Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-05-22 · Civilinė byla Nr. 2S-439-212/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-05-03Panevėžio apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-22Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-22
Bylos Nr.
2S-439-212/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02369-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-439-212/2013Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02369-2013-9Procesinio sprendimo kategorija:122.4; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 22 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3477-488/2013 pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti prokuratūrą ištirti 1992-08-14 Ramygalos malūno privatizavimo ir 1996-11-29 nuosavybės teisių pripažinimą į Ramygalos malūną teisėtumą ir, nustačius teisės pažeidimus, įpareigoti prokuratūrą ginti viešąjį interesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-05-03 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir informavo pareiškėją, kad jis turi teisę kreiptis dėl jam žinomos nusikalstamos veikos padarymo į ikiteisminio tyrimo įstaigas ir prokuratūrą BPK 166 str. tvarka. Nustatė, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į ikiteisminio tyrimo įstaigas, nurodytas BPK 165 str., su prašymu atlikti tyrimą dėl jo nurodomų aplinkybių teisėtumo. Pareiškėjas teismui prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepateikė, bei skundo reikalavimo dėl jo nesuformulavo. Jis nurodė, kad jis 2011-01-27 yra kreipęsis į Panevėžio apygardos prokuratūrą, o 2011-03-09 į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, bet ne dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Skunde pareiškėjas rašo apie nusikalstamą veiką padariusių asmenų apklausą teisme, apie jų melagingus liudijimus, juos įvardindamas, kaip įstatymų pažeidėjus. Nurodo, kad prokuratūra turi nustatyti teisės pažeidimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis. Savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisėjas jokių veiksmų neatlieka. Todėl pareiškėjas turėtų pats BPK 166 str. tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo organus, nurodydamas jam žinomus nusikalstamos veikos faktus ir kaltus asmenis. Šiems atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas gali jų veiksmus skųsti prokurorui, o prokuroro nutarimą – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nors pareiškėjas, paduodamas skundą, nurodė, kad jis reiškiamas CPK 49 str. pagrindu, iš patikslinto skundo turinio teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisės ir interesai yra gintini ne CPK, o BPK tvarka, todėl jo skundą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo įpareigoti prokuratūrą ištirti Ramygalos malūno privatizavimo 1992-08-14 ir 1996-11-29 nuosavybės teisių pripažinimą į Ramygalos malūną teisėtumą; nustačius teisės pažeidimus įpareigoti prokuratūrą ginti viešąjį interesą. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nes prokuroro veiksmus kontroliuoja teismas. Pareiškėjas nurodė numanomus asmenis, kurie galimai, gal būt galėjo padaryti kokią nusikalstamą veiką. Savo skunde pareiškėjas nenurodė konkrečią nusikalstamą veiką, nes tą gali padaryti tik teismas. Kaltinamąjį aktą turėtų surašyti prokuroras, o teismas priimtų sprendimą, kuriame įvardytu konkrečius asmenis ir išaiškintu kokia nusikalstama veika buvo padaryta. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo organai (policija)negali atlikti jokio tyrimo, nes šį tyrimą atliko Panevėžio apygardos prokuratūra ir Generalinė prokuratūra. Sekantis sprendimas – teismo. Tačiau prokuratūros tyrimu negalima pavadinti tyrimu, nes netirta nusikalstoma veika, veikos aplinkybės, nenustatyti nusikalstomą veiką padarę asmenys.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad 2011-03-10 pareiškėjas su skundu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroro 2011-02-28 nutarimą Nr. T2-59 atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Generalinė prokuratūra 2011-04-08 nutarimu atsisakė naikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroro 2011-02-28 nutarimą Nr. T2-59 dėl viešojo intereso gynimo (b. l. 6-9). Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti prokuratūrą ištirti 1992-08-14 Ramygalos malūno privatizavimo ir 1996-11-29 nuosavybės teisių pripažinimą į Ramygalos malūną teisėtumą ir, nustačius teisės pažeidimus, įpareigoti prokuratūrą ginti viešąjį interesą (b. l. 2-4, 20-22). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-05-03 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, mano jog prokuratūra netyrė nusikalstomos veikos, jos aplinkybių, nenustatė asmenis padariusius nusikalstamą veiką, o prokuroro veiksmus kontroliuoja teismas.

Prokuroro teises inicijuoti procesą ginant viešąjį interesą reglamentuoja CPK 49 str. bei Prokuratūros įstatymas. Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtinta prokuroro teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą tais atvejais, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad prokuroras kreiptis į teismą tikslu apginti viešąjį interesą gali tik tais atvejais, kai yra juridinių faktų visuma, t. y. teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai; pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998-06-18, 2001-04-02 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

Nagrinėjamu atveju iš pateiktų duomenų matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. Ramygalos malūną, esantį (duomenys neskelbtini). Individualūs ginčai tuo pačiu klausimu buvo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme, kuris 2003-07-15 sprendimu atsisakė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis nuo 1939 m. nuosavybės teise valdė malūną, lentpjūvę, gyvenamąjį namą ir 1156 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas 2003-10-01 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (b. l. 6-9). Atkreiptinas dėmesys, kad visas apelianto nurodytas aplinkybes prokurorė ištyrė ir įvertino ir tik tuomet atsisakė kreiptis dėl viešojo intereso gynimo.

Pareiškėjas A. M. dėl galimos nusikalstamos veikos, vykdant privatizavimą, pirmiau turi kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo ir tik prokuratūrai atsisakius atlikti tokį tyrimą, gali skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, galimos nusikalstamos veikos nesikreipė ir įrodymų, kad tokia veika buvo padaryta, nėra. Tai jis pripažino ir atskirajame skunde. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti A. M. skundą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Zina Mickevičiūtė