Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro atstovui A. L.,

trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų byloje, IF P&C Insurance AS atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, ADB „Balticums Viena Insurance group“ Lietuvos filialo atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovėms VŠĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“, Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ADB „Balticums Viena Insurance group“ Lietuvos filialas, IF P&C Insurance AS, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija dėl Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-11-12 sprendimo Nr. 56-109 panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 56-109, pripažinti, kad pirminė būtinoji medicininė pagalba atsakovų atstovų buvo suteikta netinkamai, ko pasekmėje ieškovei amputuotas rankos pirštas; pripažinti, kad nukentėjusiajai padaryta žala 12 000 EUR, kurią atlyginti įpareigotinos institucijos, atsakingos už netinkamai suteiktas medicinines paslaugas: Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras ir VŠĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“, kurios atsakingos solidariai, tuo atveju, jei paaiškėtų, kad tai buvo nedraudiminis įvykis ir priteistos sumos nesumokėtų atsakovų draudikas, priteisti iš atsakovų atstovavimo išlaidas. Ieškovė ieškinyje ir rengiantis bylos nagrinėjimui teisme nurodė sekančias aplinkybes, kurias įrodinėjo ir kuriomis grindė savo reikalavimų turinį. Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-11-12 sprendimu Nr. 56-109 buvo nuspręsta, kad žala ieškovės sveikatai, teikiant skundžiamas paslaugas Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre ir VŠĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ nebuvo padaryta, todėl nuspręsta prašymo atlyginti žalą netenkinti. Ieškovė su tokiu sprendimo nesutinka. Ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes apie įvykį, jog trauma įvyko po nelaimingo atsitikimo 2014-06-29, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vedant žirgą į priekabą, ko pasekoje pavadėlis buvo rankoje, o žirgui pavadį trūktelėjus prispaudė pirštą (kairės rankos nykštį) prie geležinės pertvaros. Ieškovė draugės automobiliu per 7 minutes buvo nuvežta į Klaipėdos rajono Priekulės polikliniką. Priekulės poliklinikoje ieškovei buvo suleista vaistų nuo skausmo, ranka apibintuota ir ieškovė buvo išvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ieškovė liko sėdėti koridoriuje niekam ja nepasirūpinant. Ligoninės priimamajame užtruko valandą kol užpildė dokumentus. Tik atvykus į ligoninę ieškovės mamai ieškovė buvo nuvežta atlikti rentgeną. Ieškovės nuomone, piršto nebūtų reikėję amputuoti, jei galūnė būtų buvusi šaldoma ir pagalba teikiama operatyviau (skubos tvarka). Pirmąją pagalbą suteikusi greitosios medicinos pagalbos felčerė bei Klaipėdos universitetinės ligoninės priimamojo skyriaus budėję medikai pažeidė įstatyme įtvirtintą gydytojo pareigą užtikrinti maksimalų atidumo, rūpestingumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Trūko kvalifikuotumo, operatyvumo Klaipėdos universitetinės ligoninės priimamajame. Pažeista pacientės teisė į skubios pagalbos suteikimą ir užtikrinimą, pažeista teisė į būtinąją pagalbą, į kvalifikuotą medicininę pagalbą, į užtikrinimą gauti medicininių paslaugų kokybės elementus: visuotinį prieinamumą, savalaikę diagnostiką ir efektyvų gydymą, pacientų poreikių ir lūkesčių patenkinimą. Ieškiniu reikalaujama suma grindžiama tuo, kad grąžinti bent minimaliai ieškovę į ankstesnę padėtį iki piršto netekimo, yra piršto protezavimas, kurį Lietuvoje atlieka vienintelė įstaiga, pateikusi komercinį pasiūlymą, kad piršto protezas ir keturi pirmieji vizitai kainuotų apie 5000 EUR, protezą rekomenduojama keisti kas dvejus metus. 2016-02-23 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino ir nurodė šiuos neteisėtus veiksmus, kuriuos atliko atsakovių darbuotojai, teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, tai yra, jog pagalba ieškovei nebuvo teikiama pakankamai operatyviai, galūnė iš karto nebuvo šaldoma, ieškovei nebuvo pamatuotas kraujo spaudimas, nepastatyta lašelinė, nenustatyta skausmo skalė, suleisti nuskausminamieji, nepaklausus ar nėra alergiška šiems vaistams, atsakovės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotoja nepaėmė iš ieškovės sutikimo raštu dėl gydymo. Be to, ieškovė į ligoninę nebuvo vežama skubos tvarka, nebuvo pasirūpinta, kad ieškovė nelauktų ligoninės koridoriuje bendroje eilėje, atsakovė Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras nepranešė atsakovei Klaipėdos universitetinei ligoninei apie ieškovės atvykimą, ieškovei pagalba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo pradėta teikti tik ieškovės mamai atvykus į ligoninę. Klaipėdos universitetinė ligoninė nesuteikė transporto priemonės ieškovei vežti į Kauną.Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškinyje nurodytais motyvais nesutinka. Teigia, kad ligoninėje buvo sukviestas konsiliumas dėl gydymo taktikos, vertinta pacientės speciali būklė, plaštakos rentgenograma, nuspręsta siųsti į Lietuvos sveiktos mokslų universiteto Kauno klinikų specializuotą mikrochirurgijos skyrių mikrochirurginiam gydymui, kadangi VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje šios paslaugos neteikiamos. Sustabdytas kraujavimas, pirštas mobilizuotas bei apdėtas maišeliu su ledais. Ieškovė ligoninėje užtruko 1 valandą ir 18 minučių. Per tą laiką buvo susisiekta su Kauno klinikomis, suderintas pacientės atvykimas ir pasiruošimas būsimai operacijai. Skubiai ieškota transporto, išaiškinta, jog ligoninės automobilis užimtas, o atvyks tik pusvalandžio bėgyje, todėl mama (krūtinės chirurgijos skyriaus slaugytoja) nusprendė, kad bus greičiau vykti savo transportu (į Kauną ieškovė nuvyko per 1,5 valandos). Atsakovės vertinimu, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai elgėsi teisėtai ir jų kaltės nėra, tai yra, medicininė paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo ir dėmesingumo, atsargumo pastangas. Gydytojai atliko visus veiksmus, kurie buvo būtini ir atitiko pacientės diagnozę, jokių diagnostikos ar gydymo klaidų nepadaryta. Ne gydytojų neteisėti veiksmai, o pacientės trauma, objektyvios galimybės likviduoti traumos padarinius bei pooperacinė individuali pacientės organizmo reakcija į atliktą operaciją lėmė pacientės nurodytus pooperacinius padarinius.Atsakovas VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveiktos priežiūros centras atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į Gargždų greitosios medicinos pagalbos skyriaus Priekulės brigados postą 16.52 val., ranka subintuota, traumuotas pirštas įmobilizuotas, pamatuotas arterinis kraujo spaudimas, į ligoninę pacientė pristatyta 17.12 val. Įvertinus eismo ypatumus bei atstumą iki ligoninės, darytina išvada, kad pacientė į ligoninę pristatyta maksimaliai trumpiausiu laiku. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad fiziologinių skysčių nesulašinimas laikytinas neteisėtais veiksmais, bei kokias neigiamas pasekmes ieškovei sukėlė lašelinės nepastatymas. Tai, kad pirštas vežimo metu nebuvo vėsinamas negali būti laikoma neteisėtais veiksmais, kadangi B tipo greitosios medicinos pagalbos automobiliuose gali būti, bet neprivalo būti replantatų talpykla. Be to, jos nebūtų buvę galima panaudoti, kadangi ji taikoma tik visiškai amputuotų galūnių laikymui, šiuo atveju buvo dalinė galūnės amputacija. Ieškovės patirtas sveikatos sužalojimas yra ne neteisėtų atsakovo darbuotojų veiksmų, o patirtos traumos pobūdžio ar pačios pacientės netinkamos elgesio padarinys. Prašo taikyti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveiktai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą senaties terminą. Trečiasis asmuo „Baltikums Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kuriais būtų galima paneigti ar laikyti nepagrįstomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos padarytas išvadas, remiantis specialistų, gydytojų konsultantų atsakymais. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymų, išskyrus subjektyvią nuomonę ir neva kitų specialistų teiginius, kad tokios ieškovės būklės buvo galima išvengti ir kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovės ir atsakovių darbuotojų kaltų veiksmų. Ieškovė prašydama priteisti patirtą žalą, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti žalos dydį. Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“ filialas atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys visiškai nepagrįstas, neįrodytos įstatymo nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė pretenzijas atsakovams dėl paslaugų kokybės, t. y. ką ir kaip sveikatos priežiūros įstaigos neva privalėjo atlikti, bet neatliko, reiškia remdamasi ne objektyviais medicininiais duomenimis ir medicinines paslaugas reglamentuojančiais teisės aktais, o savo subjektyviu įsivaizdavimu apie juos. Ieškovės suklydimas yra suprantamas, nes ji tiesiog neturi reikiamų medicininių žinių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2015-11-12, įvertinusi visą turimą informacija ir dokumentus, sprendimu Nr. 56-109 nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminiame sveikatos priežiūros centre ir VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nebuvo padaryta. Ieškovė ieškinyje nepateikia jokių argumentų, galinčių sukelti bent abejones minėtos komisijos sprendimo teisingumu. Ieškovė neįrodė jos reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydžio. Ji abstrakčiai nurodo, kad „piršto protezas ir keturi pirmieji vizitai kainuotų apie 5 000 EUR. Ši suma po poros metų padvigubėtų, dar po dviejų bus trigubai didesnė, ir t.t.“, tačiau ieškiniu kažkodėl reikalauja jai priteisti 12 000 EUR. Ieškovės argumentas, kad „reikalaujama suma yra minimali, atsižvelgiant į teismų praktiką“, yra absurdiškas, kadangi turtinė žala apskaičiuojama objektyviai ir kiekvienoje byloje ji yra skirtinga. Nagrinėjant bylą teisme, byloje dalyvaujančių asmenų atstovai iš esmės paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau Komisija) 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant atsakovėms skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovei nebuvo padaryta, todėl prašymas atlyginti žalą nebuvo tenkintas. Komisija sprendė, kad neigiamą rezultatą, tai yra, jog nebuvo galimybės replantuoti piršto, nulėmė gautos traumos pobūdis (traiškytinė – plėštinė žaizda) ir individuali ieškovės organizmo reakcija į replantuotą pirštą, o ne sveikatos priežiūros paslaugas teikusių atsakovių darbuotojų veiksmai/neveikimas. Ieškovė su šia Komisijos išvada nesutinka.Byloje, vertinant esančių įrodymų visumą, nustatytos sekančios faktinės aplinkybės, dėl kurių iš esmės ginčo tarp šalių nėra. 2014-06-29 ieškovė patyrė kairės rankos pirmo piršto traumą, ieškovės teigimu traumą patyrė apie 16.00 val. Po traumos ieškovė draugės L. Ž. automobiliu buvo atvežta į Gargždų greitosios medicinos pagalbos skyriaus Priekulės brigados postą (duomenys neskelbtini). Ieškovei, suteikus pirmąją medicininę pagalbą, ieškovė GMP automobiliu buvo išvežta į VŠĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę. VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ieškovė buvo apžiūrėta budinčio gydytojo, atlikti tyrimai. Nusprendus ieškovę stacionarizuoti, nesant vietos traumatologijos skyriuje, ieškovė buvo stacionarizuota į krūtinės chirurgijos skyrių, kuriame pirštas buvo mobilizuotas ir apdėtas maišeliu šaltais ledais. Skyriuje buvo sukviestas konsiliumas, nuspręsta ieškovę siųsti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikas mikrochirurginiam gydymui, su Kauno klinikomis buvo suderintas ieškovės atvykimas. Nesant galimybės nedelsiant ieškovės vežti į Kauno klinikas VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės automobiliu, ieškovė išvyko į Kauną savo transportu. Kelionės metu traumos vieta buvo šaldoma ledu. Ieškovė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyrių atvyko 2014-06-29 21.12 val. Ieškovei 2014-06-29 atlikta mikrochirurginė operacija, tai yra, replantuotas pirštas. 2014-07-07 išsivysčius replantato nekrozei, replantatas pašalintas. Ieškovė išrašyta 2014-07-09.Byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp šalių, ar pagrįstai Komisija nustatė, jog atsakovės šiuo atveju suteikė kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, ar ieškovės nurodomais atsakovių neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta jos prašoma atlyginti turtinė žala.Vienas iš atsakovų VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveiktos priežiūros centras nagrinėjamu atveju prašė tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas praleistas, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, taikyti ieškinio senatį. Šiuo atveju yra aktualūs CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad kreipimuisi į Komisiją dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, o Komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą. Aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, jog ieškovė į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo kreipėsi praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti, nėra. Komisijos sprendimas priimtas 2015-11-12, iš Komisijos sprendimo matyti, kad priimant sprendimą, ieškovė dalyvavo, todėl darytina išvada, kad ieškinį teismui ieškovė turėjo pateikti iki 2015-12-12, ieškinys teisme gautas 2015-12-16, tai yra, praleidus 4 dienas. Formuojama teismų praktika, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytas 30 dienų terminas yra procesinis terminas, kurį teismas gali atnaujinti savo iniciatyva, esant priežastims, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (CPK 78 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-911464/2016). Kaip matyti iš byloje esančio Komisijos sprendimo ir jį lydinčiojo rašto, Komisijos sprendimo kopija buvo patvirtinta ir ieškovės atstovei išsiųsta 2015-11-17 (b.l. 13-17, 1 tomas). Įvertinant šias aplinkybes, jog Komisijos sprendimas nebuvo įteiktas ieškovei sprendimo priėmimo dieną, akivaizdu, jog tai galimai sutrukdė tinkamai parengti ieškovei ieškinį ir kreiptis į teismą, terminas praleistas nežymiai, todėl teismas pripažįsta, kad šis procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujina savo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis).Kadangi teismo vertinimu, yra pagrindas ieškovei atnaujinti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą kreiptis į teismą, todėl teismas pasisako dėl ginčo esmės.Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, o padarius žalą, gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Tačiau civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti įrodyti sveikatos priežiūros įstaigų, šiuo atveju atsakovių darbuotojų neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, nes žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Todėl šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog nagrinėjamu atveju atsakovių veiksmuose yra visos įstatymu nustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.Ieškovės prašoma priteisti turtinė žala, tai yra, būsimos protezavimo išlaidos dėl 2014-06-29 traumos metu atsiradusio sveikatos pakenkimo – kairės rankos pirmo piršto netekimo. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus, ieškovės prašomą priteisti 12000 EUR turtinę žalą sudarytų dviejų protezų kainą su apsilankymais, kadangi kas dvejus metus protezą reikia keisti (b.l. 12, 1 tomas).Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamo pagrindo pripažinti nustatytomis faktines aplinkybes, sudarančias pripažinti, kad atsakovių darbuotojai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su ieškovės prašoma priteisti turtine žala (16 punktas) ir taikyti atsakovėms deliktinę civilinę atsakomybę, nes ieškovė turėdama įrodinėjimo pareigą, šių atsakomybės sąlygų neįrodė. Šias aplinkybes teismas laiko nustatytomis, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu), tai yra kai iš byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą, nes gydytojas dėl objektyvių priežasčių negali garantuoti rezultato. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas, jį turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).Ieškovė byloje įrodinėdama, kad atsakovių darbuotojai pažeidė įstatyme įtvirtinti gydytojo pareigą užtikrinti maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, neteisėtais laikė ir įrodinėjo atsakovių darbuotojų veiksmus, jog pagalba ieškovei nebuvo teikiama pakankamai operatyviai, galūnė iš karto nebuvo šaldoma, ieškovei nebuvo pamatuotas kraujo spaudimas, nepastatyta lašelinė, nenustatyta skausmo skalė, suleisti nuskausminamieji, nepaklausus ar nėra alergiška šiems vaistams, atsakovės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotoja nepaėmė iš ieškovės sutikimo raštu dėl gydymo. Be to, ieškovė į ligoninę nebuvo vežama skubos tvarka, nebuvo pasirūpinta, kad ieškovė nelauktų ligoninės koridoriuje bendroje eilėje, atsakovė Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras nepranešė atsakovei Klaipėdos universitetinei ligoninei apie ieškovės atvykimą, ieškovei pagalba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo pradėta teikti tik ieškovės mamai atvykus į ligoninę. Klaipėdos universitetinė ligoninė nesuteikė transporto priemonės ieškovei vežti į Kauną. Ieškovės nuomone, šie neteisėti atsakovių darbuotojų veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su ieškovės prašoma priteisti turtine žala. Nagrinėjamu atveju byloje yra: VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjo G. R. atsakymai į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus (b.l. 18, 1 tomas), Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro docento M. M. konsultacinė išvada, (b.l. 175-177, 1 tomas), deontologinės ekspertizės aktas Nr. EDG 72/2016 (01) (b.l. 39-44, 2 tomas), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės Nr. D11-477-1/2016 ataskaita 2016-10-07 Nr. D17-216-(1.20.), direktoriaus įsakymas ‚Dėl pacientei L. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės 2016-10-07 Nr. T4-294(1.34.) (b.l. 105-109, 2 tomas), tai yra, teismo medicinos ekspertizės išvada, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos srities specialistų paaiškinimai, taip pat kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tačiau juose neteisėtų atsakovių darbuotojų veiksmų, susijusių su pirmosios pagalbos suteikimu po ieškovės patirtos traumos, diagnostika ar gydymo rekomendacijomis, su ieškovės kairės piršto išsaugojimu, išskyrus skausmo skalės nenustatymą, nenustatyta. Ieškovės nurodyti ir įrodinėjami kaip neteisėti atsakovių darbuotojų veiksmai arba buvo atlikti ir atlikti tinkamai, arba nebuvo būtini atlikti, įvertinant ieškovės traumos pobūdį. Iš esmės, vertinant kitų byloje esančių tiek rašytinių įrodymų, tiek liudytojų parodymų visumą, jie iš esmės neprieštarauja specialistų pateiktoms išvadoms, paaiškinimams.Byloje atliekant deontologinę ekspertizę, atsakant ekspertams į ieškovės pateiktus klausimus, pateikta išvada, kad atsakovių darbuotojai ėmėsi visų reikiamų veiksmų ir tinkamai suteikė sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei. Deontologinė ekspertizė nustatė, kad ieškovės patirtos traumos atveju buvo privalu išmatuoti kraujospūdį, tai buvo atlikta, leidžiant nuskausminamuosius vaistus buvo išsiaiškinta, ar ieškovė nėra alergiška šiems vaistams, infuzoterapija (lašelinė) ieškovės traumos atveju nebuvo būtina. Atsakovės VšĮ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos bendruomenės slaugytoja felčerė L. Š. tinkamai apžiūrėjo ieškovę, tai yra, įrašytos įvykio aplinkybės, pilnai objektyvaus paciento būklės vertinimas iki medicinos pagalbos teikimo ir po jos praėjus 10 minučių, nurodyta sužalojimo/ skausmo vieta, nustatyta diagnozė. Tai įrodo, kad atsakovių darbuotojai ieškovės nurodomų neteisėtų veiksmų - nebuvo pamatuotas kraujo spaudimas, nepastatyta lašelinė, suleisti nuskausminamieji, nepaklausus ar nėra alergiška šiems vaistams, neatliko.Byloje atliekant deontologinę ekspertizę, taip pat atsakant ekspertams į ieškovės pateiktus klausimus, pateikta išvada kad atsakovės darbuotojai sveikatos priežiūros paslaugas suteikė laiku, ieškovės transportavimas iki ligoninės truko labai trumpą laiką, tai yra, tik 17 minučių. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir byloje esantis VŠĮ Klaipėdos Greitosios medicinos stoties raštas, maršruto žemėlapis, kad pagal dispečerinės sistemos duomenis ieškovė buvo išvežta 16 val. 53 min., o atvyko 17 val. 12 min. Todėl ieškovės nurodomus atsakovių veiksmus, kuriais ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės sveikatos priežiūros paslaugas suteikė nepakankamai operatyviai (ieškovė į ligoninę nebuvo vežama skubos tvarka, nebuvo pasirūpinta, kad ieškovė nelauktų ligoninės koridoriuje bendroje eilėje, atsakovė Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras nepranešė atsakovei Klaipėdos universitetinei ligoninei apie ieškovės atvykimą, ieškovei pagalba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo pradėta teikti tik ieškovės mamai atvykus į ligoninę, ieškovei iš karto nebuvo suteikta transporto priemonė ieškovę nuvežti į Kauno klinikas) nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, tai yra, visos sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos savalaikiai.Kaip nustatyta byloje, galūnė ieškovei buvo pradėta šaldyti atvykus į Klaipėdos universitetinę ligoninę, atlikus apžiūrą ir ieškovę stacionarizavus, kelionės metu į Kauną galūnė buvo šaldoma. Byloje atlikta deontologinė ekspertizė pateikė išvadą, kad amputuoto piršto šaldymo pradžia, atsižvelgiant į traumos pobūdį, neturėjo įtakos gydymo rezultatams. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas G. R. atsakymuose Komisijai nurodė, kad tai, kad trumpą laiką pirštas nebuvo šaldomas, įtakos jo būklei neturėjo. Tai nurodė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro docentas gydytojas M. M.. Deontologinė ekspertizė pateikė išvadą, kad maksimalus laiko tarpas, per kurį galima piršto replantacija, nešaldant iki 12.00 val., šaldant apie parą laiko. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro docentas gydytojas M. M. nurodė, kad šaldant, yra replantavę pirštus ir po 36 valandų. Kaip nurodyta anksčiau, ieškovė teigė, kad trauma įvyko 2014-06-29 apie 16.00 val., o ieškovė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyrių atvyko 2014-06-29 21.12 val., tai yra, po 5 val. 12 min., įvykus traumai. Todėl atsakovių, tiek atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro, tiek VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, veiksmus, jog iš karto galūnė nebuvo pradėta šaldyti, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, nes bet kuriuo atveju, kadangi ieškovė į VšĮ Kauno klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyrių atvyko per 5 val. 12 min., įvykus traumai, esant kitokiam traumos pobūdžiui, nei ieškovės, piršto replantacijos galimybė būtų išlikusi.Ieškovė neteisėtais Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro veiksmais nurodė, jog darbuotoja nepaėmė iš ieškovės sutikimo raštu dėl gydymo. Kaip matyti iš ieškovės Greitosios medicinos kvietimo kortelės, kortelėje nėra ieškovės sutikimo raštu dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre. Tačiau sutinkamai su Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija. Kaip nustatyta, ieškovė į šią įstaigą atvyko pati, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog sutiko, kad jai būtų teikiamos atitinkamos sveikatos priežiūros paslaugos šioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, jog jai nebuvo suteikta tam tikra informacija apie ieškovei teikiamas paslaugas. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų veiksmų, neužtikrinant, jog ieškovė pateiktų savo sutikimą raštu dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais.Tik Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės Nr. D11-477-1/2016 ataskaitoje 2016-10-07 Nr. D17-216-(1.20.), direktoriaus įsakyme ‚Dėl pacientei L. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės 2016-10-07 Nr. T4-294(1.34.) nurodyta, kad 2014-06-29 pradinio gyvybės palaikymo brigados Nr. 705 vadovė bendrosios praktikos slaugytoja L. Š. nevertino pacientės skausmo intensyvumo balais. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad šie atsakovių darbuotojų veiksmai (26 punktas) buvo priežastiniame ryšyje su ieškovės prašoma priteisti turtine žala, tai yra, būsimomis išlaidomis protezui dėl piršto netekimo. Teismo vertinimu, šie atsakovių darbuotojų veiksmai galėtų būti vertinami, sprendžiant dėl kitos rūšies atsakomybės.Tiek VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas G. R., tiek Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro docentas M. M., tiek deontologinę ekspertizė atlikę ekspertai padarė išvadą, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo galima piršto replantacija, buvo piršo traumos pobūdis - avulsinė trauma. Tai patvirtino 2016-12-20 teismo posėdyje ir teismo ekspertė Jūratė G. D., teikdama paaiškinimus eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti (CPK 217 straipsnis), jog pagrindinė piršto amputacijos priežastis traumos pobūdis, avulsija – išrovimas. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro docentas gydytojas M. M. savo konsultacinėje išvadoje nurodė, kad avulsinis traumos pobūdis - pagrindinė priežastis lemianti blogesnį replantacijos rezultatą (b.l. 177, 1 tomas). VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas G. R. atsakymuose Komisijai nurodė, kad piršto būklė buvo bloga dėl traumos pobūdžio – traiškytinės – plėštinės amputacijos, piršto amputacija buvo vienintelė išeitis šioje situacijoje, nes prasidėjo replantuoto piršto nekrozė (b.l. 18, 1 tomas). Todėl yra pagrindas išvadai padaryti, jog ieškovės priteisti prašoma turtinė žala, tai yra, būsimos protezavimo išlaidos dėl 2014-06-29 traumos metu atsiradusio sveikatos pakenkimo – kairės rankos pirmo piršto netekimo, yra atsiradusi ne dėl atsakovių veiksmų, teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, o ieškovės patirtos traumos pobūdžio pasekoje.Kadangi ieškovė turėdama pareigą, neįrodė būtinų sąlygų atsakovių civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškovės ieškinys netenkintinas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi nenustatytos sąlygos atsakovių civilinei atsakomybei taikyti, teismas nepasisako dėl kitų atsakovių nesutikimo su ieškiniu motyvų, kadangi teismo vertinimu, jie šiuo atveju jie yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės ieškinį, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“ filialas pateikė įrodymus apie patirtas 500 EUR atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 450 EUR išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 50 EUR už atstovavimą teismo posėdžiuose. Trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų advokatų paslaugų įkainių (7., 8.2., 8.19. punktai), todėl jos priteistinos iš ieškovės.Ieškovė 2016-12-19 į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 200 EUR dydžio užstatą ekspertės J. G. – D. atvykimo į teismo posėdį išlaidoms padengti. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 89 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 344 „Dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punktą, liudytojams ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už dėl teismo iškvietimo sugaištą laiką. Be to, šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą kelionės ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai pagal šio aprašo 8 punkte nurodytus teisės aktus. Kompensacijos dydis nustatomas pagal teismui pateiktą pažymą apie darbo užmokesčio dydį, išduotą dirbančio liudytojo, eksperto ir vertėjo darbdavio ar jo įgalioto asmens.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ekspertė dėl atvykimo į teismo posėdį sugaišo 8 valandas (kelionės laikas iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal (apie 7 val.) bei dalyvavimas teismo posėdyje 1 val. 13 min.). Iš pateiktos pažymos apie ekspertei priskaičiuotą darbo užmokestį nustatyta, kad vienos valandos darbo užmokesčio dydį sudaro 8,91 EUR, todėl iš ieškovės pervesto 200 EUR dydžio užstato išmokėtinos 71,28 EUR išlaidos už ekspertės atvykimą į teismo posėdį. Įrodymų apie ekspertės kelionės išlaidas nepateikta, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas. Ieškovei grąžintina likusi 128,72 EUR užstato ekspertės atvykimo išlaidoms padengti dalis (sumokėta į teismo depozitinę sąskaitą 2016-12-19).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais, 269–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės L. V. ieškinį.

Priteisti iš ieškovės L. V. 500 EUR bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui „If P&C Insurance AS“ filialui.

Išmokėti ekspertei J. G. – D. 71,28 EUR kompensaciją už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, pervedant nurodytą sumą Valstybinei teismo medicinos tarnybai, juridinio asmens kodas 191351330, iš 2016-12-19 ieškovės L. V. pervesto 200 EUR užstato į teismo depozitinę sąskaitą.

Grąžinti ieškovei L. V. 128,72 EUR užstato ekspertės atvykimo išlaidoms padengti dalį, 2016-12-19 pervesto į teismo depozitinę sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.