Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo B. V. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2020 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 93-122, taikyti nuteistajam B. V. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. V. N. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. sausio 25 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 25 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. gegužės 22 d.) – 1 metai 8 mėnesiai 4 dienos.

3. Komisija 2020 m. gegužės 25 d. priėmė nutarimą Nr. 93-122, kuriuo nutarė B. V. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies. 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo renginiuose, vieną kartą paskatintas. Atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. dirbo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos valytojo pareigose, o nuo 2019 m. lapkričio 18 d. įsidarbino Valstybės įmonėje „M a“ darbininko pareigose. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, sumažėjo nuo 46 balų iki 43 balų.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam B. V. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis B. V. N. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis B. V. N. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį, prašo ją atmesti ir palikti galioti Komisijos 2020 gegužės 25 d. nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. V. N. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) kuri galiojo Komisijai priimant nutarimą, numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo metu galiojanti BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę atitinkamą bausmės dalį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

7. Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis pirmosios instancijos teismas turi įvertinti ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad B. V. N. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

9. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis B. V. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl lygtinio paleidimo, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pagrįstai nuteistasis skunde pažymėjo, jog jis pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dirba, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą jis buvo vieną kartą paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, B. V. N. nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino B. V. N. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

10. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistojo B. V. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės – 43 balai, iš kurių net 38 balai dar yra kintantys, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama B. V. N. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo paskutinio vertinimo B. V. N. nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 3 balais, o tai rodo nepakankamas jo pastangas bei nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį ir mąstymą teigiama linkme. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du neigiami kriminogeniniai veiksniai – menka darbinė patirtis, ko pasėkoje atsirandantis finansinis nestabilumas; praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato.

11. Nors nuteistojo teigimu šie kriminogeniniai veiksniai apibūdina jo praeities elgesį ir nusikalstamas veikas, už kurias jis jau pripažintas kaltu ir antrą kartą tos pačios aplinkybės negali būti vertinamos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jis nustatytas vertinant tiek B. V. N. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus B. V. N. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog jau nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

12. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog B. V. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, o už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje, siekdamas finansinės naudos. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis yra socialiai atsiskyręs, savęs apibūdinti negeba, yra užsisklendęs, vengia bendrauti su kitais nuteistaisiais, be to, dėl padarytų nusikalstamų veikų yra linkęs kaltinti kitus asmenis ar aplinkybes, taip pat linkęs pasitikėti sėkmės tikimybe, turi konkrečių ateities planų, tačiau nežino/nenumato žingsnių, kaip tuos planus įgyvendins nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tik atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Išėjęs į laisvę planuoja grįžti gyventi pas žmoną į Vietnamą. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad laisvėje buvo įgijęs 6 klasių išsilavinimą, be specialybės ir niekur nebuvo įsidarbinęs. Nuteistasis skunde pažymėjo, jog Socialinio tyrimo išvadoje nepagrįstai pažymėta aplinkybė, jog yra atsiskyręs ir nebendraujantis su kitais bausmes atliekančiais nuteistaisiais, kadangi B. V. N. nemoka lietuvių kalbos, tačiau kaip pats pripažino, jis geba skaityti, rašyti lietuvių kalba, taigi sutikti su šiuo nuteistojo skundo argumentu, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

13. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kuri savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis B. V. N. šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, pakartotinio nusikaltimo rizika yra artima žemos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis B. V. N. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šios išvados nepaneigia ir pateiktoje medžiagoje esantys duomenys susiję su artimų socialinių ryšių palaikymu, nes pastaroji aplinkybė egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus B. V. N., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis B. V. N. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo B. V. N. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo B. V. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.