Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-889-805/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-12
Bylos Nr.
e1-889-805/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
J. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-889-805/2020Teisminio proceso Nr.1-01-1-26559-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.3 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 12 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, teistas 2016 m. gruodžio 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį skirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, 2017 m. gegužės 2 d. bausmė atlikta, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. U. 2020 m. liepos 5 d. apie 19.40 val. gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui tyčia rankos kumščiu sudavė tris smūgius D. L. į veidą, ne mažiau du kartus sudavė į kairės pusės šoną, nugarą ir žastą, taip smurtaudamas ir mušdamas nukentėjusiajai D. L. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl nugaros kairės pusės, kairio žasto poodinių kraujosruvų, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis vienas gyvena sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ši sodyba priklauso mirusios sesers R. Š. dukrai D. L.. Šioje sodyboje jis gali gyventi iki mirties, taip jie yra sutarę. Prie sodybos yra žemės ir sodas, kurį tvarkosi pati D. L., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai atvažiuoja į sodybą tvarkytis sodo ir daržų. 2020 m. liepos 5 d. jis buvo namuose ir gėrė alkoholį. Tą dieną į sodybą buvo atvažiavusi ir D. L.. Vakare, tiksliai kuriuo laiku pasakyti negali, dėl kažko tarp jo ir D. L. kilo konfliktas. Matė, kad ji savo telefonu filmuoja, dėl ko dar labiau supyko ir priėjęs prie D. L. sudavė apie tris smūgius jai kumščiu į veidą. Dėl suduotų smūgių ar šiaip D. L. iš rankų ant žemės iškrito mobilaus ryšio telefonas, kuriuo jį filmavo, todėl jis norėjo telefoną paspirti, bet tuo metu D. L. buvo pasilenkusi paimti telefono, neleido jo nuspirti, todėl jai būnant pasilenkusiai jis dar kumščiu sudavė keletą smūgių. Kur pataikė nežino, gal į nugarą ar šonus. Kiek smūgių D. L. sudavė neprisimena. Buvo neblaivus, tiksliau šio įvykio aplinkybių nepamena. D. L. po suduotų smūgių greitai pasiėmusi nuo žemės telefoną įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo prie kelio. Suprato, kad kvietė policiją. Dėl savo poelgio gailisi, mano, kad jo neblaivumas turėjo įtakos tokiems veiksmams.

Nukentėjusioji D. L. parodė, kad sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), padovanojo jai senelė, tačiau dovanojimo sutartyje parašyta, kad čia iki mirties turi gyventi jos dėdė, t. y. senelės sūnus J. U.. Ji pati sodyboje nuolat negyvena, atvažiuoja laisvu nuo darbo metu prižiūrėti augančias daržoves. 2020 m. liepos 5 d. po pietų atvyko į sodybą. Atvykus J. U. nebuvo namuose. Dirbant darbus pamatė, kad J. U. grįžta į namus. Tuo metu ji trimeriu pjovė žolę. Pjaunant žolę ritėje baigėsi viela, todėl turėjo nueiti iki automobilio, kuris stovėjo prie gyvenamojo namo. Išjungusi trimerį išgirdo kaip J. U. sodybos kieme keikėsi. Supratusi, kad dėdė agresyviai nusiteikęs, ji įsijungė telefono vaizdo kamerą ir filmavo, filmuodama ėjo link jo, nes, matydamas, jog jį filmuoja, nurimdavo. Tačiau tai nepasitvirtino ir dėdė, priėjęs prie jos, rankos kumščiu sudavė tris smūgius į veido sritį. Nuo smūgių iš nosies pradėjo bėgti kraujas, pajautė skausmą dešinės pusės veido srityje, pradėjo skaudėti galvą. Dar paėmęs nuo kiemo metė į ją akmenį, tačiau ji pasilenkė ir akmuo nepataikė. Taip pat nuo smūgių iš rankų iškrito telefonas. J. U. pamatęs, kad ji lenkiasi paimti nuo žemės savo telefoną, tyčia pradėjo kojomis jį trypti. Ji vis tiek bandė pasiimti telefoną ir jai būnant pasilenkusiai J. U. kumščiais talžė jos šonus bei nugarą. Kiek smūgių J. U. sudavė į šonus, nugarą nepasakys, nes nežino, nes po smūgių į galvą buvo šoke, jai skaudėjo, bijojo, buvo susijaudinusi. Po šio įvykio ji įsėdo į automobilį ir išvažiavusi paskambino bendruoju pagalbos telefonu.

Kaltinamojo J. U. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be visiško jo prisipažinimo ir nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Sodybos kieme yra gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir lauko virtuvė, daržas yra sodybos rytinėje pusėje;

Šalies argumentai

pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo D. L. kreipėsi į policiją dėl J. U. smurto sodyboje;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. B. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. liepos 5 d. 20.11 val. J. U. nustatytas 1,96 promilės girtumas;

savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo nukentėjusioji D. L. pateikė tris vaizdo įrašų failus, nurodydama, kad šiuos vaizdo įrašus ji darė savo turimu mobilaus ryšio telefonu 2020 m. liepos 6 d. įvykio metu;

kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti nukentėjusiosios D. L. 2020 m. liepos 9 d. pateikti trys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas sodybos kieme esantis vyriškis, kuris bando atrakinti namo duris. Prie jo artėjama vaizdo kamera, vyriškis mosteli ranka, bet nepataiko. Pasigirsta bruzdėjimas, vaizdo nematyti, fone pasirodo tamsa. Vėliau vaizdo įraše pasimato dvejų žmonių siluetai, pasigirsta moteriškas balsas sakantis: „palik mane ramybėje“, toliau vyriškas balsas, kurio kalba nerišli, tariami žodžiai neaiškūs. Toliau vaizdo kamera filmuojamas vyriškis iš nugaros, kuris eina link namo ir girdimas moters balsas sakantis: „va dabar, tai prisidirbai“. Vyriškis prieina prie namo, atsidaro duris ir įeina į vidų. Vaizdas pasisuka link kitos pusės, kur stovi pilkos spalvos automobilis, girdimas gilus žmogaus kvėpavimas;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad D. L. nustatytos nugaros kairės pusės, kairio žasto poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2020 m. liepos 7 d., nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis – suduodant smūgius į sužalotas vietas. Nustatyti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų, tiriamoji galėjo jausti fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2020 m. liepos 5 d. apie 19.40 val. gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui tyčia rankos kumščiu sudavė tris smūgius D. L. į veidą, ne mažiau du kartus sudavė į kairės pusės šoną, nugarą ir žastą, taip smurtaudamas ir mušdamas nukentėjusiajai D. L. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl nugaros kairės pusės, kairio žasto poodinių kraujosruvų. Bylos duomenimis nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą, kurio pasėkoje nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, nukentėjusiosios parodymai, tarp kurių prieštaravimų nėra, kurie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs, bei kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme ir kurie papildo vienas kitą, ir patvirtina kaltinamojo kaltę. Tokie kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, ko pasėkoje atsiradusios pasekmės – nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už J. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis J. U. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas elektroniniu paštu, nukentėjusioji atsakydama į jį informavo, kad su tokiu prokuroro sprendimu sutinka.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš nukentėjusįjį. Kaltinamojo J. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo J. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. U. anksčiau vieną kartą teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nukentėjusiojo poziciją – sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereiškia, didelių liekamųjų reiškinių nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, su kuria kaltinamasis sutinka ir, kuri, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam J. U., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. L..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. U. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.

J. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. L. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti J. U., kad:

darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis;

jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;

jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamajam išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė