Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. D. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas E. D. U. palaikė savo reikalavimąpaaiškino, kad T. L. gyveno Vilniuje, tačiau jam priklausantis nekilnojamas turtas buvo Jurbarko rajone, garažas ir sodo žemės sklypas priklausė lygiomis dalimis T. L. ir K. U.. D. K. U. priklausiusi dalis registruota jos vardu. T. L. buvo nevedęs, neturėjo vaikų, ir artimesnių giminių nei K. U. nebuvo. Po T. L. mirties visu turtu kaip savo rūpinosi K. U., mokėjo mokesčius, tą patvirtina pateiktos 2009 ir vėlesnių metų žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos bei mokėjimo kvitai, iš kurių matyti, kad K. U. mokėjo už visą žemės sklypo plotą, mokėjo už elektrą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, K. U. ir E. D. U. santuoka buvo įregistruota 1977 m. gruodžio 31 d. (b.l. 9), K. U. mirė(duomenys neskelbtini)., J. L. mirė (duomenys neskelbtini), J. U. (L.) ir K. U. tėvai buvo P. ir J. U., J. L. pavardė iki santuokos buvo (U.) (b.l. 10-14); J. L. ir K. U. po ½ dalies priklausė žemės sklypas, garažas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-16), L. J. ir A. L. sūnus buvo T. L. (b.l. 17), po J. L. mirties jos palikimą priėmė T. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19), po jo mirties nebuvo užvestos paveldėjimo bylos (b.l. 20), už garažą, esantį (duomenys neskelbtini) skolų nėra (b.l. 21); E. D. U. mirus sutuoktiniui K. U. palikimą priėmė (b.l. 22), K. U. iki mirties mokėjo žemės mokestį už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau Lietuvos Respublikos CPK) 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje, esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.

Iš pareiškėjos paaiškinimų, rašytinių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjos sutuoktinis K. U. buvo T. L. dėdė, motinos brolis, jis priėmė palikimą po savo sūnėno T. L. mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, naudojosi ir prižiūrėjo paveldėtą turtą kaip savo, rūpinosi tuo turtu, aiškiai savo veiksmais išreikšdamas valią paveldėti tą turtą, mokėjo mokesčius, skolų už paveldėtą turtą nėra (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2dalis, 5.11 straipsnio 1 dalis 5 punktas, 5.51 straipsnis, CK 5.13straipsnis, 5.50 straipsnio 1dalis, CPK 443straipsnio 8dalis).

Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas E. D. U. reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teises patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu galėtų įgyvendinti savo nuosavybės teises į paveldėtą turtą.

Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) jo palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti dėdė K. U., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas K. U. palikimo paveldėjimo dokumentų sutvarkymui ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.