Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškinį atsakovams D. K., I. K. ir R. K., dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės Turto banko atstovas D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad valstybės įmonės Turto banko viena iš funkcijų administruoti bešeimininkį turtą. Buvo gautas antstolės pranešimas apie mirusio skolininko V. K. turtą, kuris nepaveldėtas ir buvo pradėta jo paveldėjimo procedūra. Tačiau turtas buvo įgytas santuokoje jungtinės santuokinės nuosavybės teise ir neatidalintas. Įpėdiniai palikimo nepriėmė, tikėtina dėl to, kad mirusysis turėjo skolų. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovams D. K. ir I. K. ieškinio ir jo priedų patvirtintos kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis), tačiau atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio datą, laiką ir vietą, jiems buvo pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Tiek Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK), tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymu nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-238-619/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Bylos duomenimis, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei ieškovės atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė atlieka V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei procedūras. Atsakovės D. K. ir V. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su daržine, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėliu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas D. K. vardu, įsigytas po santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir piniginės lėšos V. K. „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl priklauso sutuoktiniams D. K. ir V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje nėra įrodymų, kad įgyjant minimą turtą, vieno iš sutuoktinių indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei kito. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai būtų nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją. Dėl to, preziumuojama, kad šis nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokos metu ir šios sutuoktinių turto dalys yra lygios.

CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Po V. K. mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai (atsakovai) – sutuoktinė D. K., sūnūs R. K. ir I. K., kurie nustatytu terminu palikimo nėra priėmę. Iš Testamentų registro išrašo akivaizdu, kad dėl palikėjo V. K. palikimo į (duomenys neskelbtini) rajono notarų biurą kreipėsi ieškovė, pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika, palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas, nes, V. K. mirus, turtas nebuvo padalintas, todėl šiuo atveju santuokos metu įgytas turtas yra laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, valdė ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su 1/2 dalimi daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 269 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise, valdė 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su 1/2 dalimi daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.