Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. D. (E. D.) gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. spalio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2008 m. pavasario iki 2011 m. spalio 5 d, organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir kartu su E. D., D. K., V. J. ir kitais dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tame tarpe ir dideliu bei labai dideliu jų kiekiu, turėdamas tikslą jas platinti, bei jas platino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, E. D. buvo sulaikytas 2011 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi E. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis to paties teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas E. D. buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad tęsiant E. D. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, teismas neįvertino, jog kaltinamasis yra susituokęs, turi mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad būdamas laisvėje E. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. To nepatvirtina ir skundžiamoje nutartyje nurodytas kaltinamojo ankstesnis teistumas. Gynėjas skunde tvirtina, kad byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas nusikalstamas veikas.

Gynėjo teigimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai galėtų būti pasiekti ir taikant E. D. švelnesnes kardomąsias priemones (pvz., namų areštą) arba 50 000 Lt užstatą, kurį gali sumokėti kaltinamojo giminaičiai. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių E. D. toliau būtų tęsiamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas.

Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. D. gynėjo skundas atmestinas.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti E. D. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad kaltinamajame akte esantys duomenys, t. y. kitų kaltinamųjų (M. T.), liudytojų (A. V. ir kt.) parodymai, kratos protokolai, specialistų išvados, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė E. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas E. D., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, buvo gerai jo paties ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių suplanuoti, galimai susiję su pelnymusi iš neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tame tarpe ir labai dideliu kiekiu, turint tikslą jas platinti. Bylos duomenimis, anksčiau E. D. buvo teistas du kartus už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Tai, kad iki sulaikymo E. D. dirbo ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį nepaneigia, kad tuo pačiu metu jis galėjo įgyti lėšų ir iš neteisėtų veiksmų. E. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamos veikos susivienijimo nariai, tame tarpe ir E. D., siekė ir turėjo turtinės naudos, galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje E. D. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam E. D. teismas nepagrįstai nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje E. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje pažymima, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. E. D. kaltinamas keturių nusikalstamų veikų, tarp jų ir dviejų labai sunkių nusikaltimų, padarymu, už kuriuos sankcijose numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Skunde teisingai nurodoma, jog ši aplinkybė negali būti absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Toks suėmimo termino pratęsimo pagrindas gali būti taikomas ikiteisminio tyrimo pradžioje. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad kaltinamasis E. D. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvoje, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas šalintinas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje esančios blogos suimtųjų laikymo sąlygos, kaip teigia kaltinamasis Lietuvos apeliaciniame teisme, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Priešingai negu teigiama kaltinamojo skunde, suėmimo terminas jam tęsiamas pagrįstai, nes nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų suėmimo terminų.

Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad E. D. yra suimtas jau ilgą laiką. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tik išskirtinės priežastys, tokios, kaip suimtas kaltinamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas kaltinamojo asmenybė rodo, jog toks asmuo yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas. E. D. kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavęs bei neteisėtai disponavęs labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. Ilgą laiką kaltinamajam E. D. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas E. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo E. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.