- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-20
- Bylos Nr.
- 2K-711/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Aldona Rakauskienė (pran.), Egidijus Bieliūnas
- Nuteistasis
- S. K.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Egidijaus Bieliūno, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 6500 Lt (50 MGL) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 24 d., apie 9.50 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. S. paprašius S. K. leisti patikrinti elektros apskaitą name, esančiame (duomenys neskelbtini), S. K. pareikalavo parodyti darbo pažymėjimą ir A. S. jį parodžius – pagrobė pažymėjimą ir pasišalino.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Byloje neginčijamų įrodymų, kad jis 2006 m. gegužės 24 d. pagrobė A. S. darbo pažymėjimą, nėra, todėl baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas netinkamai. Nagrinėdami bylą teismai padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.
BPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Jo kaltė nuosprendyje pagrįsta prieštaringais nukentėjusiojo parodymais. Liudytojo K. M. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes jis yra nukentėjusiojo bendradarbis ir draugas, todėl buvo suinteresuotas duoti jam palankius parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai įrodymus vertino išsamiai neišnagrinėję visų bylos aplinkybių, t. y. esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. BPK 20 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, o to paties straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaujantis įstatymu. Tai reiškia, kad įrodymai negali būti vertinami atskirai vienas nuo kito, tačiau abiejų instancijų teismai tokios nuostatos nesilaikė, jo, liudytojos L. J. parodymų bei rašytinio įrodymo – skalbinių atsiėmimo kvito nevertino. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad jis galėjo būti nusikaltimo vietoje, pagrįsta prielaidomis. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas jo alibi paneigė ne konkrečiais bylos duomenimis, o tikėtinais samprotavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–49/2006). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtina nuostata, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti jo kaltę tenka valstybiniam kaltinimui.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad teismai, vertindami A. S. parodymus, buvo šališki, be to, vertino tik tuos įrodymus, kuriuos pateikė prokuroras. Pagal BPK 7 straipsnio nuostatas kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises, tačiau teismai, ignoruodami rungimosi principą, kaip įrodymo nevertino jo parodymų, nesiaiškino, ar įvykio dieną A. S. su savimi turėjo darbo pažymėjimą, ar negalėjo jo pamesti ar prarasti esant kitoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas, esmingai pažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, visų jo apeliacinio skundo argumentų neišnagrinėjo – nutartyje neaptarė skunde kelto klausimo dėl darbo tabelių bei paskyrų išreikalavimo, neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad nukentėjusysis turėjo būti su darbo drabužiais, kad darbo pažymėjimas turi būti nešiojamas prisisegus, kad apie darbo pažymėjimo pagrobimą nukentėjusysis darbdaviui pranešė tik po savaitės. Be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesiaiškino, ar iš viso jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, ar darbo pažymėjimas yra dokumentas. Kasatorius mano, kad darbo pažymėjimas nėra dokumentas. Svetimo dokumento pagrobimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori. Tokie požymiai byloje nenustatyti. Nukentėjusiojo darbo pažymėjimas jam (kasatoriui) nereikalingas, be to, jis nesurastas, todėl, kasatoriaus nuomone, nusikaltimas apskritai nebuvo padarytas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad juos naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo
Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.
Kasatoriaus teiginys, kad teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalies reikalavimus, atmestinas. BPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Nagrinėjamojoje byloje nei nukentėjusiajam, nei liudytojui, kurių parodymais teismas rėmėsi, anonimiškumas nebuvo taikomas.
Kasatoriaus nuorodos, kad teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei nesilaikė BPK 7 straipsnyje įtvirtinto bylos nagrinėjimo laikantis rungimosi principo, nes įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, jo parodymų bei kitų jo kaltę paneigiančių įrodymų nevertino ir rėmėsi tik kaltinimo pateiktais įrodymais, taip pat atmestinos. Nagrinėjant bylą rungimosi principas nebuvo pažeistas, S. K. gynybos teisės nesuvaržytos. Kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiami minėtų įstatymų pažeidimai, prieštarauja bylos medžiagai bei priimto nuosprendžio turiniui. Nuosprendyje visi ištirti įrodymai yra išanalizuoti, aptarti ir įvertinti. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė įvertinęs įrodymų visumą, t. y. ne tik nukentėjusiojo A. S., bet ir liudytojų K. M., D. D., L. L., L. J. parodymus bei kitus jame išdėstytus įrodymus.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų taip pat nepadaryta.
Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neišnagrinėjo visų jo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje turi išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus esminius apelianto argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką arba pasinaudojo pagrobtu antspaudu, spaudu, dokumentu ar griežtos atskaitomybės blanku.
Byloje nustatyta, kad V. K, pagrobė AB (duomenys neskelbtini) vadybininko A. S. darbo pažymėjimą.
BK 302 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku gali būti dokumentai, kurie yra tam tikrų teisinių santykių, juridinių faktų arba juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. A. S. darbo pažymėjimas yra juridinį faktą patvirtinantis dokumentas, todėl jis pagrįstai pripažintas nusikaltimo dalyku. Pagrobimas – tai tyčinis neteisėtas svetimo dokumento fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis ir disponuoti jam priklausančiu dokumentu. Byloje nustatyta, kad V. K. tyčia, atvirai iš A. S. rankų pagrobė jo darbo pažymėjimą ir pasišalino iš įvykio vietos. Pagal tokias nustatytas faktines bylos aplinkybes V. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti konstatavus, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, požymių, nėra pagrindo.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti.