Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. NN-89, kuriuo nuspręsta pareiškėją perkelti iš Vilniaus PN į Alytaus PN tęsti atlikti bausmę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais.

Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), pagal kurio 3.2 papunktį iš vienos pataisos įstaigos į kitą nuteistąjį leidžiama perkelti dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, šia tvarka: 1) kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga; 2) išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas; 3) patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą; 4) nutarimo kopijos išsiunčiamos perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai; 5) nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kalėjimų departamentas 2017 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. LV-987,,Dėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų patalpų panaudojimo“ (b. l. 24–27) nurodė, kad siekiant efektyviau naudoti valstybės lėšas ir optimizuoti Vilniaus PN valdymą, tikslinga nuteistuosius, atliekančius laisvės atėmimo bausmę atskirame sektoriuje, esančiame Sniego g. 2, perkelti į įstaigos atskirojo sektoriaus, esančio Rasų g. 8, II nuteistųjų gyvenamąjį korpusą. Pažymoje siūloma 3-iojo būrio nuteistuosius, atliekančius bausmę atskirojo sektoriaus Rasų g. 8, I nuteistųjų gyvenamojo korpuso antrajame aukšte, perkelti atlikti tolesnę bausmę į kitas įkalinimo įstaigas.

Vilniaus PN, atsižvelgdami į minėtą Kalėjimų departamento pažymą bei siekdami išlaikyti stabilią kriminogeninę situaciją Vilniaus PN, 2017 m. birželio 9 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 33-4(J) siūlė perkelti 20 nuteistųjų, tarp jų ir pareiškėją, iš Vilniaus PN į Alytaus PN (b. l. 18–20). Pažymėtina, kad minėta išvada buvo suderinta su Alytaus PN direktoriumi (b. l. 23) bei 2017 m. birželio 21 d. patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus (b. l. 18) ir skundžiamu Nutarimu pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Alytaus PN tęsti atlikti bausmę (b. l. 21, 28).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad skundžiamas Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. NN-88 yra pagrįstas ir teisėtas. Iš Vilniaus PN 2017 m. birželio 9 d. tarnybinio tyrimo išvados matyti, kad dalies nuteistųjų perkėlimas iš Vilniaus PN į Alytaus PN vykdytas siekiant užtikrinti efektyvią ir nuolatinę nuteistųjų priežiūrą, jų izoliaciją ir pataisos namų apsaugą, darbuotojų saugumą bei įgyvendinti dinaminio saugumo koncepciją, išlaikyti stabilią kriminogeninę situaciją. Teismo vertinimu, Vilniaus PN išvadoje nurodytos aplinkybės yra priskirtinos išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių galima nuteistąjį perkelti į kitą pataisos įstaigą. Todėl Vilniaus PN turėjo pagrindą kreiptis į Kalėjimų departamento direktorių dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus tęsti atlikti bausmę.

Pažymėtina, kad savo esme nuteistųjų perkėlimas į kitą pataisos įstaigą tęsti atlikti bausmę yra organizacinė priemonė, taikoma vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją pataisos įstaigose. Kalėjimų departamento direktorius turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis BVK 69 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 3.2 papunkčio nuostatomis, perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti atlikti bausmę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo perkėlimas tęsti atlikti bausmę į Alytaus PN yra pakankamai motyvuotas Išvadoje, kuri iš esmės yra Nutarimo sudėtinė dalis.

Pažymėtina, kad nei BVK, nei Aprašo nuostatos nenustato pareigos, esant Aprašo 3.2 papunktyje nustatytam pagrindui, atsižvelgti į perkeliamo nuteistojo sutikimą ar nesutikimą, būti perkeltam į kitą pataisos įstaigą, taip pat nuteistiesiems nėra suteikta teisė patiems pasirinkti pataisos įstaigą, į kurią jie norėtų būti perkelti, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamo Nutarimo neteisėtu.

Pareiškėjo argumentai, kad jis Alytaus PN daro nusikaltimus, nes kiti nuteistieji jam daro neigiamą įtaką, taip pat savaime nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus ir pripažinti Nutarimo neteisėtu. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui iš tiesų Alytaus PN yra daroma neigiama kitų nuteistųjų įtaka. Kaip matyti iš Alytaus PN 2013 m. gegužės 31 d. nutarimo ,,Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ (b. l. 3), pareiškėjui buvo paskirtas įspėjimas už tai, jog jis sukčiavo pasinaudodamas neteisėtai įgytu mobiliuoju telefonu. Duomenų apie tai, kad šiuos veiksmus jis atliko paskatintas kitų Alytaus PN esančių nuteistųjų, byloje nėra. Teismo vertinimu, Vilniaus PN 2017 m. birželio 9 d. išvadą Nr. 33-4(J), kuria remdamasis Kalėjimų departamentas priėmė ginčijamą Nutarimą, surašė atsižvelgdami į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančias savybes, taip pat atsižvelgdami ir į pareiškėjo elgesį buvimo Alytaus PN metu, nes, kaip minėta, išvada buvo suderinta ir su Alytaus PN direktoriumi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kalėjimų departamentą perkelti jį iš Alytaus PN į Vilniaus PN yra išvestinis reikalavimas, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo, šis reikalavimas taip pat netenkintinas. Esant nurodytoms aplinkybės, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.