- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-31
- Bylos Nr.
- I-783-257/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė (pran.), Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 25/04-199 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 2S-926 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 25/04-199 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2S-926 „Dėl skundų išnagrinėjimo“.
Nurodė, kad po šaltos ilgos 5 valandų kelionės tiesiai iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės jis 2013-01-22 buvo atvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Priėmimo-paskirstymo skyriuje prašė maisto davinio, sriubos, tačiau jam nedavė. Jam liepė nusirengti iki apatinių kelnaičių, nors patalpa nešildoma ir jis buvo ką tik grįžęs po ilgos keliones. Pasakė pareigūnams, jog patalpa šalta, todėl nusimaus tik striukę ir megztinį. Pareigūnas R. J. jam pasakė, kad specialių sąlygų jam nesuteiks. Jis paėmė tušinuką užsirašyti pareigūno R. J. pavardę. Tada R. J. puolė ant jo, po to puolė kitas pareigūnas. Prieš jį buvo smurtaujama, todėl jis nesirengė drabužių. R. J. buvo įtūžęs, pradėjo jį nurenginėti, draskyti. Jis pareigūnui pasakė, kad nereikia jo draskyti, nes jei jį draskys, tada jis nusirengs nuogai. Taip ir padarė – nusirengė visas nuogai, nes prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas. Jo rūbai buvo numesti ant žemės, jam liepė apsirengti, tačiau jis buvo pažemintas, todėl nesirengė. Buvo iškviestas izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas P. Ž., kuris kažkam paskambino savo telefonu, tačiau jam pasakė, kad vaizdo kameros sudegusios, kameros neveikia. Tada atėjo pareigūnas, kuris filmavo jį su kamera. Prieš jį panaudojo specialiąsias priemones, uždėjo antrankius už nugaros, nuvedė į kamerą surakintomis rankomis. Iš kameros ištempė devyniese, jis suklupo ant žemės. Jį apžiūrėjo slaugytoja, nieko nedarė, nepatikrino spaudimo. Mano, kad ji nekompetentingai atliko savo pareigas. Pareigūnai visą situaciją tik dar labiau komplikavo. Buvo iškviesta psichologė K., ji jį kalbino, tačiau jis neatsisuko į ją, žiūrėjo į vieną tašką, apsiverkė. Jis skundė Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus šalies Prezidentei, rašė į prokuratūrą. Pripažįsta, kad atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimą iš pradžių nusirengti, po to ir apsirengti. Kam jam nusirengti, jei yra metalo detektorius. Jam skaudu, kad atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių tikrinama, o išvykstant krata neatliekama dėl didelio darbo krūvio ir pareigūnai lieka nenubausti, tai pricipo reikalas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio str. 3 d. išdėstyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vieną pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, tai absoliutų kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą ir toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio. Jei teismas nustatys, kad dėl jo elgesio buvo panaudotos specialiosios priemonės, tačiau tai nepriklauso nuo jo elgesio. Pareigūnai turėjo visas priemones, kad jis kančių nepatirtų. Specialiosios priemonės buvo panaudotos be pagrindo. 2011-01-20 EŽTT byloje Mardic ir Jovic prieš Slovėniją pabrėžė, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovas Mantas Tamošiūnas prašo pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime (b. l. 138-140) nurodė, kad 2013-01-22 pareiškėjas R. K. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. Apie 15.50 val. Šiaulių tardymo izoliatoriaus priėmimo-paskirstymo skyriuje, atliekant visą asmens kratą, patikrinus turimus nuteistojo asmeninius daiktus, buvo pareikalauta nusirengti iki apatinių rūbų, tačiau pastarasis tai padaryti atsisakė. Po daugkartinių reikalavimų nusirengti iki apatinių rūbų nuteistasis R. K. nusirengė nuogai. Patikrinus rūbus, nuteistasis R. K. apsirengti bei pasiimti asmeninius daiktus atsisakė. Į daugkartinius reikalavimus apsirengti ir pasiimti savo asmeninius daiktus nuteistasis R. K. nekreipė dėmesio. Paklausus nuteistojo R. K., kodėl taip elgiasi, pastarasis paaiškinti atsisakė. Prieš nuteistąjį R. K. buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, ir jis buvo nuvestas į paskirstymo kamerą Nr. PK-9. Apie 17.50 val. pareiškėjas buvo paskirtas į gyvenamąją kamerą Nr. 66. Prieš vedant į minėtą kamerą nuteistajam R. K. buvo pasiūlyta apsirengti bei pasiimti asmeninius daiktus ir patalynę. Nuteistasis R. K. tai daryti atsisakė ir pareiškė, kad į gyvenamąją kamerą eis nuogas.
Nuteistasis R. K. pateikė 2013-01-28 paaiškinimą (reg. Nr. 50-1-148), kuriame nurodo, kad 2013-01-22 iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės jis buvo konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Priėmimo-paskirstymo skyriuje jis buvo nuvestas kratai, kurios metu pareigūnas jam pasakė nusirengti iki apatinių kelnaičių. Pareiškėjas teigia išreiškęs nepasitenkinimą ir atsisakęs išsirengti, nes buvo šalta, taros, skirtos sudėti rūbams, murzinos ir sulūžusios, guminiai kilimėliai murzini. Pareigūnai panaudojo prieš jį fizinį smurtą – trenkė kumščiu į šoną ir spardė kojomis. Po to pareigūnai pradėjo nuo draskyti jo rūbus, tada jis pats nusirengė visiškai nuogai. Dėl šitokio pareigūnų elgesio jis atsisakė apsirengti. Pareigūnai, patikrinę rūbus, numetė juos ant žemės ir liepė apsirengti. Teigia galiausiai buvęs visiškai nuogas patalpintas į kamerą Nr. 66.
Atsakovo nuomone, pareiškėjo paaiškinime ir teismui pateiktoje medžiagoje atsispindinčios aplinkybės, kurių pagrindu R. K. buvo skirta nuobauda, iš esmės sutampa su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančių įrodymų turiniu, t.y., pareiškėjas pats teigia nevykdęs pareigūnų reikalavimų: iš pradžių atsisakęs nusirengti, po to atsisakęs apsirengti. Vis dėlto atsakovas pažymi, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie pareigūnų sąmoningą tyčinį neigiamą veikimą pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstos ir apskritai neatitinka tikrovės.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 25/04-199 nuteistajam R. K. buvo paskirta drausminė nuobauda – draudimas vienam mėnesiui pirkti maisto produktų. Nuobauda paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu už Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis reglamentuoto bausmės atlikimo režimo pažeidimą – atsisakymą vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus.
Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų ir pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 p.). Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra blanketinė norma, todėl ginčo atveju vertintinas nuobaudos skyrimo minėtu pagrindu teisėtumas ir pagrįstumas; turi būti vertinamos aukščiau išdėstytos byloje esančiais įrodymais pagrįstos faktinės nuobaudos skyrimo aplinkybės.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 12 punkte nustatyta, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami jų turimi daiktai. Pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, 144 punktą suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietą taip pat išvykstant iš jos privalomai atliekama visa krata (Taisyklių 145.1 p.). Pagal Taisyklių 146 punktą, atliekant visą asmens kratą, suimtajam (nuteistajam) nurodoma nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Pareigūnų reikalavimai pareiškėjui 2013-01-22, už kurių nevykdymą pastarajam buvo skirta drausminė nuobauda, buvo reiškiami įgyvendinant galiojančiu teisiniu reguliavimu nustatytas procedūras.
Teismų praktikoje aiškinama, jog įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato Bausmių vykdymo kodeksas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-589/2010). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-539/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010). R. K. nevykdė jam privalomų pareigų – nevykdė pareigūnų reikalavimų atliekamos kratos metu nusirengti, vėliau – reikalavimų apsirengti, todėl jam pagrįstai buvo skirta nuobauda. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 187)
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. K. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje iškėlė reikalavimą – panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 25/04-199 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2S-926 „Dėl skundų išnagrinėjimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 25/04-199 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 72-73) nuteistajam R. K. skirta nuobauda – draudimas vienam mėnesiui pirkti maisto produktų – už tai, kad jis 2013 m. sausio 22 d. padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, t. y. apie 15.50 val. atliekant visą asmens kratą, nevykdė pareigūnų reikalavimų nusirengti iki apatinių rūbų, o vėliau nusirengė nuogai ir po visos asmens kratos nevykdė pareigūnų reikalavimų apsirengti ir pasiimti asmeninius daiktus ir tuo pažeidė LR bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. kovo 21 d. sprendime Nr. 2S-926 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ konstatavo, kad R. K. už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nesilaikymą nuobauda skirta pagrįstai (b. l. 107-108).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis numato, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų parodymais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti dalyviai (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų ir pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 12 punkte nustatyta, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami jų turimi daiktai. Pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, 144 punktą suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietą taip pat išvykstant iš jos privalomai atliekama visa krata (Taisyklių 145.1 p.). Pagal Taisyklių 146 punktą, atliekant visą asmens kratą, suimtajam (nuteistajam) nurodoma nusirengti drabužius iki apatinių baltinių.
Apklausti teismo posėdžio metu liudytojai R. J. ir E. K. nurodė, kad atvykęs R. K. atsisakė nusirengti, jį ilgai įkalbinėjo. R. K. pareiškė, kad yra nešvarios vonelės, kur sudedami rūbai, todėl jis nesirengs, nors vonelės kiekvieną dieną yra plaunamos ir dezinfekuojamos. R. K. nepakluso reikalavimui, stovėdamas kovinėje padėtyje vaikščiojo po patalpą, todėl buvo pastatytas prie sienos. Po daugkartinių reikalavimų, po pastatymo prie sienos Kazlauskas pradėjo nusirengt, rengėsi ir mėtė drabužius visur: į vonelę, aplinkui. Po to R. K. pasakė, kad visiškai nusirengs, ką ir padarė. Po to atsisakė apsirengti. Niekas R. K. nemušė, tačiau jis trukdė atlikti kratas kitiems suimtiesiems. Patalpoje yra kambario temperatūra, o kelionė visiems atvykusiems vienoda, atvyko dešimt asmenų. R. K. krata truko apie valandą. Buvo iškviesta psichologė. Kadangi R. K. atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus: konvojavimo bei nusirengti, pasiimti daiktus, buvo panaudotos specialios priemones – antrankiai – tada Kazlauskas buvo palydėtas į kamerą keleto pareigūnų. Po antrankių panaudojimo, jų nuėmimo atėjo slaugytoja apžiūrėti R. K., tą atlikus, R. K. buvo patalpintas į kamerą. Jis į kamerą ėjo pats. Liudytojas V. J. nurodė, kad atnešęs pagal budinčiojo V. B. nurodymą antrankius, paskirstymo patalpoje matė nuogą stovintį Kazlauską. Jis pats uždėjo R. K. antrankius, R. K. nesipriešino. Kol jis buvo patalpoje, R. K. niekas nemušė, neįžeidinėjo.
Teismo vertinimu, esminių skirtumų tarp pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų paaiškinimų teismo posėdžio metu nenustatyta, pareigūnai nėra susiję su pareiškėju jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad liudytojai siektų pakenkti pareiškėjui. Todėl nėra kliūčių remtis jų pateiktais paaiškinimais ar abejoti pareigūnų parodymais. Juo labiau, kaip nurodė apklausti teismo posėdžio metu visi trys liudytojai, jie nežino, kokiu momentu neveikia paskirstymo patalpoje filmavimo įranga, neturi prieigos prie filmavimo įrangos, todėl žino – jeigu atliks neleistinus veiksmus, tai darbdavys, peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, gali spręsti klausimą dėl jų netinkamai atliekamų pareigų. Priešingai, išsiaiškinus, kad 2013 m. sausio 22 d. apie 15.50 val. yra sugedusi vaizdo kamera priėmimo-paskirstymo skyriuje, siekiant išvengti konfliktų, R. K. buvimas priėmimo-paskirstymo skyriuje izoliatoriaus pareigūnų iniciatyva buvo filmuojamas nešiojama vaizdo kamera. Peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą matyti, kad R. K. priėmimo-paskirstymo skyriuje yra nuogai išsirengęs, į daugkartinius pareigūnų, atėjusios psichologės prašymus atsirengti ir eiti į paskirstymo kamerą nereaguoja. Kitame vaizdo įraše matyti, kad R. K. į gyvenamąją kamerą vedamas neapsirengęs, nors jo ne kartą buvo prašomas apsirengti.
Pareiškėjas R. K. nurodė, kad jis buvo sumuštas, jam nepagrįstai buvo uždėti antrankiai, tačiau šie klausimai yra išspręsti įstatymo nustatyta tvarka: Šiaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyrius 2013 m. vasario 7 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 32-37) bei tarnybinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo R. K. elgesio bei prieš jį panaudotų specialiųjų priemonių (b. l. 66-72), o Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi (b. l. 62-65) R. K. skundo dėl 2013-03-12 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo „Dėl R. K. skundo atmetimo“ netenkino. Teismas pažymi, kad antrankiai R. K. buvo panaudoti tik tiek, kiek buvo reikalinga – iki jo patalpinimo į kamerą.
Be to, teismas pažymi, kad administracinėje byloje yra 2013 m. sausio 22 d. medicininis pažymėjimas (b. l. 39), kur nurodyta, kad R. K. po antrankių panaudojimo matyti riešų srities paraudimai. Jokių smurto žymių, nors pareiškėjas nurodė priešingai, nėra užfiksuota, to nenustatė ir pareiškėjo kūno apžiūrą atlikusi medicinos darbuotoja, smurto žymių nesimato ir peržiūrėtame vaizdo įraše, tai matyti ir iš pareigūnų tarnybinių pranešimų, kurie rašyti iš karto po įvykio ir atitinka kitą byloje esančią medžiagą. Teismui netikėti surinktais įrodymais nėra pagrindo.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus paskirstymo skyriuje buvo šalta, indai, į kuriuo reikia dėti drabužius, nešvarūs ir sulūžę. Tokius pareiškėjo teiginius iš dalies paneigia Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013-02-13 atsakymas pareiškėjui (b. l. 5-6), kad kratos patalpos kabinose patiesti guminiai kilimėliai švarūs, kasdien dezinfekuojami, oro temperatūra 15,6 C, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad patalpos temperatūra buvo matuojama po įvykio, t. y. 2013 m. vasario 7 d. Apklausti liudytojai E. K., V. J. ir R. J. nurodė, kad paskirstymo skyriuje tuo metu buvo normali temperatūra, jie buvo su megztiniais, niekas dėl per šaltos patalpos temperatūros nesiskundė. Tai matyti ir iš peržiūrėto vaizdo įrašo, kur izoliatoriaus darbuotojai visose patalpose yra su megztiniais ar uniformomis, bet ne laukui skirtais drabužiais (striukėmis, paltais ar kt.).
Šioje byloje paties pareiškėjo R. K. parodymai, kad jis atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimą iš pradžių nusirengti, pasakęs pareigūnams, kad nusimaus tik striukę ir megztinį, po to ir apsirengti, surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga pagrindžia, jog pareiškėjas 2013 m. sausio 22 d. padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, t. y. apie 15.50 val. atliekant visą asmens kratą, nevykdė pareigūnų reikalavimų nusirengti iki apatinių rūbų, o vėliau nusirengė nuogai ir po visos asmens kratos, nevykdė pareigūnų reikalavimų apsirengti ir pasiimti asmeninius daiktus ir tuo pažeidė LR bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda yra pagrįsta. Juo labiau, pareiškėjo paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštarauja tiek jo paties paaiškinimams, tiek objektyviems byloje surinktiems įrodymams, todėl vertintini kritiškai. Pareiškėjas nenurodė jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų, dėl ko nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Pats pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus – nusirengti, o po to apsirengti, nuogas eidamas į kamerą, sau susikūrė nemalonią ir žeminančią situaciją, kurioje pats nejaukiai jautėsi.
Teismo nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, pareiškėjo skundžiami Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 25/04-199 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 2S-926 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti jo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85-87str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 25/04-199 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 2S-926 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstus.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.