- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- eI2-2257-535/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06747-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“
- Atsakovas
- Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
- Advokatai
- Kristijonas Paliutis
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,Baltic Foods“ su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2023-05-10 nutarimą Nr. MĮPN-158 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 700 Eur bauda (toliau – Nutarimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad Nutarimu už tai, kad bendrovė pateikė rinkai nesaugų produktą, kuris neatitiko 2002-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002) 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų, buvo konstatuota, kad bendrovė pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėja teigia, kad Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo nepadarė.
Nurodo, kad atsakovė nenustatė Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nustatytos administracinės atsakomybės taikymo sąlygų, neįrodė administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės elementų. Iš skundžiamo Nutarimo ir bendrovei surašyto protokolo nėra aišku, kada ir kur padarytas pažeidimas, kaip tas pažeidimas padarytas (pasireiškė), t. y. dėl kokių veiksmų bendrovė patraukta atsakomybėn.
Pareiškėja pažymi, kad patikrinimo metu atsakovė pas ją buvusios vištienos netyrė, mėginių nepaėmė. Iš UAB ,,Abela“ paimtų penkių mėginių Salmonella nustatyta tik viename mėginyje. Ši aplinkybė patvirtina, kad ne visa partija buvo užkrėsta Salmonella bakterija. Todėl atsakovės išvada, kad ištirtas produktas buvo užkrėstas Salmonella dar iki jo pardavimo UAB ,,Abela“ ir buvo užkrėsti ne tik UAB ,,Abela“, bet ir bendrovėje buvę tos pačios partijos produktai, kurių atsakovė netyrė, yra nepagrįsta.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad bendrovė Nutarime nurodyto produkto nepagamino, produkto transportavimo ir sandėliavimo sąlygų nepažeidė. Nutarime nurodytą produktą nusipirko iš sertifikuoto Europos Sąjungos (toliau – ES) gamintojo, kuris pirmasis ir pateikė Nutarime nurodytą produktą į ES rinką.
Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju atsakomybė kyla nesaugaus produkto gamintojui. Nesutinka su Tarnybos išvada, kad bendrovė yra pirminė nesaugaus produkto platintoja. Nesaugaus produkto platintojas yra šio produkto gamintojas.
Mano, kad pagal Reglamento (EB) 178/2002) 3 straipsnio 8 dalies, 3 straipsnio 17 dalies ir Maisto įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatas administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas ne tik nesaugų produktą pagaminęs ir pirmasis į rinką pateikęs asmuo, bet ir to produkto distributoriai, taip pat produktą įsigijusios parduotuvės, kavinės, valgyklos ir bet kuris kitas maisto tvarkymo operatorius, kurių veiksmuose taip pat nėra jokios kaltės dėl nesaugaus produkto pateikimo į rinką ir kurie patys yra nukentėję asmenys dėl tokio produkto pateikimo į rinką, kurie atitinkamai objektyviai negalėjo atlikti jokių veiksmų, kurie užkirstų kelią nesaugaus produkto pateikimui į rinką. Nesupranta, kodėl nagrinėjamu atveju bendrovė, nukentėjusi nuo kitų asmenų veikos, yra traukiama administracinėn atsakomybėn dėl kito asmens padaryto pažeidimo, t. y. nesaugaus produkto pateikimo į rinką, kai pati bendrovė neatliko neteisėtų veiksmų ir objektyviai negalėjo užkirsti kelio nesaugos produkto pateikimui į rinką.
Pareiškėjos tvirtina, kad bendrovės veika pagal Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalį pasireiškė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu su ES gamintoju, tos sutarties dalyku esančio maisto sandėliavimu savo sandėlyje ir pardavimu Lietuvos Respublikos įmonėmis. Jokių kitų veiksmų bendrovė neatliko.
Lietuvos Respublikos piliečiams ir Lietuvos Respublikoje registruotiems asmenims draudimo sudaryti maisto produktų pirkimo – pardavimo sutartis su kitose ES valstybėse registruotomis ir ten veikiančiomis įmonėmis, transportuoti kitų ES valstybių narių gamintojų į bendrą ES rinką pateiktus maisto produktus ir tuos produktus parduoti Lietuvos Respublikos įmonėms, galiojantys teisės aktai nenumato. Tačiau, nepaisant to, bendrovė yra nubausta už tai, kad su ES gamintoju sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir sutarties pagrindu įsigytus maisto produktus pardavė UAB ,,Abela“. Kitų veiksmų bendrovė neatliko. Už minėtų teisėtų ir nedraudžiamų veiksmų atlikimą, nesant bendrovės kaltės dėl neteisėtų veiksmų atlikimo, bendrovei nuobauda paskirta nepagrįstai.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad Tarnyba nepagrįstai bendrovės veiksmus kvalifikavo kaip pakartotinius. Nuo Nutarime nurodyto 2020-11-13 nutarimo Nr. MĮPN-73 ir skundžiamo Nutarimo priėmimo yra praėję daugiau kaip 12 mėnesių. Ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti Nutarimą.
Pareis?ke?ja daro prielaida?, kad Tarnyba, bausdama bendrovę uz? kitų ES gamintojų veiksmus, siekia, kad bendrovė produkciją įsigytų is? Lietuvos Respublikos gamintoju?. Atsakovės taikomos priemonės bendrovės atžvilgiu riboja konkurenciją, pažeidžia Reglamento (EB) Nr. 178/2002 preambule?s nuostatas ir yra neteisėtos. Nacionaline? priemone?, priklausanti Bendrijos lygiu is?samiai suderintai sric?iai, turi bu?ti vertinama atsiz?velgiant i? s?ios suderinimo priemone?s, o ne i? pirmine?s teise?s nuostatas (z?r. 1993-10-12 Sprendimo Vanacker ir Lesage, C-37/92, Rink. p. I-4947, 9 punkta? ir 2001-12-12 Sprendimo DaimlerChrysler, C-324/99, Rink. p. I-9897, 32 punkta?). Šiuo atveju pagal nusistove?jusia? Europos Sąjungos Teismo praktika? bet kuri priemone?, galinti tiesiogiai ar netiesiogiai, is? tikru?ju? ar potencialiai trukdyti Bendrijos vidaus prekybai, yra laikoma kiekybiniams apribojimams lygiaverc?io poveikio priemone ir tode?l uz?drausta pagal EB 28 straipsni? (z?r. 1974-07-11 Sprendimo Dassonville, 8/74, Rink. p. 837, 5 punkta? ir 2003-06-19 Sprendimo Komisija pries? Italija?, C-420/01, dar nepaskelbto Rinkinyje, 25 punkta?).
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.
Atsakovė aptaria Maisto įstatymo ir Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatas, susijusias su ginču ir nurodo, kad tiek Maisto įstatymas, tiek visi kiti maisto tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ne tik maisto gamintojams, tačiau visiems maisto tvarkymo subjektams ir visuose jų maisto tvarkymo etapuose. Pareiškėja yra maisto tvarkymo subjektas, vykdantis mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą, perpakavimą, kuris produktus perka ir sandėliuoja dideliais kiekiais ir toliau parduoda juos įvairių dydžių partijomis kitiems asmenims, todėl jam yra taikomi teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, ir gali būti taikoma atsakomybė už pažeidimus.
Atsakovės tvirtina, kad UAB „Baltic Foods“, kaip maisto tvarkymo subjektui, yra privaloma laikytis maisto srities teisės aktų reikalavimų ir tiekti rinkai tik saugų maistą. UAB „Baltic Foods“, kaip maisto tvarkymo subjektas, privalo laikytis maisto srities teisės aktų reikalavimų ir tiekti rinkai tik saugų maistą. Pareiškėja, kaip maisto tvarkymo subjektas, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnio 3 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi, turi turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias jam galimybę nustatyti kitas įmones, į kurias yra pateikti jo produktai bei pašalinti iš rinkos pateiktą produktą, turi vykdyti įtvirtintas pareigas. Pirminis nesaugių produktų Lietuvos Respublikos rinkai platintojas turi įvertinti tiekėjus ir, atsižvelgęs į gautus neigiamus tyrimų rezultatus, turi imtis papildomų priemonių pirminių tiekėjų atrankai ir jų įvertinimui, kad užkirstų kelią reikalavimų nesilaikymo atvejų pasikartojimui. Atsakovė atsiliepime remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama praktika, kurioje konstatuota, kad maisto tvarkymo subjektai yra atsakingi už jų tiekiamų rinkai produktų saugą, nors jie jų ir nepagamino. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjai, kaip maisto tvarkymo subjektui, tenka pareiga užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje ir ES jos platinama produkcija yra saugi ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, kaip maisto tvarkymo subjektas, turi teisę savo veikloje taikyti savikontrolę, siekiant užtikrinti, kad nesaugus maisto produktas nepatektų į rinką, tokiu būdu apsaugant tiek paties maisto tvarkymo subjekto geriausius interesus (pvz.: nuo galimų finansinių nuostolių), tiek ir prioritetu laikomą vartotojų sveikatą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįgyvendino savikontrolės priemonių, kad nesaugi paukštiena nebūtų pateikta į rinką.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėjai bauda paskirta už Maisto įstatymo pažeidimus šio įstatymo nustatyta tvarka. Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas, atliko valstybinę maisto kontrolę ir nustačiusi, kad pareiškėja neužtikrino, jog produktas atitiktų jo saugai taikomų teisės aktų reikalavimus, pateikė rinkai nesaugų produktą, todėl pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai skyrė Maisto įstatyme nustatytą nuobaudą – 700 Eur baudą.
Pabrėžia, kad Tarnyba, nustačiusi Maisto įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria įspėjimus arba baudas. Nagrinėjamu atveju Maisto įstatymo pažeidimas buvo nustatytas, t. y. pareiškėja rinkai pateikė paukštieną, kurioje nustatyti mikroorganizmai Salmonella Enteritidis, keliantys pavojų žmonių sveikatai. Pirminis paukštienos gavėjas ir platintojas Lietuvos Respublikoje – UAB „Baltic Foods“. Nustačius nesaugų produktą laikoma, kad visa šio produkto partija yra nesaugi (Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 6 dalis).
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad Tarnyba, skirdama jai nuobaudą pagal Maisto įstatymą, nenustatė visų privalomų nustatyti būtinųjų administracinės atsakomybės sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK). Teigia, kad maisto tvarkymo subjektus pateikti į rinką saugų maistą įpareigoja Reglamentas 178/2002, Maisto įstatymas (Reglamento178/2002 17 straipsnio 1 dalis, Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), o Maisto 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad maisto tvarkymo subjektai, pažeidę Maisto įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Maisto įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos atsakomybė pagal specialųjį įstatymą nepagrįstai sutapatinama su administracine atsakomybe pagal ANK.
Pareiškėja neužtikrino, kad jos Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamas maisto produktas yra saugus, neįrodė, kad jos gauta nesaugi produkcijos partija ar jos dalis buvo saugi, juo labiau, teisės aktai nenumato Tarnybai pareigos įrodyti kažkokių specifinių aplinkybių, taikant asmeniui atsakomybę už Maisto įstatymo pažeidimą, kai jau yra nustatytas nesaugaus produkto pateikimo rinkai, t. y. Maisto įstatymo pažeidimo, faktas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad bendrovė Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai, nes bendrovei 2020-11-13 nutarimu Nr. MĮPN-73 už Maisto įstatymo pažeidimą jau buvo paskirta bauda ir bendrovė nepraėjus vienerių metų laikotarpiui Maisto įstatymą pažeidė dar kartą. Bendrovė pakartotinį Maisto įstatymo pažeidimą padarė 2021-08-23, t. y. pažeidimo nustatymo – protokolo surašymo dieną. Todėl, atsakovės vertinimu, Tarnyba pagrįstai pakartotinumą pripažino bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginiai apie Tarnybos galimą nevienodų sąlygų maisto tvarkymo subjektams taikymą yra tik hipotetinio pobūdžio samprotavimai, nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Juo labiau, pati pareiškėja aiškiai ir nedviprasmiškai skunde nurodo, kad tokio pobūdžio svarstymai tėra jos subjektyvi prielaida. Be to, pareiškėjos prašymas pateikti duomenis apie kitiems maisto tvarkymo subjektams skirtas baudas yra nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. prašymu panaikinti Tarnybos priimtą Nutarimą. Pareiškėjos pateikti teiginiai apie Tarnybos taikomas nelygiaverčio poveikio priemones, susijusias su Salmonella kontrole ir skirtingai taikomais kriterijais Lietuvoje gaminamai ir įvežtinei paukštienos produkcijai, yra tik pareiškėjos hipotetinio pobūdžio pasvarstymai, nepagrįsti konkrečiais duomenimis ar faktais.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo jį panaikinti. Nutarime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, įrodymai bei pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas. Tiek ES, tiek nacionaliniai teisės aktai priimant Nutarimą pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikyti tinkamai. Pareiškėjos siekis išvengti atsakomybės, kaip maisto grandinėje dalyvaujančio subjekto, sietinas su vieninteliu tikslu – gauti kuo didesnį pelną, nesiimant pakankamų prevencinių priemonių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Nutarimo, kuriuo bendrovei už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2021-05-18 Tarnybos Kauno departamentas (toliau – Kauno tarnyba), vykdydamas rinkos kontrolės planą, atrinko iš UAB „Abela“ šaldytos vištienos filė IQF Industrial, partijos Nr. 01103720, gamintojas Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, valstybinius mėginius (mėginių paėmimo tirti aktas 2021-05-18 Nr. 33MTA-1643).
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pateikė 2021-05-26 tyrimų protokolą Nr. 3-21/02042/1-5M (protokolo išleidimo data: 2021-05-27) (toliau - Tyrimų protokolas), kuriame nurodoma, kad šaldytos vištienos filė IQF Industrial, partijos Nr. 01103720 mėginyje Nr. 5 aptikta Salmonella Enteritidis / 25 g.
Reaguodama į turimą informaciją 2021-05-26 Kauno tarnyba paskelbė skubų pranešimą Nr. 20210526-102-(31) (toliau - Skubus pranešimas), kuriame nurodoma, kad pagal Tyrimų protokolą, šaldytoje viščiukų broilerių filė IQF Industrial, gamintojas Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, PL04610601WE (partijos dydis 680 kg, partijos Nr.01103720, produkto pagaminimo data 0907-2020, tinka vartoti iki 01-09-2022, kilmės šalis Lenkija), mėginyje Nr. 5 aptikta Salmonella Enteritidis / 25 g .
Kauno tarnyba 2021-05-27atliko neplaninį UAB „Abela“ patikrinimą, ir surašė Didmeninės prekybos subjekto/sandėlio patikrinimo aktą Nr. 33MPĮ-624 (toliau - Patikrinimo aktas Nr. 1). Patikrinimo akte Nr. 1 nurodyta, kad šaldyta viščiukų broilerių filė IQF Industrial (68 pakuotės po 10 kg, viso 680 kg), gauta pagal sąskaitą faktūrą BF202105 Nr. 235 iš bendrovės. Patikrinimo akte Nr. 1 pažymėta, kad produkto likutis sandėlyje - 298,58 kg (381,42 kg parduota).
Patikrinimo akte Nr. 1 UAB „Abela“ uždraudžiama tiekti į rinką nesaugų produktą nuo 202105-27, UAB „Abela“ įpareigota pateikti informaciją apie nesaugų produktą, surinkti jį iš pirkėjų ir nesaugų produktą sunaikinti, o sunaikinimo dokumentus ir nesaugaus produkto išplatinimo sąrašą pateikti Kauno tarnybai.
Tarnybos Vilniaus departamentas (toliau - Vilniaus tarnyba), reaguodamas į Skubų pranešimą, 2021-05-27 atliko pareiškėjos, gyvūninio maisto produktų šaltojo sandėliavimo, perpakavimo ir didmeninės prekybos įmonės, Registro Nr. 59000191, neplaninį patikrinimą, kurio metu surašė Didmeninės prekybos subjekto/ sandėlio patikrinimo aktą Nr. 69GMTS-111 (toliau - Patikrinimo aktas Nr. 2). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja šaldytą vištienos filė IQF Industrial (partijos Nr. 01103720), gavo 6 paletėmis po 600 kg (viso 3600 kg su tinkamumo vartoti terminu iki 09-01-2022 - 600 kg (partijos Nr. 01103720) ir su tinkamumo vartoti terminu iki 09-07-21 - 3000 kg (partijos Nr. 01103720) su 2021-01-21 Invoci/CMR Nr. 00071/01/22/WDT iš Drobex Sp.z.o.o., Lenkija PL04610601WE.
Patikrinimo metu nustatyta, kad šaldytą vištienos filė IQF Industrial, pareiškėja pardavė: UAB „Biovela-Utenos mėsa“ ir į UAB „Abela“. Remiantis sąskaitomis faktūromis išplatinta 3 680 kg šaldytos vištienos filė IQF Industrial. Pareiškėjai buvo pristatyta 3550 kg šaldytos vištienos filė.
Atsižvelgus į patikrinimo metu nustatytus faktus ir kitą turimą informaciją Vilniaus tarnyba 2021-05-28 priėmė sprendimą Nr. 69SV-233 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau - Sprendimas), kuriuo uždraudė tiekti rinkai šaldytą vištienos filė IQF Industrial Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, PL04610601WE, nesaugi produkcija gauta 2021-01-20 su gavimo dokumentu Invoice series Nr. 00071/01/22/WDT (toliau - Nesaugus produktas). Sprendimu įpareigojo pareiškėją susigrąžinti Nesaugų produktą, pašalinti jį iš rinkos ir sunaikinti.
Įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis ir Maisto įstatymo pažeidimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tyrimas užbaigtas Vilniaus tarnybai surašius 2021-08-23 Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-75 (toliau - Protokolas), kuriame nurodyta, kad pareiškėja pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
Protokole pažymėta, kad pareiškėja Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai: Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2020-11-13 nutarimu Nr. MĮPN-73 už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1dalies pažeidimą skirta UAB „Baltic Foods“ 300 eurų bauda.
Išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi visas bylos aplinkybes, Tarnybos Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau - Komisija), sudaryta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015-06-29 įsakymu Nr. B1-648 „Dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad bendrovė, nesilaikydama Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) punkto reikalavimų, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, I priedo I skyriaus 1.28 papunkčio reikalavimų, pateikė rinkai Nesaugų produktą (viso 3600 kg iš kurių susigrąžinta ir utilizuota 308,58 kg,), kuriame pagal Tyrimų protokolą (mėginys Nr. 5) nustatyta patogeniniai mikroorganizmai Salmonella Enteritidis/25 g ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, ir 2023-05-10 priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 700 eurų bauda.
Pareiškėja su Nutarimu nesutinka, teigia, kad Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo nepadarė.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Maisto įstatymo nuostatos, kurio 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.
Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad maistas ir su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus.
Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas.
Maisto įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad pateikimas į rinką – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje. Maisto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektas – ši sąvoka atitinka sąvoką „maisto verslo operatorius“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip ši apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002.
Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad „maisto verslas“ – tai pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą; „maisto verslo operatorius“ – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.
Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje pažymėta, kad „pateikimas į rinką“ – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos“.
Kaip matyti iš Protokolo, UAB ,,Baltic Foods” užsiima gyvūninio maisto produktų šaltojo sandėliavimo, perpakavimo ir didmeninės prekybos veikla. Pareiškėja pripažįsta, kad ji Protokole nurodytą produktą – šaldytą vištienos filė IOF Industrial, pagaminimo data 2020-09-07, tinkamumo vartoti terminas iki 2022-01-09, partijos Nr. 01103720 (kiekis 600 kg ) ir tinkamumo vartoti terminas iki 2021-07-09 (kiekis 3 000 kg), iš viso 3 600 kg įsigijo iš gamintojo Drobex Sp.z.o.o.. PL04610601 WE, 2021-01-20 pagal Invoice serija Nr. 00071/01/22/WDT.
Pareiškėja pripažįsta ir tai, jog šaldytą vištienos filė IQF Industrial bendrovė pardavė UAB „Biovela-Utenos mėsa“ ir UAB „Abela“.
Byloje nėra ginčo, jog šaldytos vištienos filė IQF Industrial, partijos Nr. 01103720 mėginyje Nr. 5. aptikta Salmonella Enteritidis / 25 g. Mėginys, kaip jau buvo nurodyta paimtas šaldytos vištienos filė IQF Industrial, partijos Nr. 01103720, gamintojas Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, iš UAB „Abela“ 2021-05-18.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pareiškėjai, kaip maisto tvarkymo subjektui, teko pareiga užtikrinti jos į rinką teikiamo maisto produkto saugumą. Pareiškėjos skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju ji nėra atsakinga už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nes ne ji pagamino produktą ir ne ji pirmoji pateikė Nesaugų produktą į rinką, yra nepagrįsti.
Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nesaugus maistas į rinką nepateikiamas. To paties straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodyta, kad maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis: a) kenkia sveikatai; b) netinka žmonėms vartoti. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jei nesaugus maistas sudaro tos pačios klasės arba to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, daroma prielaida, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus, nebent po išsamaus įvertinimo nebūtų rasta įrodymų, jog likusioji partijos, siuntos ar krovinio dalis yra nesaugi.
Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta: „Maisto verslo operatoriai užtikrina, kad maisto produktai atitiktų atitinkamus I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus. Tuo tikslu maisto verslo operatoriai kiekviename gamybos, perdirbimo ir paskirstymo, įskaitant mažmeninę prekybą, etape, įgyvendindami savo RVASVT principais paremtas procedūras ir geros higienos praktiką, imasi priemonių, kad užtikrintų: a) kad jų kontroliuojamų žaliavų ir maisto produktų tiekimas, tvarkymas ir perdirbimas vykdomas įgyvendinant proceso higienos kriterijus, b) kad pagrįstai numatomomis paskirstymo, laikymo ir naudojimo sąlygomis būtų galima įgyvendinti produkto tinkamumo vartoti laikotarpiu taikytinus maisto saugos kriterijus“. Reglamento Nr. 2073/2005 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: „Patvirtindami arba tikrindami, ar teisingai veikia RVASVT principais ir geros higienos praktika paremtos procedūros, maisto verslo operatoriai atlieka tyrimus atitinkamai pagal I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus.“ To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Maisto verslo operatoriai nusprendžia, koks mėginių dažnumas yra tinkamas, išskyrus tuos atvejus, kai I priede numatytas konkretus mėginių ėmimo dažnumas; o tokiu atveju mėginiai imami ne rečiau kaip numatyta I priede. Maisto verslo operatoriai priima šį sprendimą savo procedūrų, paremtų RVASVT principais ir geros higienos praktika, kontekste, atsižvelgdami į nurodymus dėl maisto produktų naudojimo. Mėginių ėmimo dažnumą galima suderinti su maisto bendrovių pobūdžiu ir dydžiu su sąlyga, kad nenukentės maisto produktų sauga“.
Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi“.
Pagal nurodytą teisinį reguliavimą maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus.
Pareiškėja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2021-05-26 tyrimų protokolo Nr. 3-21/02042/1-5M išvadų neginčija. Abejoti Tyrimo protokolo duomenimis pagrindo neturi ir teismas.
Teismo įsitikinimu, byloje neginčytinai nustatyta, kad šaldytoje vištienos filė IQF Industrial (partijos Nr. 01103720), viso 3 600 kg su tinkamumo vartoti terminu iki 2022-01-09; 600 kg (partijos Nr. 01103720) ir su tinkamumo vartoti terminu iki 2021-07-09; 3 000 kg (partijos Nr. 01103720), kurią 2021-01-21 Invoic/CMR Nr.00071/01/22/WDT iš Drobex Sp.z.o.o., Lenkija PL04610601WE įsigijo pareiškėja, buvo rasta bakterija Salmonella Enteritidis. Byloje taip pat nustatyta, kad šį Nesaugų produktą Lietuvos rinkai pateikė pareiškėja.
Salmonella Enteritidis bakterijos buvimas vištienos filė mėsoje reiškia, kad šis maisto produktas yra nesaugus, todėl neatitinka Reglamento Nr. 178/2002 ir Reglamento Nr. 2073/2005, Maisto įstatymo reikalavimų. Ši Tarnybos Nutarimo išvada yra pagrįsta ir teismas jos vertinti kitaip neturi teisinio pagrindo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėja Vilniaus tarnybos 2021-05-28 sprendimo Nr. 69SV-233 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo bendrovei uždrausta tiekti rinkai šaldytą vištienos filė IQF Industrial Drobex Sp.z.o.o., Lenkija, PL04610601WE, neginčijo ir sprendime konstatuotų aplinkybių dėl ginčo produkto nesaugumo ir jai suformuluotų įpareigojimų nekvestionavo. Pareiškėja šiuo sprendimu jai nustatytus įpareigojimus įvykdė. Bylos duomenimis 308,58 kg Nesaugaus produkto sugrąžinta iš rinkos ir utilizuota.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014-11-13 sprendime Ute Reindl prieš Bezirkshauptmannschaft Innsbruck, C-443/13, EU:C:2014:2370, akcentavo, jog, nors Reglamente Nr. 2073/2005 nustatyti mikrobiologiniai kriterijai, kuriuos turi atitikti maisto produktai visais maisto tiekimo grandinės etapais, šiame reglamente nėra nuostatų, susijusių su maisto verslo operatorių atsakomybės tvarka, todėl šiuo klausimu reikėtų vadovautis Reglamentu Nr. 178/2002.
Kaip minėta, Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o Maisto įstatymo 12² straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė maisto tvarkymo subjektams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė argumentų ar įrodymų, kad ji nėra maisto tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos nurodytos nacionalinės ir ES teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę.
Maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus. Vadinasi, pareiškėja, siekdama įrodyti, kad neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y. kad konkretus maistas buvo nesaugus, turėtų pagrįsti, kad jai nebuvo įmanoma patikrinti, ar konkretus jos teikiamas į rinką maistas yra saugus, arba kad ji ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama užtikrinti jos į rinką teikiamo maisto saugumą (pvz., atliko konkretaus maisto tyrimus, buvo gavęs tyrimų rezultatus iš tiekėjo ar ėmėsi kitų konkrečiu atveju tinkamų ir pakankamų priemonių).
Byloje įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovė, prieš įsigydama Nesaugų produktą, neturėjo realių galimybių įsitikinti maisto saugumu, nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog paprastai vien maisto pirkimas iš sertifikuoto tiekėjo nėra pakankama priemonė, siekiant įgyvendinti pareigą teikti į rinką saugų maistą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2022-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022). Taigi pareiškėjos skundo argumentai šiuo aspektu laikytini nepagrįstais.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėja, įsigydama ir pateikdama į rinką maisto produktą, kuriame užfiksuotas patogeninis mikroorganizmas – Salmonella Enteritidis, pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ANK nėra tiesiogiai taikytinas nagrinėjamoje byloje, kadangi, kaip pažymėta ANK 2 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo. Kaip minėta, Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Taigi nagrinėjamu atveju pažeidimo, už kurį buvo nubaustas pažeidėjas nagrinėjamoje byloje, sudėtį reglamentuoja Maisto įstatymas, o atskirus jo požymius, kaip nurodyta Maisto įstatyme, detalizuoja atitinkami ES reglamentai. Pažymėtina ir tai, kad LVAT praktika šiuo aspektu yra aiškiai suformuluota išplėstinės teisėjų kolegijos 2022-09-28 administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022.
Pareiškėjos skundo argumentai, susiję su galimu konkurencijos ribojimu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas pažymi, kad pareiškėja, prašydama teismo įpareigoti atsakovę pateikti informaciją apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams skirtas baudas už Salmonella bakterijas į rinką patiektoje šviežioje paukštienoje, tokį prašymą grindžia tik subjektyviu įsitikinimu, jog praktika dėl Salmonella draudimo šviežioje vištienoje yra taikoma išimtinai kitose valstybėse narėse užaugintai paukštienai, bet nėra taikoma nacionalinių gamintojų produkcijai (t. y. Lietuvos paukštynai ir jų šviežia produkcija dėl Salmonella nėra tiriami). Pareiškėja nepateikia konkrečių duomenų ar dokumentų, galinčių pagrįsti įtarimus dėl lygiateisiškumo ir objektyvumo principų neužtikrinimo, vykdomos diskriminacijos ar panašiai. Pareiškėja nepateikia įrodymų, kad pati kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti tokią informaciją ir toks jos prašymas nebuvo patenkintas.
Maisto įstatymo 12² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria įspėjimus arba baudas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3000 iki 14 000 eurų bauda.
Pagal Maisto įstatymo 12³ straipsnio 2 dalį, skirdama nuobaudą, Tarnyba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriama bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Maisto įstatymo 12³ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad maisto tvarkymo subjektas ir (ar) su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas, padarę šiame įstatyme numatytą pažeidimą, prisipažino jį padarę, nuoširdžiai dėl to gailisi, padėjo pažeidimą išaiškinti, pašalino pažeidimą, savo noru atlygino vartotojams padarytą žalą, nesaugus maistas ar nesaugūs su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos ir (ar) suklastotas maistas buvo sulaikyti ir neišplatinti maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo iniciatyva, kitos reikšmingos aplinkybės.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad maisto tvarkymo subjektas ir (ar) su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas per vienus metus nuo Tarnybos įsiteisėjusio nutarimo skirti nuobaudą už padarytą pažeidimą pakartotinai padarė šio įstatymo 12² straipsnyje nurodytus pažeidimus, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą, šio įstatymo pažeidimą padarė naudodamasis visuomenės ar kito asmens nelaime, maisto tvarkymo subjektas ir (ar) su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas, sužinojęs, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti ar yra nesaugūs ir (ar) maistas suklastotas, apie tai neinformavo Tarnybos ir juos toliau teikė į rinką (Maisto įstatymo 12³ straipsnio 4 dalis).
Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, Komisija bendrovės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad bendrovė bendradarbiavo su Tarnyba, teikė informaciją ir vykdė Tarnybos Vilniaus tarnybos nurodymus. Komisija bendrovės atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad bendrovė Maisto įstatymo pažeidimą padarė pakartotinai.
Remiantis Nutarimo duomenimis nustatyta, kad Komisija pakartotinumą siejo su Tarnybos 2020-11-13 nutarimo Nr. MĮPN-73 priėmimu, kuriuo bendrovei už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą buvo paskirta 300 eurų bauda.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pakartotinį Maisto įstatymo pažeidimą padarė 2021-08-23, t. y. ši protokolo surašymo data yra laikoma pažeidimo padarymo data. Nutarimas, kurio pagrindu Komisija konstatavo Maisto įstatymo pažeidimo padarymo pakartotinumą, t. y. sunkinančias aplinkybes buvo priimtas 2020-11-13. Taigi nuo 2020-11-13 iki pakartotinio Maisto įstatymo pažeidimo dienos (2021-08-23) 12 mėnesių terminas konstatuoti Maisto įstatymo pažeidimo padarymo pakartotinumą nebuvo praleistas.
Konstatuotina, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą Nutarimą, vadovavosi Reglamento Nr. 178/2002, Reglamento Nr. 2073/2005, Maisto įstatymo nuostatomis ir jų nepažeidė. Pareiškėjai paskirtos baudos dydis yra adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Tarnyba, priimdama Nutarimą, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti Tarnybos Nutarimą, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai bylos procesiniai baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB ,,Baltic Foods“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.