Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. N. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties kuria patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – Probacijos tarnybos) teikimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų (kalėjimo) panaikinimo nuteistajam D. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2022 m. rugsėjo 26 d. Alytaus pataisos namų (šiuo metu Alytaus kalėjimo) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu D. N. lygtinai paleistas į laisvę vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 15 straipsnio pagrindu, nuteistajam paskirtos specialiosios pareigos: per 15 d. nuo lygtinio paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis. Minėto straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

7. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo išdėstytu Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkto atribojimu, tačiau nesutinka su nuteistojo teiginiais, kad jis vykdo probacijos sąlygas. Lingvistiškai aiškinant šią normą, vykdymas dar gali būti vertinamas kaip pasiekimas, realizavimas, įgyvendinimas, laikymasis ir pan. Nors dvi iš trijų paskirtų probacijos sąlygų nuteistasis vykdo, tačiau trečiosios – dalyvauti elgesio pataisos programoje – ne. Nuteistasis, kaip pateisinamą nedalyvavimo elgesio pataisos programoje priežastį nurodo darbą, pateikdamas darbdavio paaiškinimą. Pastabėtina, jog tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinime, tiek skunde teigiama, jog nuteistasis keletą kartų prašėsi išleidžiamas iš darbo dėl dalyvavimo elgesio pataisos programoje, tačiau iš asmens byloje esančios pažymos matyti, jog D. N. dalyvavo tik viename elgesio pataisos programos „R.A.K.T.A.S.“ užsiėmime, po ko, praleidus 4 užsiėmimus, buvo išbrauktas. Taigi kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pranešimo, jame nurodyta, jog nuteistasis keletą kartų buvo išleistas iš darbo, jam nurodant, kad turi dalyvauti elgesio pataisos programoje, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad D. N. elgesio pataisos programos užsiėmimuose dalyvavo tik vieną kartą, o tai reiškia, jog, išleistas iš darbo dalyvauti užsiėmimuose (darbdavys nurodo, jog tuo tikslu buvo išleistas keletą kartų), į juos nenuvyko. Taigi nėra pagrindo teigti, jog D. N. nevykdė įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje dėl svarbių priežasčių. Be to, iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog jis apie tai, jog, kaip pats teigia, kad darbdavys nesuteikė galimybių dalyvauti elgesio pataisos programoje, Probacijos tarnybai nepranešė.

8. Dėl padarytų administracinių nusižengimų nuteistasis teigia, jog neturėjo pinigų jokiai transporto priemonei įsigyti, net dviračiui, todėl buvo pasiskolinęs automobilį ir sustabdytas policijos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog vairavo automobilį, nes užsiėmė automobilių perpardavinėjimu, vieną kartą buvo reikalinga važiuoti, tačiau, negalėdamas surasti kas pavežtų, vairavo pats. Pastebėtina jog nuteistasis itin atlaidžiai vertina savo padarytus administracinius nusižengimus. 2023 m. balandžio 12 d. 19.10 val. jis ne tik, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tačiau vairavo neprisisegęs saugos diržo, automobilis be privalomosios techninės apžiūros, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, išregistruotas iš registrų ir su nebegaliojančiais numerio ženklais. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jo paties, tačiau ir kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui ir visumoje laikytini šiukščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. D. N. teigia, jog nepaisant to, jog neturi vairuotojo pažymėjimo, vairuoja gerai, tačiau ši nuteistojo pozicija rodo, jog jis savo veiksmus ir elgesį linkęs pateisinti, o toks požiūris vertintinas neabejotinai neigiamai.

9. D. N. teigia, jog jam teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, nes jis niekada nėra jos turėjo. Visgi, kaip matyti iš 2019 m. spalio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžio, D. N. pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, nustatyta 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija). Nuosprendžiu be kita ko, nuspręsta paskirti jam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę 2 metams. Minimame nuosprendyje yra nurodyta, jog faktas, kad D. N. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Iš administracinių nusižengimų registro išrašų taip pat matyti, jog specialiosios teisės atėmimas vairuoti jam dar buvo skiriamas ir kaip administracinio poveikio priemonė 2020 m. rugsėjo 14 d., 2021 m. vasario 3 d., 2023 m. sausio 17 d. nutarimais. Nors D. N. lygtinai iš pataisos įstaigos buvo paleistas 2022 m. rugsėjo 26 d. ir sprendžiant lygtinio paleidimo panaikinimo klausimą, yra aktualus laikotarpis nuo 2022 m. rugsėjo 26 d., tokie nuteistojo argumentai dėl daromų administracinių nusižengimų rodo visiškai nekritišką požiūrį į tokį savo elgesį.

10. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog jis išlaiko savo šeimą finansiškai, jam yra pablogėjęs regėjimas, pasiuntus atlikti laisvės atėmimo bausmę, nukentės šeimos interesai, be to, buvo padaryti BK pakeitimai, po kurių jis kreipsis į teismą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo, todėl panaikinti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų neteisinga ir neproporcinga, labiausiai nukentėtų sutuoktinė ir mažametis vaikas. Atsakant į šiuos skundo argumentus, pažymėtina, jog 2022 m. rugsėjo 22 d. Probacijos tarnyboje nuteistasis buvo supažindintas su paskirtais įpareigojimais, probacijos sąlygomis bei jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, po 2022 m. gruodžio 15 d. padaryto administracinio nusižengimo jam pakartotinai buvo išaiškintos probacijos sąlygos. Nuteistasis pats nurodo, jog jis išlaiko savo šeimą, dar jam būnant pataisos įstaigoje atsirado sveikatos problemų, taigi aplinkybės dėl sveikatos būklės, įsipareigojimų šeimai jau egzistavo lygtinai paleidžiant nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Iš to matyti, jog nuteistasis, žinodamas kokio elgesio iš jo tikimasi, žinodamas paskirtus įpareigojimais, probacijos sąlygas, teisines pasekmes, jų nepaisė, vykdė ne visus teismo skirtus įpareigojimus, darė administracinius nusižengimus.

11. Nuteistajam taikant lygtinio paleidimo iš pataisos namų nuostatas, valstybė vardu išreiškiamas pasitikėjimas nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be tolesnio realaus bausmės atlikimo, asmeniui per tam tikrą laikotarpį įvykdant tam tikras baudžiamojo poveikio priemones, sąlygas ir įpareigojimus. Lygtinis paleidimas iš kalėjimo skiriamas pasitikint, kad bausmę pabaigti atlikti nuteistasis gali ir laisvėje, kontroliuojant jo elgesį ir vertinant, kaip asmuo pateisina išreikštą pasitikėjimą juo. Probacijos laikotarpiu nuteistasis privalo nepriekaištingai laikytis jam nustatytų įpareigojimų, o kai to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių, nedelsiant nurodyti tokias priežastis ir savo veiksmais parodyti, kad daro visa, kas jam pavesta. Ne valstybė, imdamasi įvairių kontrolės mechanizmų, patikrinimų ir prevencijos priemonių, turi skatinti ir prašyti laikytis įpareigojimų, o pats nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas vykdant įpareigojimus, parodyti, kad jis buvo vertas pasitikėjimo, o priešingu atveju jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi būtent nuteistasis turi būti suinteresuotas atlikti visas jam paskirtas pareigas. Nagrinėjamu atveju to nėra nustatyta.

12. Nors nuteistasis vykdo dalį probacijos sąlygų, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog būdamas laisvėje, suvokdamas, jog nesilaiko skirtų įpareigojimų bei daro pakartotinius administracinius nusižengimus, nuteistasis sąmoningai pasirenka elgtis priešingai, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti neigiamų pasekmių. Taigi D. N. nevykdo probacijos sąlygų, daro pakartotinius administracinius nusižengimus, kas atskleidžia asmens nenorą keisti gyvenimo būdą teigiama linkme, o kartu ir abejingumą visuomenėje nustatytoms taisyklėms. Tiek Probacijos tarnyba teikdama teikimą teismui, tiek pirmosios instancijos teismas, teisingai vadovavosi būtent Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3, o ne 2 punktu.

13. Skundo teiginiai, kad nuteistajam galėtų būti paskirti papildomi įpareigojimai, vertinant juos visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nėra pakankami, daryti priešingą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadą, jie nepaneigia teismo išvadų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytas pareigas arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytus įpareigojimus ar draudimus teismas gali tuo atveju, jeigu Probacijos tarnyba dėl to kreipiasi į teismą teikimu. Nagrinėjamu atveju, tarnyba į teismą kreipėsi dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, todėl svarstyti dėl papildomų auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ar draudimų paskyrimo D. N. nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

14. Nuteistasis nurodo, kad laisvės atėmimo vietoje pablogėjo jo sveikata, ir mano, kad nebūtų teisinga naikinti lygtinį paleidimą nes sveikata (regėjimas) gali blogėti toliau. Visgi, teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis laisvės atėmimo bausme nuteistam asmeniui garantuoja tokios pat kokybės ir lygio gydymą kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Tuo atveju, jei laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių suteikti asmeniui būtinosios pagalbos, tokia pagalba, užtikrinus nuteistojo apsaugą, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Pablogėjus nuteistojo sveikatos būklei, jam turi būti suteikta visa būtina medicininė pagalba, kaip ir numato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Esant nurodytam, nuteistojo skundo argumentai dėl sveikatos (regėjimo pablogėjimo) jokiu aspektu nesuteikia pagrindo daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

15. Skunde nuteistasis nurodo, jog atsižvelgiant į tai kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, o jis yra nuteistas pagal BK 199² straipsnį, kuris yra pakeistas, prašys palengvinti jo teisinę padėtį. Visgi, iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendį priėmusiame Kauno apygardos teisme nuteistojo prašymas dėl bausmės švelninimo nėra gautas. Patikrinus sistemos duomenis, toks D. N. prašymas taip pat nėra gautas jokiame kitame teisme. Skundą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo nagrinėjantis teismas negali vertinti 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio įstatymo, kuris gali švelninti nuteistojo teisinė padėtį nuostatų, kol dėl to nepriėmė sprendimo nuosprendį priėmęs teismas. Kaip matyti iš nuteistojo skundo, jam žinoma, jog dėl bausmės švelninimo jis gali kreiptis su prašymu, tačiau, kaip minėta, tokio prašymo nuteistasis nėra padavęs. Pats faktas, kad pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu įstatymu yra pakeistas BK 199² straipsnis, kuris švelnina kai kurių nuteistųjų teisinė padėtį, dar nereiškia, jog, išnagrinėjus prašymą dėl bausmės švelninimo, ji bus sušvelninta.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis BPK 358 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. N. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.