Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjos UAB „ITP E2“ atstovei advokatei Aivai Dumčaitienei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės (Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos), kuriai atstovauja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, atstovui Vidui Vanagui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „ITP E2“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės (Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos), kuriai atstovauja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja UAB „ITP E2“ su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013-10-24 sprendimą Nr. 17R-773 (toliau – ir Sprendimas) toje dalyje, kur Komisija pripažino UAB „ITP E2“ patirtas išlaidas dėl projekto plėtojimo kaip nepagrįstas ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Pareiškėja su UAB „Informacinių technologijų pasauliu“ (toliau – ir Pardavėjas) 2012-08-06 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120806/3 (toliau – ir Sutartis), kuria Pardavėjas įsipareigojo pareiškėjai įrengti 30 kW saulės elektrinę ir iš Energetikos ministerijos gauti leidimą gamybai. Pareiškėja už jai suteiktas prekes bei paslaugas įsipareigojo Pardavėjui sumokėti 150 000 Lt be PVM, sumokant 40 proc. dydžio avansą (60 000 Lt) po leidimo plėsti energijos pajėgumus gavimo. Pardavėjas parengė visus reikiamus dokumentus plėtros leidimo išdavimui ir pateikė juos Energetikos ministerijai, o pareiškėja sumokėjo privalomą valstybinę rinkliavą. Todėl 2012-11-19 pareiškėjai buvo išduotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3862. Kadangi Pardavėjas įvykdė dalį sutartinių įsipareigojimų, jis pareiškėjai pateikė 2013-11-23 sąskaitą avansiniam apmokėjimui (Serija ITP Nr. 130123/2) 60 000 Lt sumai. Pareiškėja, vykdydama Sutarties 4.1. punktą, 2013-01-28 ir 2013-01-31 pavedimais sumokėjo Pardavėjui 60 000 Lt avansą pagal pateiktą sąskaitą. Sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad pareiškėjai nutraukus Sutartį ne dėl Pardavėjo kaltės, avansiniai mokėjimai pareiškėjai nebus grąžinami.

Vykdant sutartį 2013-02-01 įsigaliojo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriame buvo nustatyta, kad fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos. Vyriausybė 2013-06-26 nutarimu Nr. 594, patvirtino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Apraše nustatyta su saulės šviesos energijos projekto plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo tvarka asmenims, turintiems leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, statant saulės šviesos energijos elektrines, išduotus teisės aktų nustatyta tvarka ne aukciono būdu pagal prašymus, pateiktus iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Taigi, pareiškėjai pradėjus vystyti saulės šviesos elektrinės projektą, buvo pakeistas teisinis reglamentavimas, ir pareiškėja prarado galimybę gauti planuotą saulės elektrinės sugeneruotos energijos supirkimo tarifą. Pasikeitus sugeneruotos energijos supirkimo tarifui, ženkliai sumažėjo pareiškėjos numatytas elektrinės pelningumas, žymiai ilgesnis tapo elektrinės atsipirkimo terminas, o visa tai elektrinės įrengimo ir eksploatavimo projektą padarė ekonomiškai nenaudingu ir nebeaktualiu, todėl pareiškėja nusprendė atsisakyti šio projekto ir nutraukti su Pardavėju sudarytą sutartį. Pareiškėja iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pateikė prašymą dėl plėtros leidimo išdavimo bei patyrė su elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas.

Pareiškėja patenka į Apraše nurodytų subjektų ratą, kurie turi teisę gauti kompensacijas už su saulės elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas, t. y. Pardavėjui sumokėtą ir neatgautą 60 000 Lt avansinį apmokėjimą. Pareiškėjos ir Pardavėjo sudaryta Sutartis pagal aprašo nuostatas laikoma sutartimi dėl elektrinės projekto plėtojimo. Šia sutartimi Pardavėjas įsipareigojo įrengti Pareiškėjai 30 kW saulės elektrinę bei parengti Pareiškėjai dokumentus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimų ir privalomų licencijų gavimui, o taip pat parengti saulės elektrinės projektą, suderintą su elektros tinklais, įrengti nuotolinio parametrų nuskaitymo ir atvaizdavimo sistemą, suteikti įrangai kokybės garantija, t. y. atlikti reikalingus darbus, kad pareiškėja galėtų eksploatuoti jai sumontuotą saulės elektrinę ir prekiauti jos sugeneruota energija. Pareiškėjos sumokėtas 60 000 Lt avansas, nutraukus sutartį ne dėl Pardavėjo kaltės, liko Pardavėjui kaip kompensacija už dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, pareiškėjos patirtos išlaidos turi būti kompensuojamos pagal Aprašą. Pareiškėja Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos pateikė Sutarties nutraukimą patvirtinantį įrodymą (susitarimą dėl Sutarties nutraukimo), kuriame buvo aptartas avanso negrąžinimo pareiškėjai klausimas. Taip pat pareiškėja pateikė ir reikalaujamus mokėjimą patvirtinančius dokumentus – išrašus iš Pareiškėjos banko sąskaitos, su paaiškinimu dėl įmokų paskirstymo, kurie patvirtina 60 000 Lt avanso sumokėjimą Pardavėjui. Kadangi pareiškėjos prašomos kompensuoti išlaidos yra numatytos Aprašo 5 punkte, o išlaidų suma neviršija maksimalios ribos t. y. nepatenka į Apraše nustatytus atvejus, kuomet Komisija turi diskrecijos teisę vertinti išlaidų pagrįstumą, darytina išvada, kad Komisija neturėjo pagrindo vertinti išlaidų pagrįstumo ir prašymą atmesti.

Skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Iš ginčijamo sprendimo turinio neaišku, kokius Komisijai pateiktus pareiškėjos dokumentus ir kaip įvertino Komisija, kokius faktus Komisija laikė nustatytais ar nenustatytais bei teisiškai reikšmingais ar nereikšmingais. Sprendime nenurodoma, kokiu teisiniu bei faktiniu pagrindu pareiškėjos prašymą kompensuoti patirtas išlaidas Komisija laikė nepagrįstu ir atmetė. Tikrieji motyvai nenurodyti ginčijamame sprendime, todėl nesuprantami pareiškėjai. Kadangi skundžiamas sprendimas yra be motyvų ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje jam nustatytų reikalavimų, yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą kaip nepagrįstą. Be to, Sprendime nurodyta, kad „Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Bendro pobūdžio nuoroda į teisės aktą nėra ir negali būti laikoma tinkamu teisės akto apskundimo tvarkos išaiškinimu, kadangi iš Sprendimo turinio Pareiškėjai neaišku nei per kiek laiko, nei kokiai institucijai gali būti teikiamas skundas. Toks Sprendimo ydingumas, pareiškėjos nuomone, taip pat nesuderinamas su principu, kad valdžios institucijos tarnauja žmonėms ir sudaro pagrindą naikinti Sprendimą.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje iš esmės remdamasi skunde išdėstytais motyvais prašė tenkinti reikalavimus.

3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės (Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos), kuriai atstovauja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą dokumentaciją ir prašymą Nr. 15R-378, Komisijos nariai posėdžio metu išsakė nuomonę, kad šiuo atveju pareiškėja nedėjo jokių pastangų susigrąžinti lėšas ir sumokėtas sumas, už kurias negavo jokių prekių ir paslaugų. Komisijos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad 60 000 Lt avansinis mokėjimas buvo atliktas 2013-01-29 ir 2013-01-31, t. y. po to, kuomet buvo priimtas Pakeitimo įstatymas, ir kuomet buvo žinoma, kad saulės elektrinės projektų plėtojimas yra stabdomas ir nebus remiamas valstybės, susiklosčius poreikiui ginti viešąjį interesą.

Pareiškėja ir Pardavėjas galimai susijusios įmonės ir galimai galėjo derinti savo veiksmus. Komisijai yra žinomas faktas, kad pareiškėjos vadovas yra Pardavėjo darbuotojas, kadangi Komisijai nagrinėjant kitų pareiškėjų klausimus minėtas asmuo dalyvavo kaip Pardavėjo atstovas. Pareiškėja ir Pardavėjas, žinodami, kad yra priimami teisės aktai dėl kompensacijos už patirtas išlaidas dėl elektrinių projekto plėtojimo, tiesiog sudarė susitarimą, pagal kurį sumokėtas dideles avansines sumas nutarta palikti Pardavėjui. Pareiškėjos pateiktas susitarimas patvirtino, kad pareiškėja nedėjo jokių pastangų susigrąžinti bent dalį sumokėto avansinio mokėjimo. Galima daryti išvadą, kad pareiškėja pasirinko būdą atgauti sumokėtas sumas pasinaudojant Aprašo reglamentuojamu kompensaciniu mechanizmu.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje iš esmės remdamasis atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais prašė pareiškėjos reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

1. Byloje, remiamasi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais nustatyta:

Energetikos ministerija 2012-11-19 pareiškėjai išdavė leidimą Nr. LP-3862 plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą. Pareiškėja 2013-08-05 pateikė prašymą (jis gautas 2013-08-07, o jo registracijos Nr. 15R-378) (toliau – ir prašymas Nr. 15R-378) kompensuoti išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtra, kuriame, be kita ko, paprašė kompensuoti 60 000 Lt išlaidų už sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo; ši prašyme nurodyta suma susidarė pareiškėjai sumokėjus avansą pagal 2012-08-06 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120806/3.

UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2013-01-23 išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (serija ITP Nr. 130123/2), kurioje nurodytas 60 000 Lt mokėjimas pagal sutartį Nr. 120806/3. Pareiškėja ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2013-05-03 sudarė susitarimą dėl sutarties Nr. 120806/3 nutraukimo, kuriame, be kita ko, susitarė dėl šios sutarties nutraukimo pasekmių, o jo 2.1 punkte nurodė, kad „Pardavėjas negrąžina Pirkėjui jo už saulės elektrinę sumokėto 60 000 Lt avanso, kuris laikomas minimaliais Pardavėjo dėl Pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo patirtais nuostoliais“. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2013-05-03 pareiškėjai išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija ITP Nr. 201305065 pagal sutartį Nr. 120806/3, kurioje nurodyti pagal šią sutartį pardavėjo patirti nuostoliai; iš šios sąskaitos-faktūros matyti, kad pareiškėja iki 2013-05-03 privalo apmokėti 60 000 Lt nuostolių.

Iš byloje esančių 2013-11-08 išrašų matyti, kad pareiškėja 2013-01-28 ir 2013-01-31 atliko du pavedimus po 90 000 Lt, šių pavedimų aprašymuose nurodyta, kad jie atlikti už paslaugas pagal sutartį (nenurodant sutarties sudarymo datos ir numerio), o gavėjas yra UAB „Informacinių technologijų pasaulis“.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2013-08-05 prašymą Nr. 15R-378 priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. 17R-773, kuriuo, be kita ko, nusprendė nekompensuoti pareiškėjos prašyme nurodytų 60 000 Lt išlaidų. Iš šio sprendimo turinio matyti, jog Komisija nusprendė nekompensuoti šių išlaidų todėl, kad pareiškėjas „atliko avansinį mokėjimą (60 000 Lt), tačiau nepateikė dokumentų, kurie liudytų patirtų išlaidų pagrįstumą ir dokumentais neįrodė savo ketinimų ir pastangų ar kokių nors atliktų veiksmų, patvirtinančių siekį susigrąžinti avansinius mokėjimus iš kitos sutarties šalies“.

2. Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2013-10-24 sprendimo Nr. 17R-773 tiek, kiek juo nuspręsta nekompensuoti pareiškėjos prašyme nurodytų 60 000 Lt išlaidų, susijusių su sumokėtu ir negrąžintu avansiniu mokėjimu pagal sutartį Nr. 120806/3 dėl elektrinės projekto plėtojimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

3. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, inter alia, nustatyta, kad įstatyme nurodyti asmenys „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų“, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo (3 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas priimtas 2013-01-17, įsigaliojo 2013-02-01.

Su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtra susijusių išlaidų kompensavimo tvarka nustatyta Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintame Apraše, kurio III skyriuje nurodyta, kokios išlaidos laikomos kompensuotinomis. Pagal Aprašo 4 punktą „kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais“. Pagal investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos) (5.4 punktas), įskaitant sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (5.4.3 punktas) priskirtinos Aprašo 5 punkte įtvirtintoms kompensuotinų išlaidų kategorijoms. Pagal Aprašo 6 punktą maksimalūs 5 punkte nurodytų išlaidų dydžiai nurodyti Aprašo 2 priede (jame, inter alia, nustatyta, kad išlaidų, susijusių su sumokėtais ir negrąžintais avansiniais mokėjimais pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo maksimalus kompensuotinas dydis yra 45 procentai visos pagal sutartį mokėtinos sumos). Pagal Aprašo 20 punktą Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas (20.1 punktas); iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas (20.3 punktas); atmesti pareiškėjo prašymą (20.3 punktas); Komisijos sprendimas turi būti motyvuotas (tai nustatyta, inter alia, Aprašo 5.7, 21 punktuose).

4. Nurodytą Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 4, 5.4.3, 6, 20 punktuose, 2 priede nustatytą teisinį reguliavimą vertinant nagrinėjamos administracinės bylos kontekste konstatuotina, kad:

– pareiškėja turėjo teisę kreiptis į Komisiją dėl tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo, nes, kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3862 jai išduotas 2012-11-19, t. y. iki 2013-02-01;

– Komisija, priimdama Sprendimą Nr. 17R-773 privalėjo, inter alia, įvertinti, ar pareiškėjos 2013-08-05 prašyme Nr. 15R-378 nurodytos 60 000 Lt išlaidos už sumokėtą ir negrąžintą avansinį mokėjimą pagal 2012-08-06 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120806/3 neviršija 45 procentų visos pagal sutartį mokėtinos sumos ir yra kompensuotinos (t. y. yra patirtos iki 2013-02-01, gali būti nustatytos, yra pagrįstos, yra patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais). Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjos teiginys, jog jos prašomos kompensuoti išlaidos yra numatytos Aprašo 5 punkte, o išlaidų suma neviršija maksimalios ribos, todėl Komisija neturėjo pagrindo vertinti išlaidų pagrįstumo, vertintinas kritiškai; toks teiginys prieštarauja Aprašo 4 punkte nustatytam teisiniam reguliavimui.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2012-08-06 sutartyje Nr. 120806/3, be kita ko, nustatytos šios sąlygos: pardavėjas įsipareigojo pareiškėjai įrengti 30 kW saulės elektrinę ir iš Energetikos ministerijos gauti leidimą gamybai (1.1 punktas); apmokėjimas atliekamas per 4 kartus, o „40 proc. sumos avansas, mokamas po leidimo plėsti energijos pajėgumus gavimo ir prieš įrangos užsakymą“ (4.1 punktas); apmokėjimo sąlygos gali būti keičiamos atskiru raštišku sutarties šalių susitarimu (4.4 punktas); „visų Sutartyje numatytų delspinigių, netesybų ir baudų suma negali viršyti 5 proc. Sutarties kainos“ (6.10 punktas); „Pirkėjui nutraukus Sutartį ne dėl Partnerio kaltės, avansiniai mokėjimai negrąžinami (atskiru susitarimu, avansas gali būti grąžinamas darbais ir įranga)“ (6.11 punktas); „visi Pardavėjo darbai fiksuojami darbų perdavimo-priėmimo aktais“ (8.2 punktas).

Apibendrinus nurodytas 2012-08-06 sutarties Nr. 120806/3 nuostatas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, darytinos šios išvados: pirmąjį 40 proc. sumos avansą, pareiškėja pardavėjai turėjo sumokėti „prieš įrangos užsakymą“, kuris pagal sutarties 8.2 punktą turėjo būti fiksuotas perdavimo-priėmimo aktu; apmokėjimo sąlyga dėl 40 proc. sumos avanso galėjo būti pakeista atskiru raštišku sutarties šalių susitarimu; pareiškėjai nutraukus sutartį ne dėl UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ kaltės 40 proc. sumos avansinis mokėjimas atskiru susitarimu galėjo būti grąžinamas darbais ir įranga.

6. Pareiškėjos teiginiai, kad UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ parengė visus reikiamus dokumentus plėtros leidimo išdavimui ir pateikė juos Energetikos ministerijai ir įvykdė dalį sutartinių įsipareigojimų, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pateiktas 2012-11-19 leidimas Nr. LP-3862 plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą savaime nepatvirtina, kad tokio leidimo dokumentai buvo rengiami 2012-08-06 sutarties Nr. 120806/3 pagrindu ir kad šiuos darbus atliko UAB „Informacinių technologijų pasaulis“. Taip pat konstatuotina, kad tokie pareiškėjo teiginiai prieštarauja 2012-08-06 sutarties Nr. 120806/3 1.1 punkto nuostatatai, pagal kurią UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įsipareigojo pareiškėjai tik įrengti 30 kW saulės elektrinę ir iš Energetikos ministerijos gauti leidimą gamybai, o leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą gavimas (inter alia, tam reikalingų dokumentų parengimas) nebuvo šios sutarties dalyku.

Vadinasi, UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ neatliko jokių 2012-08-06 sutartimi Nr. 120806/3 prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nei įrengė 30 kW saulės elektrinę, nei iš Energetikos ministerijos gavo leidimą gamybai.

7. Pareiškėja Komisijai pateikė 2013-11-08 išrašus, iš kurių matyti, kad ji 2013-01-28 ir 2013-01-31 atliko du pavedimus po 90 000 Lt gavėjui UAB „Informacinių technologijų pasaulis“. Teismo nuomone, šie įrodymai vertintini kritiškai ir negali būti laikomi dokumentais, liudijančiais pareiškėjos 2013-08-05 prašyme Nr. 15R-378 nurodytų 60 000 Lt išlaidų už sumokėtą ir negrąžintą avansinį mokėjimą pagal 2012-08-06 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120806/3 pagrįstumą.

Tokia išvada darytina įvertinus šių pavedimų turinį ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Byloje nustatyta, kad šių mokėjimo pavedimų aprašymuose nenurodyta, kokią sutartį vykdant tokie mokėjimai buvo atlikti, nenurodyta, kad šie pavedimai įvykdyti pagal UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2013-01-23 išrašytą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (serija ITP Nr. 130123/2), juose nurodyta suma neatitinka avansinio mokėjimo pagal 2012-08-06 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120806/3 dydžio. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2013-05-03 sudarė susitarimą dėl sutarties Nr. 120806/3 nutraukimo ir tą pačią dieną pareiškėjai išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija ITP Nr. 201305065 pagal sutartį Nr. 120806/3, kurioje nurodyti pagal šią sutartį pardavėjo patirti nuostoliai, o iš šios sąskaitos-faktūros matyti, kad pareiškėja iki 2013-05-03 privalo apmokėti 60 000 Lt nuostolių. Taip pat iš pareiškėjos 2013-09-24 Komisijai pateikto paaiškinimo matyti, kad pareiškėja ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ vykdė ne vieną projektą, todėl 2013-11-08 išrašuose pareiškėjos 2013-01-28 ir 2013-01-31 atlikti du pavedimai po 90 000 Lt gavėjui UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, galėjo būti atlikti vykdant įsipareigojimus, kylančius iš kitų sutarčių.

8. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad, vertinant pareiškėjos Komisijai ir teismui pateiktus dokumentus ir paaiškinimus dėl 60 000 Lt išlaidų už sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, būtina įvertinti tai, kad, siekiant gauti kompensaciją, pareiškėją ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ galimai siejo nesąžiningas susitarimas. Tokia išvada darytina įvertinus, inter alia, šias aplinkybes:

– minėta, kad Įgyvendinimo įstatymas buvo priimtas 2013-01-17, įsigaliojo 2013-02-01; UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (serija ITP Nr. 130123/2) pareiškėjai išrašė 2013-01-23, t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po minėto leidimo gavimo ir jau esant priimtam Įgyvendinimo įstatymui, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja jau žinojo apie minėto įstatymo pakeitimus ir turėjo galimybę persiskaičiuoti elektrinės pelningumą, atsipirkimo terminą, projekto ekonominę naudą ir pan., taip pat turėjo galimybę pagal 2012-08-06 sutarties Nr. 120806/3 4.4 punktą inicijuoti atskirą susitarimą dėl apmokėjimo sąlygų pakeitimo, ypač įvertinus tai, kad, kaip nustatyta šioje byloje, UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ neatliko jokių 2012-08-06 sutartimi Nr. 120806/3 prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nei įrengė 30 kW saulės elektrinę, nei iš Energetikos ministerijos gavo leidimą gamybai;

– pareiškėjos UAB „ITP E2“ vadovas Algirdas Jacunskas tuo pačiu metu ėjo dar ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas (kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos, ši aplinkybė įrodyta Vilniaus apygardos adminisracinio teismo 2014-04-10 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-4207-208/2014);

– UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2013-01-23 išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (serija ITP Nr. 130123/2) nesant jokių duomenų apie tai, kad yra atliekamas ar buvo atliktas įrangos užsakymas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad toks užsakymas buvo fiksuotas perdavimo-priėmimo aktu.

9. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, ištyrus pareiškėjos Komisijai ir teismui pateiktus rašytinius įrodymus, vadovaujantis Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 4, 5.4.3, 6, 20 punktuose, 2 priede nustatyti teisiniu reguliavimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad Komisija ginčijamame sprendime pagrįstai nusprendė nekompensuoti pareiškėjos 2013-08-05 prašyme Nr. 15R-378 nurodytų 60 000 Lt išlaidų, motyvuodama tuo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie liudytų patirtų išlaidų pagrįstumą.

10. Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pabrėžtina, kad Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, atlikdama administracinę procedūrą ir priimdama ginčijamą Sprendimą Nr. 17R-773 gero administravimo principo imperatyvų nepažeidė, t. y. laikėsi teisės aktų nuostatų, nebuvo šališka ar neobjektyvi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie vykdomą administracinę procedūrą pareiškėja buvo nuolat informuojama, jai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, papildomus įrodymus, o priimtas ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad Sprendimas Nr. 17R-773 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

11. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Sprendimas Nr. 17R-773 yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra. Taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Vadinasi, pareiškėjos UAB „ITP E2“ skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Komisijos 2014-02-05 sprendimą Nr. 17R-773 ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „ITP E2“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.