- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- 1S-84-478/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30300-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- S. K.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo netaikyti S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. K. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2019 m. rugpjūčio 5 d., pabaiga – 2023 m. vasario 3 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2 metai 2 mėnesiai ir 7 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu netaikė nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertinusi nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė, nuteistojo asmenybės ypatumus, jo ankstesnius teistumus, mąstymą, darbinę patirtį. Komisijos vertinimu, nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose.
3. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2021 m. sausio 8 d. nutartimi netenkino nuteistojo S. K. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo asmenybę, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis S. K. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad tiek Komisija, tiek teismas sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo grindė faktinių duomenų neatitinkančiomis išvadomis, kas turėjo reikšmės teisingo sprendimo priėmimui.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad jis 2014 m. spalio 14 d. buvo paleistas lygtinai ir kad ši aplinkybė nepadarė įtakos jo elgesiui, tačiau S. K. teigia, kad iš jo asmens bylos duomenų ir 2019-12-04 apylinkės teismo nuosprendžio bei 2020-02-24 apygardos teismo nutarties matyti, jog jis niekada nebuvo paleistas lygtinai ir neaišku, iš kur tokie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paimti. Taip pat nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad iš jo priteistos 1524,76 euro dydžio sumos išieškota yra tik 47,22 euro, nes jis pataisos namuose kas mėnesį gauna atlyginimą, iš kurio pagal antstolio vykdomus raštus yra išskaičiuojama 30 procentų gaunamo užmokesčio, todėl išskaičiuota suma yra didesnė, nei nurodyta medžiagoje. Pataisos įstaigos administracija apie tai nutylėjo, o teismas netikrino šių aplinkybių ir nurodė tą patį.
4.2. S. K. skunde nurodo, kad jis pataisos įstaigoje dirba ir stengiasi atlyginti žalą, lanko pozityvaus užimtumo programas, anoniminių alkoholikų užsiėmimus ir nesmurtinio elgesio grupę ir kitas programas, palaiko socialinius ryšius, laisvėje turi gyvenamąją vietą, ir ši aplinkybių visuma rodo realią ir akivaizdžią jo elgesio pažangą. Nuteistojo įsitikinimu, jis atitinka ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus, nes jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra pagrįstas manymas, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. S. K. nesuprantama, kodėl esant visoms sąlygoms lygtinio paleidimo taikymui teismai nesilaiko nustatytų teisės aktų ir jų tinkamai netaiko. Skundo autorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas jo lygtinio paleidimo klausimą, nesilaikė baigiamajam aktui keliamų reikalavimų pagrįsti bei įvertinti visas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių, o klausimą išnagrinėjo neobjektyviai ir šališkai, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – taikyti S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo S. K. skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo S. K. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju S. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką sudaro 70 balų ir vertinama kaip vidutinė, todėl turi būti nustatyta padaryta akivaizdi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo statiniai kriminogeniniai nekintantys veiksniai iš nustatytų 70 balų sudaro 25 balus, o svertinių veiksnių suma sudaro 38 balus, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali koreguoti, stengtis pašalinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius.
9. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis geba įvardinti problemines savo gyvenimo sritis, tačiau neigia alkoholio vartojimo problemą, nors visus nusikaltimus įvykdė būdamas apsvaigęs. Nuteistasis gali būti impulsyvus, agresyvus, ypač po alkoholio pavartojimo, stresinėse situacijose taip pat linkęs vartoti alkoholį. Nuteistasis ieško save pateisinančių priežasčių, minimalizuoja savo asmeninę atsakomybę, stengiasi analizuoti savo elgesį ir patirtį, bet situaciją linkęs vertinti iš asmeninės prizmės. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką buvo nubaustas drausmine tvarka, skatintas du kartus. Nuobauda nuteistojo svarstymo metu jau negaliojo, todėl jis laikomas nebaustu, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinta kaip atitinkamai charakterizuojanti nuteistąjį. Nustatyti keturi nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys.
10. Skunde nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarime ir teismo nutartyje nurodyta pagal vykdomuosius raštus išskaičiuota suma – 47,22 euro, nes iš jo darbo užmokesčio yra išskaičiuojama 30 procentų gaunamų pajamų, ką patvirtina prie jo skundo pateiktas nuteistojo pinigų apskaitos žiniaraštis. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Komisijos nutarime ir teismo nutartyje nurodyta aplinkybė apie iš nuteistojo išskaičiuotus 47,22 eurus pagal vykdomuosius dokumentus jam privalomus išmokėti 1527,76 eurus, pagrįsta pataisos įstaigos Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės 2020-10-06 išrašyta pažyma, kurios objektyvumu nėra jokio pagrindo netikėti, tuo tarpu nuteistojo prie skundo pateiktas pinigų apskaitos žiniaraštis jo skundo argumentų nepatvirtina – nė viena operacija, susijusi su debeto, t. y. išskaičiuojamomis lėšomis, nėra identifikuota kaip susijusi su iš 132,57 kreditinių lėšų, gaunamų kaip atlyginimas už darbo užmokestį, pagal vykdomuosius raštus išskaitomomis sumomis. Priešingai, iš šio žiniaraščio matyti, kad pagrindinės debetinės lėšos susiję su asmeninių nuteistojo S. K. poreikių tenkinimu. Remiantis aptartu, skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės buvo įvertinos tinkamai ir padaryta pagrįsta išvada, jog S. K. nededa pakankamai pastangų sušvelninti savo nusikalstamo elgesio pasekmes.
11. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, S. K. anksčiau teistas keturis kartus. Teisės pažeidėjui yra būdingas nusikaltimų modelis - nusikaltimai fiziškai smurtaujant, apsvaigus nuo alkoholio, viešosios tvarkos pažeidimai. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir asmenybės savybes galima teigti, kad nuteistojo elgesys, esant nestruktūruotoje aplinkoje, gali tapti konfliktiškas, impulsyvus, ypač pavartojus alkoholio. Nuteistasis ginčija skundžiamoje nutartyje vertintą aplinkybę – kad jis buvo lygtinai paleistas, nes to nebuvo ir tai neatitinka tikrovės ir faktų, todėl ši aplinkybė, apelianto nuomone, turi būti pripažinta niekine. Teisėjų kolegija, patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, konstatuoja, kad Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė apie nuteistajam S. K. taikytą lygtinį paleidimą atitinka tikrovę. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-10-04 nutartimi nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jam pilnai neatlikus 2013-07-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, teismui padarius išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistasis S. K. 2014-10-14 buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (LITEKo duomenys byloje Nr. T-804-548/2014). Lygtinio paleidimo metu nuteistasis įpareigojimų nepažeidė, tačiau, pasibaigus lygtinio paleidimo terminui, po kurio laiko ir vėl padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog toks nuteistojo elgesys neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ir rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apie S. K. padarytas nusikalstamas veikas ir jo požiūrį į savo paties elgesį pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas tam ypatingos ar prioritetinės – lemiamos reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
12. Nuteistasis skunde teigia, kad yra nustatyta pakankamai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Tiek Komisija, tiek teismas įvertino, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kitas jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau tai buvo įvertinta kartu su visomis kitomis nustatytomis aplinkybėmis, o jų visuma nedavė pagrindo išvadai apie akivaizdžią nuteistojo pažangą. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog S. K. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
13. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo S. K. skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.