Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis individualioje (duomenys neskelbtini), 2013-07-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atleistas susitaikius su nukentėjusiąja,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. S. 2016 m. spalio 5 d. apie 00.30 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,52 prom. neblaivumas), gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų, sąmoningai, sakydamas „va žiūrėkit“, demonstravo jai savo apnuogintus lytinius organus, taip tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį.

Be to, kaltinamasis S. S. 2016 m. spalio 5 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus (nustatytas 2,52 prom. neblaivumas), tyčia, matant nepilnametei dukrai S. S., gim. (duomenys neskelbtini), abiem rankom suėmė sugyventinei I. P. už kaklo ir smaugė, taip sukėlė savo buvusiai sugyventinei nukentėjusiajai I. P. fizinį skausmą.

Kaltinamojo S. S. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

S. S., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena pas mamą tame pačiame kaime kaip ir jo buvusi sugyventinė su vaikais, tik kitame name. 2016-10-05 jis nuėjo, būdamas neblaivus, pas savo buvusią sugyventinę I. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjęs pabeldė ir jį įleido dukra S. S. Visko smulkiai papasakoti negali, nes nelabai pamena, tik gali pasakyti, kad būdamas neblaivus, įvykusio konflikto metu, supykęs, abiem rankom paėmė buvusiai sugyventinei už kaklo ir ją smaugė, po to atleido jos kaklą. Viskas vyko trumpai. Smaugdamas jis buvusiai sugyventinei galėjo sukelti fizinį skausmą, tą pripažįsta visiškai. Be to gali pasakyti, kad tą pačią dieną, tai yra 2016-10-05 d. apie 00.30 val., būdamas pas buvusią sugyventinę, dukros S. S. akivaizdoje, jis nusimovė kelnes ir pasakęs "va žiūrėkit" parodė apnuogintus lytinius organus. Smulkiau apie tai negali papasakoti, ar jis ką nors sakė ar ne, nes įvykio metu buvo neblaivus, nelabai ką ir pamena. Gali pasakyti, kad S. šiuo metu yra 15 metų. Pareikštą įtarimą dėl to, kad tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį jis pripažįsta visiškai. Jis nieko negali papasakoti apie peilį, nes nepamena, gal ir turėjo jei sako, bet iš kur jį paėmė ir ką sakė ir darė, negali pasakyti. Taip pat negali pasakyti kur tą peilį padėjo. I. P. yra buvusi sugyventinė, nes su ja šiuo metu ir jau kokie 3 metai neveda jokio bendro ūkio, tik nueina pas vaikus, moka alimentus vaikų išlaikymui. Prieš vaikus jokio smurto niekada nėra naudojęs, bendrauja su abiem vaikais. Dėl to ką padarė, labai gailisi, atsiprašė buvusios sugyventinės ir dukros S. už joms sukeltus nepatogumus (b. l. 72-73, 75-76);

nukentėjusioji I. P. parodė, kad 2016-10-05 apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) buvo namuose su savo vaikais S. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir tuo metu į langą pradėjo belsti buvęs sugyventinis S. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris prašėsi įsileisti į namus. Tada ji atidarė namo duris ir jis, įėjęs į namo vidų, iškart pradėjo ant jos šaukti ir priekaištauti. Jos sugyventinis buvo išgėręs. Pamačiusi, kad sugyventinis yra agresyvus, ji nuėjo į svečių kambarį. Atsisėdo svečių kambaryje ant minkšto kampo, jis prie jos priėjo ir nieko nesakęs paėmė dviem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti. Smaugė apie kelias sekundes. Pamačiusi kad ją smaugia, pradėjo šaukti jos dukra ir sugyventinis ją paleido. Tada dukra, nieko nelaukusi, paskambino į policiją, nes bijojo, kad dar labiau jos nesumuštų, o sugyventinis išgirdęs, kad skambina į policiją, iš namų pasišalino. Po to, kol dar neatvyko policijos pareigūnai, jis vėl į namus atėjo ir su savimi rankoje turėjo peilį, bet su peiliu niekam negrasino, tik buvo nukreipęs peilį į savo pilvo sritį, lyg norėdamas save susižaloti, bet jis nesusižalojo, tik grasino žodžiu kad susižalos. Tada, po kelių minučių, sugyventinis įsidėjo peilį į kišenę ir, eidamas pro duris, nusimovė kelnes ir demonstravo lytinius organus. Kai S. S. nusimovė kelnes, dukra buvo šalia ir viską matė. Buvęs sugyventinis kelnes nusimovė ir savo lytinius organus demonstravo trumpai, nes jis kelnes tik nusimovė, pasakė, "pažiūrėkit" ir vėl jas greitai užsimovė. Nusimovęs kelnes jis niekam nieko nesiūlė, tačiau tą darydamas jis buvo atsisukęs į jų pusę, tai yra buvo priekiu į jas. Dėl šio įvykio dukra buvo išgąsdinta. S. S. vaikams daugiau nieko nedarė, fizinio smurto prieš juos nenaudojo. Jai dėl šio įvykio buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl sukelto fizinio skausmo į medikus pagalbos nesikreipė. Ankščiau prieš ją sugyventinis yra smurtavęs, policija taip pat būdavo kviečiama. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereiškia. Su sugyventiniu kartu nebegyvena jau apie tris metus. Jis pas ją ateina karts nuo karto, jai padeda, aplanko bendrus vaikus, jokių daiktų bendrų neturi (b. l. 5-8, 27-28);

nukentėjusioji nepilnametė S. S. parodė, kad 2016-10-05 apie 22 val. ji kartu su mama I. P. ir broliu A. S. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Vakare nuėjo miegoti į savo kambarį. Negali pasakyti kiek buvo valandų, nes atsibudusi išgirdo, kad kažkas beldžiasi, netrukus suprato, kad tėvas, kad mama įleistų. Ji atsikėlusi tėvą įleido į vidų, kuris kalbėjo garsiai, liepė tėvui išeiti iš namų, tačiau jis nėjo. Pabuvęs gal pusvalandį nuėjo į mamos kambarį kur miegojo mama. Tėvas mamos kambaryje bandė apversti lovą, kurioje mama miegojo su broliu, tačiau jam nepavyko. Tuo metu mama nubėgo į kitą kambarį, tėvas jai iš paskos. Mama pasakė, kad eitų namo. Tėvas išėjo į namus, po kelių minučių jis vėl atėjo, vėl jį įleido į kambarį, tėvas pradėjo ant jos ir mamos sakyti keiksmažodžius, kabinėtis. Tėtis abejomis rankomis paėmė mamai už kaklo ir pradėjo smaugti. Po mamos smaugimo tėtis išėjo, tačiau netrukus grįžo nešinas peiliu, grasino, o ką sakė nepamena. Išeidamas tėtis nusimovė kelnes parodė lytinį organą, pasakė, kad „va žiūrėkit“, ir vėl apsimovė kelnes, nusimovęs kelnes buvo kelias minutes, dėl to ji jautėsi blogai. Po kelnių nusimovimo ji paskambino policijai, pasakė, kad tėvas nori nužudyti mamą. Tėtis išėjo į namus. Po valandos atvažiavo policijos pareigūnai. Po to įvykio tėtį matė, nes nueidavo pas jį, bendraudavo, jis bandė atsiprašyti, nemano, kad galės atleisti tėčiui. Tėtis daugiau negu du kartus yra naudojęs smurtą prieš mamą, ją. Lytinių organų daugiau niekada nėra rodęs, tik tą kartą. Daugiau niekas nematė kaip tėtis smaugė mamą. Tėtis atrodė išgėręs, jis ėjo griūdamas. Po to įvykio jaučiasi blogai. Tą vakarą tėtis buvo užėjęs tik trumpam, jis taip sakė, kad trumpam (b. l. 30-31, 33, 37-38, 39);

iš 2016-10-05 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su fotolentėmis matyti, kad 2016-10-05 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), ant nukentėjusiosios kaklo matyti paraudimas (b. l. 5-8, 9-11);

iš 2016-10-05 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad policiją kvietė S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ant I. P. kaklo matosi paraudimai (b. l. 17-20);

iš 2016-10-05 I. P. patikrinimo alkotesteriu protokolo matyti, kad 01 val. 40 min. 23 s., I. P. buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas (b. l. 21);

iš 2016-10-05 S. S. patikrinimo alkotesteriu protokolo, kad 01 val. 36 min. 47 s., S. S. buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas (b. l. 21).

Kaltinamojo S. S. veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai, nes jis tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį bei smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą sugyventinei I. P..

Kadangi už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis S. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį S. S. prašė nubausti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje, kaltinamąjį S. S. prašė nubausti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 7 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti S. S. galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, S. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val.

Kaltinamasis S. S. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis S. S. neteistas (59 b. l.), 2013-07-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atleistas susitaikius su nukentėjusiąja I. P. (60-61 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), metų laikotarpyje administracine tvarka baustas (51-58 b. l.), psichiatro įskaitoje įrašytas nuo 2003 m., priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (44 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (50 b. l.), dirbantis (63 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis, prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) S. S. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnyje, prokurorės prašomas bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, S. S. skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje, S. S. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos jas apimant ir S. S. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1 p., 3 p., 7 d.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. S. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam S. S. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 5 d. 01.30 val. iki 2016 m. spalio 5 d. 13.09 val. (79, 81 b. l.), tai yra vieną parą, kas prilyginama dvejoms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ pp.).

S. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (77-78 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

s. s. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei 153 straipsnyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val.

Į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 5 d. 01.30 val. iki 2016 m. spalio 5 d. 13.09 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti, galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.