad E. Z. buvo išmokėtos laidojimo išlaidos (4 t. b.l. 89).

Nepaneigtos E. Z. ir G. Z. nurodytos aplinkybės, jog G. Z. ryšiai su tėvu nebuvo nutrūkę, kad jis išgyveno tėvo netektį.

Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į G. Z. ir K. Z. bei G. Z. ir E. Z. glaudžius dvasinius ir emocinius ryšius, negrįžtamas nusikaltimo pasekmes, pagrįstai pripažino nukentėjusiųjų K. Z. bei E. Z. teises gauti neturtinės žalos atlyginimą dėl G. Z. gyvybės atėmimo.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ieškovai prašydami priteisti neturtinę žalą įvertino tą aplinkybę, kad jiems UADB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo po 2877,50 Lt draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti ir atitinkamai sumažino šiomis sumomis prašomą priteisti neturtinės žalos dydį (2 t. b.l.72). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, į tą atsižvelgė.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, konstatavo, jog dėl įvykio nukentėjusieji patyrė skausmą netekę artimo žmogus, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, neturtinės žalos pasekmes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir priteisė iš civilinio atsakovo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems K. Z. ir E. Z. po 40000 litų sumas, taip pat atsižvelgė į CK nuostatas, reguliuojančias žalos atlyginimo klausimus, kai ši žala atsiranda dėl darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, jog G. Z. veiksmai, išeinat į judančio savaeigio mechanizmo darbo zoną ir prisiartinant prie judančio ekskavatoriaus, prieštaravo draudimui vaikščioti po ekskavatoriaus darbo zoną, neatitiko Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6 15.3 p. reikalavimų nuolat stebėti aplinką, įvertinti situaciją, pavojų keliančius faktorius, mechanizmų ir transporto judėjimą. Tuo pats žuvusysis pažeidė darbų saugos reikalavimus ir savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas į tą neatsižvelgė. Vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir šia naujai nustatyta aplinkybe laikytina, kad abiems nukentėjusiesiems byloje priteistos neturtinės žalos atlyginimo po 40000 litų sumos yra per didelės, nes turi būti įvertintina ir paties žuvusiojo kaltė, todėl priteistinas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems kiekvienam jų mažintinas iki 30000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 1 p., 328 str. 1 d. 4 p.,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl E. R. ir D. J. nuteisimo ir priimti naują nuosprendį:

E. R. pagal BK 176 str. 1 d. išteisinti.

D. J. pagal BK 176 str. 1 d. išteisinti.

Pakeisti nuosprendį civilinio ieškinio išsprendimo dalyje:

K. Z. priteistą iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 30000 litų.

E. Z. priteistą iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 30000 litų.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistąTeisėjai Eligijus GladutisEvaldas VanagasBronė Vidzėnienė