- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-08-17
- Bylos Nr.
- 1A-205/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- R., R. K.
- Kaltinamasis
- S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo
R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2007 m. gruodžio 12 d. laikas.
S. P. išteisintas pagal BK 260 str. 3 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 12 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 859,780 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 189,493 g psichotropinės medžiagos-metamfetamino, šią psichotropinę medžiagą, supakuotą į polietileninį maišelį, neteisėtai gabeno savo naudojamu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki S. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), po to neteisėtai gabeno į S. P. namus, nešdamas ją rankinėje, bei neteisėtai perdavė automobilyje laukusiai S. K.(R.), nurodydamas maišelį su psichotropine medžiaga laikyti pastarosios rankinėje, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu automobiliu labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, ją laikydamas S. K. (R.) rankinėje, neteisėtai gabeno nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur 2007 m. gruodžio 12 d., apie 11 val. 30 min., buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
S. P. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 12 d., 11 val., neteisėtai įgijo 859,780 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 189,493 g psichotropinės medžiagos-metamfetamino, šią psichotropinę medžiagą, supakuotą į polietileninį maišelį, neteisėtai atgabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur ją laikė iki 2007 m. gruodžio 12 d., apie 11 val. 9 min., kai už tyrimo metu nenustatytą sumą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos neteisėtai pardavė R. K. .
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl S. P. išteisinimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti kaltu ir nuteisti S. P. pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu dvylikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl R. K. ir pripažinti, kad labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos jis įgijo iš S. P. , panaikinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir BK 59 str. 2 d. nuostatų taikymą, bei pagal BK 260 str. 3 d. paskirti jam laisvės atėmimo bausmę dvylikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Apeliaciniame skunde nurodomi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrindai ir motyvai dėl S. P. išteisinimo pagal BK 260 str. 3 d. bei bausmės R. K. paskyrimo. Prokuroro nuomone, teismas netinkamai įvertino techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokole nurodytas aplinkybes, stenogramose nurodytą pokalbių turinį bei garso įrašuose fiksuotus telefoninius pokalbius. Šių duomenų nepagrįstai nevertino visumoje su kitais byloje surinktais duomenimis – fotonuotraukomis, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
Skunde prokuroras, analizuodamas telefoninių pokalbių Nr. 3867, 3898, 4073 ir 4102, įvykusių tarp R. K. ir S. P. , turinį, teigia, kad paminėti abu asmenys iš anksto tarėsi dėl susitikimo, kad telefoninio pokalbio Nr. 4102 suvestinė nepilnai atitinka kompaktinėje plokštelėje esantį garso įrašą, bei, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog paminėtame pokalbyje Nr. 4102 nėra aiškiai pasakyta frazė „atvežė jau“. Teismas, nesiimdamas priemonių išsamiam bylos aplinkybių išnagrinėjimui, pažeidė BPK 20 str. nuostatas.
Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis patvirtinta liudytojas A. G. bei sekimo metu darytos fotonuotraukos. Kartu prokuroras pažymi, kad R. K. asmens kratos metu nebuvo išimta 200 Lt kupiūra, o ant S. P. drabužių buvo rasti kokaino ir psichotropinės medžiagos-metamfetamino pėdsakai. Remdamasis šiais duomenimis, prokuroras teigia, kad R. K. ir S. P. tarėsi dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, o S. P. informavus apie gautas psichotropines medžiagas, pas jį į namus atvyko R. K. ir už tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos-metamfetamino.
Be to, byloje esantys telefoniniai pokalbiai paneigia S. P. versiją, kad R. K. pas jį atvyko pasiskolinti pinigų. Teisiamojo posėdžio metu S. P. parodė, kad R. K. pasiskolinti pinigų prašė prieš kelias dienas, o ne įvykio dieną. Byloje nustatyta, jog S. P. disponavo žymiai didesnėmis pinigų sumomis. Be to, R. K. ir S. P. buvo susitikę prieš įvykio dieną, todėl, prokuroro nuomone, šie paskolos klausimai galėjo būti išspręsti šio susitikimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. buvo sekamas nuo S. P. namų iki sulaikymo vietos, todėl išleisti neva pasiskolintų pinigų R. K. neturėjo galimybės.
Nelogiška ir neįtikinama yra S. P. versija, kad jam įgyjant kokainą, ši medžiaga galėjo būti sumaišyta su metamfetaminu. Prokuroras teigia, kad juodojoje rinkoje kokainas ir metamfetaminas yra vertę turinčios medžiagos, todėl siekiant padidinti jų svorį ir, tuo pačiu, jas parduodant gauti didesnes pajamas, šios medžiagos yra maišomos ne tarpusavyje, o su kitomis medžiagomis, savo sudėtyje neturinčiomis narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuteistojo R. K. parodymai apie psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybes ne iš S. P., o iš kito asmens, turi būti vertinami kritiškai. Telefoninio pokalbio Nr. 4102, vykusio įvykio dieną 9 val. 35 min., metu R. K. nurodė, kad tuo metu jis buvo 20 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Todėl jo teiginys, kad 10 val. jau buvo (duomenys neskelbtini) yra negyvenimiškas ir neįtikinamas.
Teismas, išteisindamas S. P., nepagrįstai konstatavo, jog R. K. įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino iš kito tyrimo metu nenustatyto asmens, šias R. K. nurodytas medžiagos įsigijimo aplinkybes laikė jo prisipažinimu bei tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prokuroras teigia, kad R. K. prisipažinimas dėl fakto - neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, nenurodant tikrųjų šios medžiagos įgijimo aplinkybių, yra nesavanoriškas ir nulemtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumos. Ikiteisminio tyrimo teisėjui jis nurodė, kad nežinomo turinio paketą rado prie garažų, o vėliau nurodė, kad psichotropines medžiagas įgijo iš kito asmens, tačiau nepaaiškino detalesnių šios medžiagos įsigijimo aplinkybių. Prokuroras teigia, kad tokių aplinkybių negalima laikyti prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas nuosprendyje nurodė, kad R. K. prisipažinimas neatitinka BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatytų sąlygų, tačiau, vadovaudamasis BK 59 str. 2 d., vis tiek šią aplinkybę pripažino atsakomybe lengvinančia.
Šį labai sunkų nusikaltimą R. K. padarė tyčia, siekdamas savanaudiškų paskatų. Teismas, nuteistajam skirdamas minimalią sankcijoje nustatytą bausmę, netinkamai įvertino baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir šios nusikalstamos veikos padidintą pavojų visuomenei. Be to, šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais (požymiais) ir bent vieno iš jų atlikimas sudaro baigtinę nusikaltimo sudėtį. Todėl aplinkybė, kad narkotinė medžiaga buvo surasta ir išimta policijos pareigūnų, t. y. toliau nebuvo platinama, negali būti lemiama, nustatant skiriamos bausmės dydį.
Kartu teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę – R. K. eilę kartų baustas administracine tvarka, jam taikyti „Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme“ nustatyti apribojimai, teistas keturi kartus, tarp jų – už pasipriešinimą valstybės tarnautojui, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, plėšimą. Iki sulaikymo niekur nedirbo, nesiėmė priemonių įsidarbinti. Šios aplinkybės rodo R. K. neigiamos socialinės orientacijos pastovumą ir nenorą gauti pajamas teisėtu būdu.
Šalies argumentai
Nuteistojo R. K. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikytų BK bendrosios dalies normų ir paskirtos neteisingos bausmės.
Gynėjas prašo pripažinti jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta dėl sunkios turtinės padėties ir, vadovaujantis BK 62 str. 2 d. 2, 3 p., paskirti mažesnę bausmę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta mažiausia bausmė.
Jo ginamasis pripažino savo kaltę, byloje nepaneigtos jo nurodytos psichotropinės medžiagos įsigijimo aplinkybės. Be to, jis vienas išlaiko mažametį savo sūnų, dėl ankstesnio teistumo negalėjo susirasti legalaus ir gerai apmokamo darbo. Dėl nurodytų aplinkybių jo šeimoje susidarė sunki finansinė padėtis. Norėdamas pagerinti šią situaciją, ryžosi padaryti paslaugą ir perduoti paketą su psichotropinėmis medžiagomis. Nors byloje nėra duomenų, kad R. K. elgetavo, tačiau nėra informacijos, kad jis gyveno iš socialinių išmokų. Apeliantas teigia, kad nuteistasis nusikalto dėl sunkios turtinės padėties. Taip pat byloje nėra duomenų, jog R. K. atsidūrė labai sunkioje finansinėje padėtyje, tačiau gynėjas tvirtina, kad jo ginamojo padėtis buvo sunki ir jam galima taikyti BK 59 str. 2 d. bei 62 str. nuostatas. Nusikaltimo padaryme jo ginamojo vaidmuo buvo antraeilis. Šiuo metu jo sutuoktinė inicijavo ištuokos procesą, todėl, R. K. paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, nebus kam išlaikyti bei prižiūrėti jo mažametį sūnų. Gynėjo nuomone, jo ginamajam paskirta per griežta bausmė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuratūros – atmesti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo gynėjo - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių S. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d. padarymo. Šios išvados prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios S. P. savo kaltę nuosekliai neigė, t. y. nepripažino, kad ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 12 d., 11 val., įgijo pranešime apie įtarimą ir kaltinime nurodytą labai didelį kiekį metamfetamino, jį neteisėtai atgabeno į savo namus, kur 2007 m. gruodžio 12 d., apie 11 val. 9 min., neteisėtai pardavė R. K. .
R. K. taip pat niekada netvirtino, kad paminėtą psichotropinę medžiagą jis įgijo iš S. P. .
Nežiūrint savo specifiškumo (suinteresuotas bylos baigtimi, nesaistomas pareigos ir atsakomybės už melagingų parodymų davimą, turi galimybę laisvai rinktis gynybos taktiką), kaltinamojo ar nuteistojo parodymai BPK 20 str. prasme taip pat yra įrodymai. Tam, kad šiuos parodymus atmesti, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nurodyti kokie kiti patikimi ir aiškią bei nedviprasmišką įrodomąją vertę turintys įrodymai paneigia kaltinamojo ar nuteistojo parodymus. Tokių įrodymų, tiek juos vertinant atskirai, tiek visumos kontekste, byloje nėra.
Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas netinkamai įvertino techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokole bei telefoninių pokalbių įrašuose ir šių pokalbių stenogramose užfiksuotus duomenis.
Su šiais prokuroro teiginiais galima sutikti tik iš dalies.
Apeliantas yra teisus, teigdamas, jog apygardos teismas nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų pašalinti visi neaiškumai dėl garso įraše Nr. 04/22 ir telefoninio pokalbio išklotinėje užfiksuoto S. P. bei R. K. pokalbio turinio.
Šie neaiškumai ir prieštaravimai buvo pašalinti, apeliacinės instancijos teisme paskyrus fonoskopinę ekspertizę, kurios akte nurodyta, jog tiriamame garso įraše Nr. 04/22 (šis pokalbis vyko 2007-12-12, 9:35:57) vienas iš pokalbio dalyvių pasakė žodžius ,,Tas atvežė“ (t. 3, b. l. 30-31).
Tačiau šiems žodžiams ir kitiems nuteistojo bei išteisintojo visiškai neinformatyviems telefoniniams pokalbiams suteikti vien tik tokią prasmę, kuri yra nurodyta prokuroro skunde, negalima. Iš paminėto telefoninio pokalbio turinio matyti, kad S. P. pasakyti žodžiai ,,Tas atvežė“ logiškumo bei nuoseklumo prasme aiškiai išsiskiria iš viso pokalbio konteksto ir nebūtinai reiškia, kad kažkas S. P. atvežė psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurią turėjo paimti R. K. .
Išteisintasis apygardos teisme neneigė, kad paminėti žodžiai galėjo būti pasakyti pokalbio su R. K. metu, tačiau jų S. P. niekada nesiejo su psichotropinių medžiagų atvežimu į jo namus. Apeliacinės instancijos teisme S. P. paaiškino, kad žodžius ,,atvežė tas“ jis, kalbėdamas telefonu su R. K. ir per langą pamatęs ateinantį Ž. K., pasakė žmonai, o ne R. K. . Šie išteisintojo parodymai nėra paneigti. Maža to, liudytojas Ž. K. patvirtino, kad S. P. sulaikymo dieną ar dieną prieš tai buvo palikęs pas išteisintąjį pinigus, kuriuos kitą dieną, bet iki S. P. sulaikymo, pasiėmė ir paliko pas jį dokumentus. Šiuos išteisintojo ir paminėto liudytojo parodymus netiesiogiai patvirtina apeliacinės instancijos teismui S. P. gynėjo pateikti dokumentai (t. 3, b. l. 41-51).
Taigi, S. P. pasakytų žodžių ,,atvežė tas“ arba ,,kol kas nieko įdomaus“ prasmės aiškinimas prokuroro apeliaciniame skunde yra tik prielaidų pobūdžio. Šiomis prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima.
Kolegija daro išvadą, kad byloje esančių S. P. ir R. K. telefoninių pokalbių ir šių pokalbių visumos turinys (t. 1, b. l. 132-138) yra visiškai neinformatyvūs ir S. P. pareikšto kaltinimo nepatvirtina.
Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti ir kiti įrodymai, kurie, jo nuomone, patvirtina S. P. kaltę. Su tokiu įrodymų (jie bus aptarti vėliau) vertinimu sutikti negalima.
Operatyvinio sekimo protokole, pažymoje dėl slapto sekimo protokolo (t. 1, b. l. 139, 140) užfiksuotos aplinkybės įrodo tik tai, kad R. K. 2007 m. gruodžio 12 d., tarp 11 val. 05 min. ir 11 val. 09 min., buvo susitikęs su S. P. pastarojo namuose.
Kolegija kritiškai vertina liudytojo A. G. parodymus, kad, grįždamas iš S. P. namų, R. K. be rankinės po pažastimi dar nešėsi paketą. Ši reikšminga bylai aplinkybė nėra nurodyta slapto sekimo protokole ir pažymoje. Jos paminėtas liudytojas neminėjo ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 153). Pažymėtina, kad fotonuotraukos prie sekimo protokolo buvo peržiūrėtos teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 177). Iš teisiamojo posėdžio protokolo R. K. atsakymo į gynėjo klausimą bei kitų proceso dalyvių pozicijos (be gynėjo niekas klausimų nuteistajam neturėjo), o taip pat iš nuosprendyje paminėto sekimo protokolo, pažymos ir juose užfiksuotų duomenų aprašymo galima daryti išvadą, kad paketo turėjimo faktas, R. K. išeinant iš S. P. namų, nėra užfiksuotas. Abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad R. K., turėdamas galimybę paketą su psichotropinėmis medžiagomis įsidėti į rankinę, šią medžiagą atvirai nešėsi po pažastimi. Tokiu būdu byloje yra nepaneigti R. K. parodymai, kad psichotropinę medžiagą jis įgijo anksčiau ir ją rankinėje nusinešė pas S. P. , po to parsinešė į automobilį ir perdavė S. K.(R.). Kad paketą R. K. ištraukė iš rankinės ir automobilyje perdavė jai po to kai grįžo iš S. P. namų, patvirtino ir liudytoja S. K.(R.).
Nuteistasis R. K. visą laiką nuosekliai tvirtino, kad pas S. P. važiavo pasiskolinti 200 Lt. Analogiškus parodymus davė ir S. P. . Liudytoja S. K.(R.) apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino šią aplinkybę. Laikyti jos parodymus nenuosekliais nėra pagrindo, kadangi itin neprofesionaliai atliktose apklausose ikiteisminio tyrimo metu klausimas apie važiavimo pas S. P. tikslą jai iš viso nebuvo užduotas (t. 1, b. l. 167-168, 172-173). Dėl tos pačios priežasties negalima laikyti šios liudytojos bei R. K. parodymų nenuosekliais ir dalyje dėl pinigų, pasiskolintų iš S. P. , perdavimo automobilyje S. K.(R.), nors akivaizdu, kad toks klausimas, neradus nurodytos sumos pinigų pas įtariamąjį, tyrėjams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui turėjo natūraliai iškilti.
Todėl 200 Lt neradimas pas R. K. asmens kratos metu ir įvairaus nominalo banknotų, tarp jų ir ,,100“ bei ,,200“ Lt vertės, suradimas pas S. K.(R.) (t. 1, b. l. 17, 18), S. P. kaltės nepatvirtina. Priešingai, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo, išteisintojo bei paminėtos liudytojos parodymai dėl atvykimo pas S. P. tikslo yra nepaneigti.
Ne kaltinimui naudinga linkme vertintina ir ta aplinkybė, kad du įtariamieji, būdami izoliuoti vienas nuo kito, po jų sulaikymo nurodė tą patį atvykimo pas S. P. tikslą (pasiskolinti pinigų), tą pačią pasiskolintų pinigų sumą (200 Lt).
Priešingai nei teigia prokuroras, nei S. P. , nei R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme niekada nedavė parodymų, kad dėl paskolos jie tarėsi telefonu (t. 2, b. l. 14-15, 82-83, 158-159, 159-160). Tokių parodymų paminėti asmenys nedavė ir apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 24-25). Taigi, prokuroro apeliavimas į telefoninių pokalbių dėl pinigų pasiskolinimo nebuvimą, kuris esą paneigia nuteistojo ir išteisintojo versiją, prieštarauja tiems patiems S. P. ir R. K. parodymams, kuriais apeliantas rėmėsi.
Prokuroras taip pat nenurodo kokią reikšmę ir įrodomąją vertę turi ta aplinkybė, kad pas S.P. buvo rasta ženkliai didesnė pinigų suma nei prašė paskolinti R. K.. Todėl į šį skundo argumentą atsakyti nėra galimybės.
Atskiro aptarimo nereikalauja ir prokuroro skundo argumentas, kad per 30 minučių, būnant apie 20 km nuo (duomenys neskelbtini), neintensyvaus eismo ir gero susisiekimo sąlygomis, negalima nuvažiuoti iki S. P. namų, trumpam sustojus prie kavinės (duomenys neskelbtini). Kolegijos nuomone, tokia galimybė yra visiškai reali ir nekelianti abejonių. Todėl jos patvirtinimui, o tuo pačiu apelianto (prokuroro) paminėto teiginio paneigimui, nereikalingas joks papildomas tyrimas (eksperimentas), kurio, beje, nedarė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
Byloje iš tiesų yra nustatyta, kad ant S. P. rūbų rasta kokaino ir metamfetamino pėdsakų. S.P. paaiškino šių pėdsakų atsiradimo aplinkybes. Laikyti šiuos paaiškinimus neįtikinamais ir nelogiškais remiantis prokuroro prielaida, kad ženkliai brangesnė už metamfetaminą psichotropinė medžiaga – kokainas ,,juodojoje rinkoje“ maišomas tik su savyje psichotropinių ar narkotinių medžiagų neturinčiomis medžiagomis, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad kokaino miltelių ir kitų medžiagų (galimai turinčių savo sudėtyje psichotropinių ar narkotinių medžiagų arba jų neturinčių) maišymą siekiant padidinti parduodamo kokaino svorį, lemia ne tik siekis gauti didesnes pajamas, bet ir pardavėjo nesąžiningumo laipsnis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.
Analogiškos įrodymų vertinimo nuostatos yra susiformavusios ir vėlesnėje teismų praktikoje (Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo apžvalga. Teismų praktika Nr. 27).
Kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai, kuriais kaltinimas grindžia S. P. kaltę, yra arba nepatikimi, arba mažai informatyvūs, arba jų įrodomoji vertė dviprasmiška. Tokie įrodymai negali sudaryti visumos įrodymų, neabejotinai patvirtinančių S. P. kaltę.
Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priimti dėl S. P. išteisinamąjį nuosprendį yra teisėtas ir pagrįstas.
Tačiau prokuroras savo apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad apygardos teismas be pagrindo R. K. prisipažinimą BK 59 str. 2 d. pagrindu pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
BK 59 str. 2 d. nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 d. nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas šiuos reikalvimus, faktiškai tą pačią aplinkybę, kuri yra numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 2 d. pagrindu, nuosprendyje nurodydamas, kad ,,R. K. prisipažinimas nepilnai atitinka kriterijus lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.“.
Toks BK 59 str. 2 d. nuostatų taikymas yra neteisėtas, o motyvai, pagrindžiantys tokį sprendimą – teisiškai ydingi, nes BK 59 str. 2 d. negali būti aiškinama kaip leidžianti nukrypti nuo BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinio reikalavimų.
Kolegija iš esmės sutinka ir su apelianto (prokuroro) teiginiais, kad, įvertinus R. K. kaltės neigimą (t. 2, b. l. 2-3, 14-15) bei atsisakymą duoti parodymus (t. 2, b. l. 5-6, 8-9), su įkalčiais sulaikyto nuteistojo psichotropinių medžiagų įgijimo fakto pripažinimas tik nagrinėjant bylą teisme, nelaikytinas savanorišku, savalaikiu bei išsamiu prisipažinimu.
Todėl paminėta R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina.
Pašalinus iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, tarp jų ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, yra pagrindas skundžiamą nuosprendį keisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
Kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nusikaltimo baigtumo. Tačiau tai nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į tai, kad psichotropinės medžiagos išplatintos nebuvo, o žala valstybės saugomiems visuomenės interesams realiai neatsirado.
Taip pat, apygardos teismas, skirdamas R. K. bausmę, turėjo teisę atsižvelgti ir pagrįstai atsižvelgė į jo šeimyninę padėtį (pradėtas santuokos nutraukimo procesas, mažamečio sūnaus motina mirusi). Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus realizuota nuteistajam paskyrus bausmę griežtesnę nei sankcijos minimali riba, bet mažesnė už jos vidurkį.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė ir nuteistojo gynėjas. Tenkinti šį skundą pagrindo nėra.
Kolegija jau aptarė apygardos teismo sprendimo taikyti BK 59 str. 2 d. nuostatas pagrįstumą (dėl nuteistojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką).
Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra.
Pats apeliantas (nuteistojo gynėjas) pripažįsta, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta dėl labai sunkios kaltininko turtinės padėties. Kaltininko turtinę padėtį negalima pripažinti netgi sunkia. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi ir R. K. telefoninius pokalbius apie pradinio kapitalo rinkimą, išlaidavimą, alkoholinių gėrimų pirkimą (t. 1, b. l. 135) bei paties R. K. parodymus apie juvelyrinių dirbinių įsigijimą ir priklausomybę (t. 2, b. l. 5-6).
Kolegija taip pat netiki apelianto teiginiais, kad 2007 m. pabaigoje, t. y. ekonomikos kilimo ir darbo jėgos stygiaus darbo rinkoje laikotarpiu, netgi teistam asmeniui nebuvo galimybės susirasti legalų ir pakankamai gerai apmokamą darbą.
Priešingai nei teigia apeliantas, R. K. tarpininkavimas už atlygį įgyjant, gabenant ir perduodant psichotropines medžiagas negali būti laikomas antraeiliu vaidmeniu.
Nenustačius nei vienos R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, BK 62 str. 2 d. nuostatų taikymas yra negalimas.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į R. K. šeimyninę padėtį. Šią aplinkybę įvertina ir apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę mažesnę už sankcijos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies pirmosios instancijos teismo BK 59 str. 2 d. pagrindu nustatytą R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką.
R. K. nuteistam pagal BK 260 str. 3 d. paskirti vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.