- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- eI2-170-289/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01201-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
- Pareiškėjas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovams A. M., G. B. ir V. P.,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. birželio 14 d. gautas pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus sprendimą 2019 m. sausio 24 d. dėl išieškotų privalomojo sveikatos draudimo įmokų negrąžinimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. sausio 24 d. sprendimą, įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių perskaičiuoti privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei grąžinti iš pareiškėjos (V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) banko (Swedbank AB) sąskaitos (duomenys neskelbtini) dėl priskaičiuotų PSD įmokų nepagrįstai išieškotas lėšas – 538,88 Eur, jas pervedant į tą pačią banko sąskaitą, ir panaikinti nepagrįstai susidariusį 102,86 Eur įsiskolinimą dėl priskaičiuotų PSD įmokų.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunde nurodoma, kad 2019 m. sausio 9 d. pastebėjo, kad nuo jos banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios Swedbank, AB, buvo nuskaitytos lėšos 423 Eur (papildomai nuskaityta 1,02 Eur kaip PLAIS palaikymo mokestis). 2019 m. vasario 28 d. dar buvo nuskaityta 7,88 Eur (papildomai nuskaityta 1,02 Eur kaip PLAIS palaikymo mokestis) ir buvo rezervuota 102,86 Eur, kurie atvaizduojami kaip skola. Pradėjus aiškintis dėl lėšų nuskaitymo, paaiškėjo, kad taip buvo priverstinai atliktas lėšų nuskaitymas dėl atsiradusio privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn., nes pareiškėja dėl gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos nežinojimo nuo 2017 m. rugsėjo nedeklaravo savo faktinio ilgalaikio išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Tik iš 2019 m. gegužės 13 d. VSDFV pranešimo sužinojo, kad dar 2018 m. liepos 11 d. iš pareiškėjos banko sąskaitos priverstinai buvo išieškota 108,00 Eur PSD įmokų. Kadangi faktiškai Lietuvos Respublikoje nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. negyveno, nes studijavo užsienyje, į Lietuvoje teikiamas medicinines paslaugas nepretendavo, jomis nesinaudojo ir fiziškai net negalėjo pasinaudoti, be to, dėl analogiškų medicinos paslaugų buvo ir iki šiol yra apsidraudusi kitoje šalyje, todėl yra įsitikinusi, kad PSD įsiskolinimas atsirado ir lėšų išieškojimas įvyko visiškai nepagrįstai, t. y. tik dėl formalaus ir netyčinio išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimą reglamentuojančios tvarkos nesilaikymo, todėl, esant neginčijamiems faktiniams pagrindams, susidaręs PSD įmokų įsiskolinimas gali bei turi būti perskaičiuotas ir panaikintas, tuo pačiu grąžinant iš pareiškėjos banko sąskaitos nuskaitytas lėšas. Kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių, kur gavusi oficialų skyriaus darbuotojos išaiškinimą ir patarimą deklaruoti išvykimą atgaline data, nedelsiant 2019 m. sausio 3 d. pateikė deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodė tikrą išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą – 2017 m. rugpjūčio 25 d. Tuo pačiu 2019 m. sausio 11 d. VSDFV Šiaulių skyriui pateikė prašymą dėl PSD įmokų perskaičiavimo ir išieškotų įmokų grąžinimo. VSDFV Panevėžio skyrius 2019 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl išieškotų PSD įmokų grąžinimo. Nesutikdama su šiuo sprendimu, 2019 m. balandžio 9 d. motyvuotu prašymu, pridėjusi savo poziciją patvirtinančius dokumentus, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, prašydama panaikinti nepagrįstai susidariusį įsiskolinimą dėl PSD ir grąžinti iš pareiškėjos banko sąskaitos nuskaitytas lėšas. 2019 m. gegužės 13 d. elektroniniu paštu gavo VSDFV (kaip privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) atsakymą, kuriuo pareiškėjos prašymas buvo atmestas, nurodant, jog VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmai administruojant PSD įmokas yra pagrįsti ir teisėti bei nėra teisinių pagrindų perskaičiuoti PSD įmokas ir grąžinti išieškotą PSD įmokų sumą. Pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, studentė ir nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. mokosi užsienyje, t. y., Rusijos Federacijoje, Kaliningrade, Baltijos Federaliniame universitete Teisės fakulteto dieniniame skyriuje. Studijuoja antrus metus, yra antrame kurse, mokslo pabaiga numatoma 2021 metais. Studijų metu pastoviai gyvena Kaliningrade, universiteto bendrabutyje, yra sudariusi ilgalaikę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir ten yra registruota nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kad galėtų gauti Rusijos Federacijos ilgalaikes vizas ir medicinos pagalbą Rusijos Federacijoje, 2017 m. mokslo metų pradžioje įsigijo metinį būtinosios ir ambulatorinės medicinos pagalbos draudimą iki 2018 m. lapkričio 22 d., po to jį pratęsė sekantiems metams iki 2019 m. lapkričio 22 d. Prieš tai, 2017 m. rugpjūčio 25 d. išvykstant mokytis į Rusijos Federaciją, iki ilgalaikės vizos išdavimo, nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. buvo įsigijusi medicininių išlaidų draudimą Lietuvos Respublikoje ADB „Gjensidige“. Tokiu būdu visą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki šiol buvo ir yra nenutrūkstamai apsidraudusi, kad galėtų gauti visą reikiamą medicinos pagalbą užsienyje. Be to, dėl sveikatos sutrikimo kelias savaites 2018 metais gydėsi būtent Kaliningrado ligoninės stacionare, į Lietuvos Respubliką gydymo tikslais grįžusi nebuvo. Studijų metu gauna universiteto stipendiją, tai yra reikšmingas pareiškėjos pajamų šaltinis. Pastoviai gyvena ir mokosi užsienyje, t. y. Rusijos Federacijoje, į Lietuvos Respubliką grįžta labai retai, tik esant atostogoms ar per Lietuvos Respubliką vykstant į kitas užsienio šalis. Tai aiškiai matyti iš pareiškėjos pasuose esančių valstybių sienų kirtimų atžymų, ši informacija taip pat fiksuojama Lietuvos Respublikos VSAT duomenų bazėse. Kadangi faktiškai Lietuvos Respublikoje nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. pastoviai negyvena, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. į šalyje teikiamas medicinines paslaugas nepretendavo ir jomis nesinaudojo, be to, dėl analogiškų medicinos paslaugų yra apsidraudusi kitoje šalyje, yra įsitikinusi, kad PSD įsiskolinimas atsirado nepagrįstai, t. y. tik dėl išskirtinai formalių priežasčių, todėl jis gali bei turi būti perskaičiuotas ir panaikintas grąžinant iš pareiškėjos banko sąskaitos nuskaitytas lėšas bei panaikinant įsiskolinimą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti tai įrodantys dokumentai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja nesielgė nesąžiningai ir nesiekė apgaule pretenduoti į jai nepriklausančią sveikatos draudimo paslaugą Lietuvos Respublikoje. Būtų neteisinga reikalauti apmokėjimo ir negrąžinti priverstinai nuskaitytas lėšas už paslaugą, kuri akivaizdžiai fiziškai negalėjo būti ir nebuvo suteikta. Pareiškėja 2017 metais tik baigė mokyklą, po mokyklos užbaigimo jai tik 2017 m. vasarą sukako 18 metų, nėra niekada dirbusi, gyveno pas tėvus ir buvo jų išlaikoma, savo būsto neturėjo ir su gyvenamosios vietos deklaravimo ir PSD mokėjimo klausimais niekada nebuvo susidūrusi, todėl apie tai nieko nežinojo ir iki išvykstant į užsienį nespėjo sužinoti. Dėl nurodytų priežasčių jokių teisinių santykių su Sodra (VSDFV) neturėjo, paskyros elektroninėje asmenų aptarnavimo sistemoje sukūrusi nebuvo ir jokios informacijos iš šios įstaigos apie galimo įsiskolinimo atsiradimą ir didėjimą niekada jokia forma negavo. Pažymėtina, kad pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, iš kurio ji dėl pateisinamo neatsargumo nebuvo išdeklaruota, taip pat neatėjo jokių pranešimų apie atsiradusį įsiskolinimą. Tokiu būdu Sodros veiksmai pareiškėjos atžvilgiu negali būti laikomi sąžiningais, nes įžvelgiama akivaizdi institucijos tyčia tinkamai neinformuoti asmens ir nepagrįstai pasipelnyti sulaukus, kol įsiskolinimo suma taps kuo didesnė. Pareiškėjai nesuvokiama, kaip nurodytomis aplinkybėmis ji privalėjo objektyviai žinoti apie pareigą savarankiškai mokėti PSD įmokas arba deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos, nes su tokiais teisiniais santykiais niekada nebuvo susidūrusi ir apie jų egzistavimą nebuvo informuota jokia suprantama forma, taip pat reikšmingą ilgą laiko tarpą nebuvo informuota ir apie tai, kad tapo skolininke. Pareiškėjai taip pat yra nesuprantama VSDFV 2019 m. gegužės 13 d. pranešime pateikta informacija, kad per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) Fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms ir 2018 m. liepos 11 d. buvo išieškota 108,00 Eur PSD įmokų, 2018 m. lapkričio 30 d. buvo išieškota 423,00 Eur PSD įmokų. Jeigu PSD įsiskolinimas pareiškėjai buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. (kas jau savaime yra keista, nes nebuvo sulaukta naujų mokslo metų pradžios ir studijavimo fakto nustatymo), neaišku kodėl praėjus beveik metams 2018 m. liepos 11 d. buvo priskaičiuota ir išieškota tik 108,00 Eur PSD įmokų, o vėliau tik už 4 mėnesius priskaičiuotas ir išieškotas įsiskolinimas buvo jau 423,00 Eur, kas yra akivaizdžiai neproporcinga. Atsakovas savo pozicijos pagrindimui privalo turėti ne tik faktinį, bet ir teisinį pagrindą. Tuo pačiu tokius pagrindus turi turėti ir Sodra. Turi teisę aiškiai žinoti, koks konkretus teisės aktas, šio akto dalis, straipsnis, punktas pareiškėjos aprašytoje situacijoje galimai draudžia Sodrai pasielgti logiškai ir teisingai. Paaiškinimas, kad tiesiog Sodra taiko tokią praktiką, nepriimtinas, nes tai nėra teisinis argumentas ir neteisinga praktika privalo būti keičiama, taip pat ir teisminiu keliu. Pareiškėjai yra žinomi analogiškose situacijose jai aktualūs kitiems asmenims palankūs Sodros sprendimų atvejai ir savo prašymą ji taip pat grindžia šiais precedentais. Sodros interneto puslapyje http://sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/privalomasis-sveikatos-draudimas/informacija-emigravusiems-asmenims nurodoma, kad susidaręs PSD įsiskolinimas gali būti perskaičiuojamas. T. y. iš principo PSD įsiskolinimo perskaičiavimas (taip pat ir panaikinimas) yra galimas, šio fakto konstatavimas yra svarbus. Tuo pačiu Sodros interneto puslapyje pabrėžiama, kad perskaičiavimas gali būti įvykdytas, jeigu išvykstama į Europos Sąjungos valstybę narę, Europos ekonominės bendrijos narę arba Šveicarijos Konfederaciją. Pareiškėjos klausimo teisingam išsprendimui yra svarbu nustatyti ir aiškiai įvardinti, kokių teisės aktų pagrindu Sodra išskiria aukščiau išvardintų šalių grupę, išvykus į kurias yra įmanomas PSD įsiskolinimo perskaičiavimas, o kitų šalių atžvilgiu ši galimybė netaikoma net esant faktinį išvykimą, pastovų gyvenimą kitoje šalyje ir draustumą joje patvirtinantiems dokumentams. Pareiškėjai yra žinomi tokie teisės aktai, kuriais vadovaujasi Sodra analogiškais atvejais: 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, judantiems Bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 35; toliau – Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71); 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 574/72, nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 83; toliau – Reglamentas (EEB) Nr. 574/72); Europos Bendrijų darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos sprendimas Nr. 181 „Dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71, skirtas pasiųstiems į komandiruotes ir laikinai dirbantiems ne kompetentingoje valstybėje savarankiškai dirbantiems darbuotojams taikomų teisės aktų 14 straipsnio 1 dalies, 14a straipsnio 1 dalies ir 14b straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimo“ (OJ 20011329, p. 73-77); E 101 LT, E 102 LT, E 103 LT formų pažymų išdavimo pagal 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, judantiems Bendrijoje, tvarkos aprašas, patvirtintas Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253; 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 72; toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL 2009 L 284, p. 1; toliau – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009); Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos 2009 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. A2 „Dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio dėl teisės aktų taikymo komandiruotiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, laikinai dirbantiems ne kompetentingoje šalyje, aiškinimo“ (OJ2010 C 106, p. 5); Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatai, susiję su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253. Taip savo atsakymuose analogiškais atvejais Sodra nurodo, kad su šalimis, su kuriomis Lietuva nėra sudariusi sutarčių dėl socialinės apsaugos, nustatant socialinio draudimo teisinius klausimus yra tiesiogiai vadovaujamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu. Susipažinusi su aukščiau išvardintais teisės aktais, turi pagrindą tvirtinti, kad juose nėra nei imperatyviai nurodyta, nei rekomenduota, kad Sodra atsisakytų atlikti PSD įsiskolinimo perskaičiavimą asmeniui, išvykusiam ne į ES, Europos ekonominės bendrijos narės šalis arba Šveicarijos Konfederaciją. Tokio Sodros kaip vienintelio įmanomo veikimo modelio taip pat nenumato ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Todėl yra neaišku, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu būtų draudžiama priimti ir įvertinti oficialius dokumentus, įrodančius asmens faktinį ilgalaikį buvimą ir medicininį draustumą kitoje (t. y. ne ES, Europos ekonominės bendrijos narės arba Šveicarijos Konfederacijos) šalyje bei priimti sprendimą dėl PSD įmokų perskaičiavimo ir įsiskolinimo panaikinimo. Aukščiau nurodytuose teisės aktuose kalbama tik apie į susitariančias šalis (ES, Europos ekonominės bendrijos narės arba Šveicarijos Konfederacijos) dirbti išvykusius asmenis, sprendžiant vienos ar kitos šių susitariančių šalių taikytinos teisės klausimus, taip pat apie Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų tarpusavio koordinavimo klausimus. Iš esmės susitariančios šalys aukščiau nurodytais teisės aktais siekia išvengti dvigubo asmenų apmokestinimo, kas ir yra aktualu pareiškėjos situacijoje. Todėl daro išvadą, kad faktiškai nėra teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis galima buvo netenkinti jos prašymo. Aukščiau nurodytuose teisės aktuose yra įtvirtinti svarbūs principai ir taisyklės, kurios neturėtų būti ignoruojamos. Pavyzdžiui, viename iš esminių nurodytų dokumentų, t. y. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Kai atitinkama įstaiga gauna visus reikiamus patvirtinamuosius įrodymus ar dokumentus, iš naujo apskaičiuojamas atitinkamos išmokos arba įmokos dydis“. Nesivadovavimas šia taisykle reikštų pareiškėjos pateikiamų įrodymų ir dokumentų diskriminavimą ir pažeistų pareiškėjos teisėtus interesus, taip pat parodytų, kad Sodra iš esmės nevykdo jos pačios ankščiau nurodyto norminio akto reikalavimų. Tas pats pasakytina apie aptariamo Reglamento 11 straipsnį, kuriame išvardinti gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, atskirai išskiriant studentus. Vertinant aptariamą Reglamentą, pažymėjo, kad taip pat susipažino su 2013 gruodžio mėn. praktiniu vadovu, kurį parengė ir patvirtino Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinė komisija. Šiame praktiniame vadove pateikti Reglamento aiškinimo pavyzdžiai (pvz., faktinės veiklos, gyvenamosios ir pajamų vietos nustatymas) patvirtina, kad pareiškėjos keliami reikalavimai yra visiškai pagrįsti. Iš ankstesnių kitų asmenų analogiškų atvejų ir prašymų nagrinėjimo rezultatų (palankių pareiškėjams) pareiškėjai yra žinoma, kad egzistuoja VSDFV direktoriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. V-500, kuriuo pakeistas Teisės nemokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų vertinimo darbo procedūrų aprašymas, neva nenumatantis galimybės nemokėti PSD įmokų nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, draustiems sveikatos draudimu užsienio valstybėse, nepriklausančiose ES valstybėms narėms, Europos ekonominės erdvės valstybėms ar Šveicarijos Konfederacijai. Kadangi aukščiau nurodytuose aukštesnės galios teisės aktuose numatytas teisinis reguliavimas nėra aktualus pareiškėjos keliamam klausimui, todėl ir poįstatyminis aktas (2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. V-500) negalėtų šiems aktams prieštarauti. Tačiau galimybės susipažinti su šio įsakymo tekstu ir teisiškai jį įvertinti pareiškėja neturėjo, nes jis viešai neskelbiamas, o VSDFV jį pateikti atsisakė. Pabrėžė, kad pareiškėjos keliamas klausimas susijęs ne su nepateisinama pretenzija nemokėti PSD įmokų tiems asmenims, kurie dėl objektyvių aplinkybių ir savo ryšio su Lietuvos Respublika tokias įmokas mokėti privalo. Pareiškėja tik reikalauja logiško, teisingo ir dokumentais pagrįsto VSDFV sprendimo nereikalauti iš jos mokesčio už sveikatos draudimo paslaugą, kurios dėl savo jauno amžiaus ir patirties stokos nesugebėjo tinkamai ir laiku atsisakyti, kuri objektyviai negalėjo būti ir faktiškai nebuvo jai suteikta. Priešingai, visiškai analogiška paslauga (medicininis draudimas) buvo sąmoningai atlygintinai įsigyta užsienio šalyje, kas įrodo pareiškėjos atsakingumą ir sąžiningumą. VSDFV 2019 m. gegužės 13 d. sprendime dėl pareiškėjos prašymo netenkinimo ne vieną kartą pažymėjo, kad perskaičiuoti PSD įmokas ir grąžinti išieškotą PSD įmokų sumą nėra teisinių pagrindų, tuo pačiu visiškai ignoruojant daugybę aiškių ir įrodytų faktinių pareiškėjos poziciją pagrindžiančių pagrindų. Tokiu būdu VSDFV, neneigdama pareiškėjos pateiktų faktų ir dokumentų, nekeldama klausimo dėl jų teisingumo ir patikimumo, t. y. iš esmės sutikdama su jais, tuo pačiu formalių išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimo tvarkos reikalavimų nesilaikymą iškėlė aukščiau realios faktinės situacijos ir atsisakė priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Kaip nurodyta VSDFV 2019 m. gegužės 13 d. pranešime, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Prievolė mokėti PSD įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos pateikti objektyvūs faktiniai duomenys, kurių neginčija ir pati VSDFV, aiškiai įrodo, kad neatitinka šių kriterijų, t. y. pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir iki šiol yra ne Lietuvos Respublikoje. Tai yra esminis VSDFV nurodomo įstatymo taikymo kriterijus. 2019 m. gegužės 13 d. VSDFV pranešime nurodomas sąrašas asmenų, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punktu draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Taip pat nurodoma, kad studentai, studijuojantys Rusijos Federacijos aukštosiose mokyklose, pagal minėtą įstatymo nuostatą nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis ir atitinkamai šiai asmenų kategorijai nėra teisinio pagrindo nemokėti PSD įmokų. Pažymėjo, kad VSDFV manipuliuoja sąvokomis ir iškreipia faktus. Pareiškėja puikiai suvokia ir sutinka su tuo, kad studentai, studijuojantys Rusijos Federacijos aukštosiose mokyklose, pagal minėtą įstatymo nuostatą nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės (Lietuvos Respublikos) lėšomis ir jie privalo mokėti PSD įmokas su sąlyga, jeigu pretenduoja į tokią draudiminę apsaugą. Tačiau pareiškėja ne tik nepretendavo ir nepretenduoja į tokio pobūdžio draudiminę apsaugą, ką aiškiai ir nurodė savo prašymuose, bet ir neturėjo tam jokių galimybių. VSDFV 2019 m. gegužės 13 d. pranešime nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 256 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 18¹ punkto redakcija, galiojančia nuo 2017 m. sausio 1 d. (po pakeitimo Taisyklių 28 punktas), PSD įmokos neskaičiuojamos, tik jeigu asmuo yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Svarbu, kad VSDFV bando išvengti atsakymo į pareiškėjos keliamo klausimo esmę: pareiškėja neneigia tos aplinkybės, kad netinkamai deklaravus išvykimą iš Lietuvos Respublikos PSD įmokos pagal galiojančius teisės aktus turi būti skaičiuojamos, tačiau pareiškėja reikalauja, kad esant faktiniams pagrindams ir nesant įstatyminiams draudimams atliktas skaičiavimas būtų atliktas iš naujo ir pakeistas, kad jai būtų grąžintos nepagrįstai išieškotos lėšos bei panaikintas įsiskolinimas. VSDFV taip ir nepateikė jokio teisinio pagrindo, kuris draustų jai atlikti PSD įmokų perskaičiavimą esant tam faktiniam pagrindui. VSDFV sprendimo pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstumą bei argumentacijos stoką patvirtina šios įstaigos panašiais atvejais taikoma visiškai priešinga praktika, kas įrodo, jog PSD įmokų perskaičiavimas analogiškais atvejais yra ne tik įmanomas ir vykdomas, bet ir kad pačios VSDFV veiksmai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Kaip reikšmingą pavyzdį gali nurodyti pareiškėjai žinomą aktualų 2019 m. kovo 6 d. VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą A. M. atžvilgiu, kai dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimo tvarkos nesilaikymo asmeniui taip pat buvo priskaičiuotos PSD įmokos bei susidarė įsiskolinimas. Šiame sprendime, kaip ir pareiškėjos atveju, nurodyti tie patys teisės aktai, reglamentuojantys PSD įmokų skaičiavimą, tačiau įvertinus tai, kad galimai dėl klaidos buvo netinkamai deklaruotas išvykimas iš Lietuvos Respublikos, 2019 m. kovo 6 d. A. M. atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl galėjimo asmeniui faktinio nebuvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nemokėti PSD įmokų ir atlikus PSD įmokų perskaičiavimą, išieškotos lėšos buvo grąžintos į sąskaitą, iš kurios buvo išieškotos, tuo pačiu panaikinant papildomai susidariusį įsiskolinimą. Pareiškėjos nurodomas atvejis yra analogiškas, nes taip pat susijęs su išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimo tvarkos pažeidimu, PSD įmokų skaičiavimu, šalimi, į kurią asmuo buvo išvykęs ir šio asmens statusu – abu yra studentai. Šis pareiškėjos nurodytas atvejis įrodo, kad VSDFV, esant faktiniams pagrindams, nors tai ir prieštarautų formaliems reikalavimams, gali atlikti PSD įmokų perskaičiavimą ir tai daro, taip pat VSDFV neturėtų analogiškais atvejais ir vadovaujantis tais pačiais teisiniais pagrindais taikyti iš esmės skirtingą praktiką ir priimti vienus kitiems prieštaraujančius sprendimus. Be to, VSDFV darbuotojų sistemiški patarimai asmenims, siekiantiems susigrąžinti dėl nepagrįstai priskaičiuotų PSD įmokų susidariusio įsiskolinimo nuskaitytas lėšas, deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos atgaline data taip pat aiškiai įrodo, kad VSDFV sistemoje yra suprantamas susidariusios situacijos absurdiškumas bei taip siekiant apeiti formalius reikalavimus, bandoma individualiai padėti asmenims atstatyti nepagrįstai atsiradusius praradimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nustato, ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į aukščiau pareiškėjos nurodytas aplinkybes, mano, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. sausio 24 d. sprendimas dėl išieškotų privalomojo sveikatos draudimo įmokų negrąžinimo ir VSDFV 2019 m. gegužės 13 d. sprendimas atsisakyti panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. sausio 24 d. sprendimą ir perskaičiuoti privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei grąžinti išieškotą įmokų sumą prieštarauja VSDFV tikslams ir uždaviniams. Taip pat yra pagrindas teigti, kad savo sprendimuose VSDFV ir jos padalinys nenurodė konkrečių teisės aktų, kurie esant faktiniams pagrindams draustų atlikti PSD įmokų perskaičiavimą, todėl priimant sprendimą būtina vadovautis baziniais teisingumo ir protingumo kriterijais, nes pareiškėjos prašymas visiškai juos atitinka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus 2019 m. sausio 24 d. sprendimas dėl išieškotų privalomojo sveikatos draudimo įmokų negrąžinimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimas atsisakyti panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. sausio 24 d. sprendimą turėtų būti panaikinti, o pareiškėjai dėl nepagrįstai priskaičiuotų PSD nepagrįstai išieškotos lėšos turėtų būti grąžintos. Pareiškėjai ši suma kaip nedirbančiai ir užsienyje studijuojančiai studentei yra labai didelė ir reikšminga, tai buvo jos asmeninės ilgą laiką kauptos santaupos, kurių neteko.
Atsiliepimas
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atsiliepime nurodoma, kad Fondo valdybos Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs Fondo valdybos Šiaulių skyriaus persiųstą pareiškėjos 2019 m. sausio 11 d. pateiktą prašymą dėl privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų perskaičiavimo ir išieškotų įmokų grąžinimo, vadovaudamasis Teisės nemokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų vertinimo darbo procedūrų aprašymo (toliau – Aprašymas), patvirtinto Fondo valdybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl Savarankiškai dirbančių asmenų teisės nemokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų vertinimo darbo procedūrų aprašymo patvirtinimo“ pakeitimu, patvirtintu Fondo valdybos direktoriaus 2017 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-144, priėmė rezoliucinį sprendimą neperskaičiuoti ir negrąžinti pareiškėjai, kaip savarankiškai PSD besidraudžiančiam asmeniui, išieškotų PSD įmokų. Informacija apie priimtą rezoliucinį sprendimą pareiškėjai buvo išsiųsta 2019 m. sausio 24 d. Fondo valdybos informacinėje sistemoje turimu elektroninio pašto adresu. Fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimas 2019 m. sausio 24 d. buvo apskųstas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Fondo valdybai. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. sausio 24 d. sprendimo, 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-3165 pripažino, kad Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. sausio 24 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Fondo valdybos administravimo įstaigos administruoja visų asmenų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. priskaičiuotas PSD įmokas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SD įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Prievolė mokėti PSD įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis SD įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 17 straipsnio 9 dalis), asmenys, nepriklausantys išvardytiems SD įstatymo 17 straipsnio 2-10 dalyse (dirbantys pagal darbo, autorines, sporto, atlikėjo sutartis, besiverčiantys individualia veikla ir pan.) ir šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (asmenys, sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis – pensininkai, bedarbiai, asmenys, auginantys mažamečius vaikus ir pan.), iki 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo prievolę kas mėnesį mokėti 9 procentų minimalios mėnesinės algos (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – 350 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 380 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. – iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 400 Eur), o nuo 2019 m. sausio 1 d. – 6,98 procentų minimaliosios mėnesinės algos (nuo 2019 m. sausio 1 d. – 555 Eur), galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas. Vadovaujantis SD įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punktu Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas, Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas, mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, gali būti draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Studentai, studijuojantys Rusijos Federacijos aukštosiose mokyklose, pagal minėtą SD įstatymo nuostatą, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis ir atitinkamai šiai asmenų kategorijai nėra teisinio pagrindo nemokėti PSD įmokų. Sveikatos draudimas valstybės lėšomis priskiriamas Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) kompetencijai. Pažymėtina, kad VLK pateiktais duomenimis, laikotarpiu nuo 1999 m. liepos 20 d. iki 2017 m. liepos 31 d. pareiškėja buvo draudžiama sveikatos draudimu valstybės lėšomis Lietuvoje, todėl neprivalėjo mokėti PSD įmokų Lietuvoje savarankiškai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 256 pakeistų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 18¹ punktu, galiojusiu iki 2016 m. gruodžio 31 d., asmenims, kurie išvykę iš Lietuvos Respublikos ir išvykimą deklaravę gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai arba Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikę fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją, PSD įmokos teisės aktų nustatyta tvarka skaičiuojamos iki jų išvykimo dienos. Pagal Taisyklių 18¹ punkto redakciją, galiojančią nuo 2017 m. sausio 1 d. (po pakeitimo 28 punktas), PSD įmokos neskaičiuojamos, tik jeigu asmuo yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis tvarko ir administruoja gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos (toliau – GVD). Be to, asmenys, išvykę iš Lietuvos Respublikos iki 2016 m. gruodžio 31 d., gali išvykimo datą nurodyti pateikdami Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) Gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad Fondo valdybos administravimo įstaigos asmens gyvenamąją vietą nustato vadovaudamiesi šių institucijų pateikiamais duomenimis. GVD pateiktais duomenimis, laikotarpiu iki 2019 m. sausio 4 d. pareiškėjos gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvoje. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis SD įstatymo, Taisyklių nuostatomis ir GVD pateiktais duomenimis laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 4 d., kai pareiškėja Lietuvoje nedirbo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiama sveikatos draudimu valstybės lėšomis privalėjo mokėti PSD įmokas Lietuvoje savarankiškai, suteiktas draudėjo kodas 3269715. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 4 d. priskaičiuota 641,74 Eur PSD įmokų. Pareiškėja PSD įmokų SD įstatyme nustatytais terminais nemokėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių, patvirtintų 2009 m. sausio 21 d. Fondo valdybos direktoriaus įsakymu Nr. V-32, 18 punktu, dėl priskaičiuotų 108,00 Eur PSD įmokų įsiskolinimo išieškojimo 2018 m. liepos 10 d., dėl priskaičiuotų 423,00 Eur PSD įmokų įsiskolinimo išieškojimo 2018 m. lapkričio 29 d., dėl priskaičiuotų 110,74 Eur PSD įmokų įsiskolinimo išieškojimo 2019 m. vasario 27 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą buvo pateikti mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms. 2018 m. liepos 11 d. išieškotos 108,00 Eur PSD įmokos, 2018 m. lapkričio 30 d. išieškotos 423,00 Eur PSD įmokos, 2019 m. vasario 28 d. išieškotos 7,88 Eur, 2019 m. gegužės 20 d. išieškotos 19,40 Eur, 2019 m. birželio 18 d. išieškotos 29,99 Eur, 2019 m. birželio 26 d. išieškotos 13,45 Eur, 2019 m. liepos 22 d. išieškotos 40,02 Eur PSD įmokos užskaitytos pagal prievolę. Šiuo metu pareiškėja neskolinga PSD įmokų. Fondo valdybos Šiaulių skyrius persiuntė 2019 m. sausio 11 d. pareiškėjos pateiktą prašymą dėl PSD įmokų perskaičiavimo ir išieškotų įmokų grąžinimo, nes ji VMI deklaravo išvykimą iš Lietuvos. Pareiškėja 2019 m. sausio 3 d. VMI deklaravo išvykimą iš Lietuvos nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kadangi pagal VMI pateiktą galutinai išvykstančio iš Lietuvos fizinio asmens deklaraciją PSD įmokos perskaičiuojamos asmenims, kurie išvykę iš Lietuvos iki 2016 m. gruodžio 31 d. (Taisyklių 28 punktas), tai Fondo valdybos Panevėžio skyriuje 2019 m. sausio 24 d. buvo priimtas rezoliucinis sprendimas dėl išieškotų PSD įmokų negrąžinimo. Apie priimtą sprendimą pareiškėja 2019 m. sausio 24 d. buvo informuota elektroniniu paštu. Pareiškėja nurodo, jog teisės aktuose, kuriais vadovaujasi Sodra, nėra nei imperatyviai nurodyta, nei rekomenduota, kad Sodra atsisakytų atlikti PSD įsiskolinimo perskaičiavimą asmeniui, išvykusiam ne į ES, Europos ekonominės bendrijos narės šalis arba Šveicarijos federaciją. Ginčas šiuo atveju kilęs viešosios teisės srityje, kurioje galioja principas, jog draudžiama viskas, kas neleidžiama. SD įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas. Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai yra 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką. Rusijos Federacijai minėti Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai nėra taikomi, todėl pareiškėjai negali būti taikomos minėtų reglamentų ir SD įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, kad jei asmeniui yra taikoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės narės ar Šveicarijos Konfederacijos socialinio draudimo teisė, tai SD įstatymas tokiam asmeniui netaikomas ir jis PSD įmokų Lietuvoje gali nemokėti. 2019 m. balandžio 15 d. gautas Fondo valdybos paklausimas dėl paaiškinimo su pareiškėja Fondo valdybai pateiktame prašyme susijusiais klausimais. Pateiktame prašyme pareiškėja nurodė, kad ji nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. negyvena nuolat Lietuvoje, gydymo paslaugomis Lietuvoje nesinaudojo, yra draudžiama sveikatos draudimu kitoje šalyje, todėl pageidauja, kad PSD įmokos nebūtų priskaičiuotos. Pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus matyti, kad ji studijuoja ir drausta sveikatos draudimu Rusijoje. Kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės (2017 m. mokslo metų pradžioje įsigijo metinį medicinos pagalbos draudimą, po to jį pratęsė; nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. buvo įsigijusi medicininių išlaidų draudimą ADB „Gjensidige“; 2018 m. gydėsi Kaliningrado ligoninės stacionare; faktiškai gyvena ir mokosi užsienyje; nežinojo gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos; į Lietuvoje teikiamas medicinines paslaugas nepretendavo ir jomis nesinaudojo) pagal SD įstatymą ir kitus galiojančius teisės aktus nėra pagrindas neskaičiuoti PSD įmokų. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės, kad PSD įmokos būtų perskaičiuotos remiantis ne duomenimis apie išvykimą iš Lietuvos, deklaruotais GVD įstaigai, o kitais pagrindais (pvz., faktinio asmens gyvenimo, mokymosi, studijų kitoje valstybėje įrodymais). Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą sveikatos draudimas yra ne savanoriškas, o privalomasis, ir asmenys negali savo nuožiūra pasirinkti, ar vykdyti PSD įmokų mokėjimo prievolę, jei atitinkamu laikotarpiu asmuo neatitinka teisės aktų numatytų pagrindų, leidžiančių konkrečiu atveju nemokėti PSD įmokų. Akivaizdu, kad pareiškėja neatitinka teisės aktų numatytų pagrindų, leidžiančių konkrečiu atveju nemokėti PSD įmokų. Pareiškėja savo skunde nurodė, kad 2017 metais baigė mokyklą, po mokyklos baigimo suėjo 18 metų, nėra niekada dirbusi, gyveno pas tėvus ir buvo jų išlaikoma. Savo būsto neturėjo ir su gyvenamosios vietos deklaravimo ir PSD mokėjimo klausimais niekada nebuvo susidūrusi, apie tai nieko nežinojo ir prieš išvykstant į užsienį nespėjo sužinoti. Tačiau, kaip pareiškėja nurodė, kad gautų Rusijos Federacijos ilgalaikes vizas ir medicinos pagalbą Rusijos Federacijoje, turėjo įsigyti būtinosios ir ambulatorinės medicinos pagalbos draudimą, taip pat nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. įsigijo medicinos išlaidų draudimą Lietuvos Respublikoje ADB „Gjensidige“, tokiu būdu gavo visą reikiamą medicinos pagalbą užsienyje. Todėl tvarkydamasi visus reikiamas dokumentus prieš išvykdama į Rusijos Federaciją, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė, pareiškėja galėjo ir turėjo susižinoti ne tik apie medicininių išlaidų draudimą užsienyje, bet ir gyvenamosios vietos deklaravimą ir PSD įmokas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis nurodo, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad paskyros Fondo valdybos Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje (toliau - EGAS) nebuvo sukūrusi ir jokios informacijos apie galimo įsiskolinimo atsiradimą ir didėjimą niekada jokia forma iš Fondo administravimo įstaigų negavo. Tačiau pažymėtina, kad EGAS paskyra kiekvienam asmeniui, sulaukusiam 16 metų, yra sukuriama automatiškai, taigi ir pareiškėja tokią EGAS paskyrą PSD įmokų skolos atsiradimo ir didėjimo laikotarpiu jau turėjo. Fondo valdybos informaciniai pranešimai apie PSD įmokų skolą į pareiškėjos EGAS paskyrą buvo siunčiami kelis kartus: 2018 m. birželio 21 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. spalio 19 d., 2018 m. lapkričio 13 d., 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. birželio 13 d. Fondo valdyba sistemingai skelbia informaciją apie tai, kad savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiantys asmenys gali pasitikrinti savo PSD įmokų prievoles, atsiradusias laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. Skundžiamas ir prašomas panaikinti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, priimtas vadovaujantis privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, išnagrinėjus dėl atsisakymo perskaičiuoti PSD įmokas ir grąžinti išieškotą PSD įmokų sumą susijusius dokumentus, todėl pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. sausio 24 d. sprendimą nėra. Teismo posėdyje atsakovo atstovė G. B. papildomai nurodė, kad Sveikatos draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis Įstatymas netaikomas asmenims, kuriems, nors jie ir atitinka šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų nuostatas, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikoma kitos Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos teisė. Taip pat pažymėjo, kad yra išieškota visa suma, pareiškėja nėra skolinga. Gauta papildoma informacija iš Ligonių kasos dėl laikotarpio nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., pagal kurią nustatyta, kad už šį laikotarpį yra susidariusi 34,20 Eur permoka, kuri bus grąžinta pareiškėjai.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimas negautas. Apie posėdžio vietą ir laiką trečiasis suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos V. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. sausio 24 d. sprendimo dėl išieškotų privalomojo sveikatos draudimo įmokų negrąžinimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 13 sprendimo, t. y. dėl Rusijos Federacijoje gyvenančios pareiškėjos pareigos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. sausio 4 d.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – Ir Įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 256 patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, ginčui aktuali nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. vasario 27 d. galiojusi redakcija), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2017 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. V-144 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. V-563 „Dėl Savarankiškai dirbančių asmenų teisės nemokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų įvertinimo darbo procedūrų aprašymo patvirtinimo“ pakeitimo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-780 patvirtintos Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklės (toliau – Naudojimo taisyklės).
Pareiškėja 2019 m. sausio 11 d. kreipėsi su prašymu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus direktorių nurodydama, kad 2019 m. sausio 3 d. buvo valstybinėje mokesčių inspekcijoje, išsideklaravo iš Lietuvos 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir paprašė perskaičiuoti privalomo draudimo įmokas, o nurašytas lėšas grąžinti į nurodytą sąskaitą LT87300010152316199.
Skundžiamame atsakovo 2019 m. sausio 24 d. atsakyme nurodoma, kad pareiškėja 2019 m. sausio 3 d. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaravo išvykimą iš Lietuvos atgaline data nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovas atsakyme paaiškino, kad „privalomojo sveikatos draudimo įmokos pagal VMI pateiktą deklaraciją perskaičiuojamos asmenims, kurie išvykę iš Lietuvos iki 2016 m. gruodžio 31 d. Asmenys, kurie iš Lietuvos išvyko po 2017 m. sausio 1 d. išvykimą gali deklaruoti gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, tada PSD įmokos skaičiuojamos iki deklaracijos pateikimo dienos.“ Papildomai nurodoma, kad pareiškėjos atveju - iki 2019 m. sausio 4 d. Taip pat 2019 m. sausio 24 d. atsakyme pareiškėjai nurodoma, jog jei laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėja buvo draudžiama pagal bendrąją Europos Sąjungos sveikatos draudimo sistemą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas VSDFV galėtų perskaičiuoti, jei pareiškėja pateiktų pažymą, patvirtinančią sveikatos draudimą ES valstybėje narėje, EEE valstybėje ar Šveicarijos konfederacijoje (vieną iš šių formų: E104, S041, arba kitą pažymą, išduotą kompetentingos įstaigos, patvirtinančią sveikatos draudimą ES valstybėje narėje, EEE valstybėje ar Šveicarijos konfederacijoje, o iš Jungtinės Karalystės ir Airijos tinkamos ir P45 ar P60 pažymos).
Iš turimų rašytinių įrodymų žinoma, kad pareiškėja nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. mokosi užsienyje, t. y. Rusijos Federacijoje, Kaliningrade, Baltarusijos universiteto Teisės fakultete. Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodoma, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba už kuriuos šios įmokos yra mokamos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalis), laikomi Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, mokiniai, kurie mokosi Lietuvos Respublikos mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Taigi pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikytina šiame punkte nurodyta lengvata, nes nelaikytina, kad pareiškėja buvo apdrausta valstybės lėšomis ginčui aktualiu laikotarpiu. Sveikatos draudimo įstatyme expressis verbis numatyta išimtis iš bendros taisyklės – asmenys, kurie privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnį, nelaikomi apdraustaisiais valstybės lėšomis.
Taisyklių 28 punkte numatyta, kad asmenims, kurie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos ir išvykimą deklaravę gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, privalomojo sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos iki jų išvykimo dienos. Ši nuostata netaikoma, jeigu asmeniui, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais ar tarptautinėmis sutartimis dėl socialinės apsaugos, taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Ankstesnė, iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Taisyklių redakcija numatė, kad asmenims, kurie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos ir išvykimą deklaravę gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai arba Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikę fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją, privalomojo sveikatos draudimo įmokos teisės aktų nustatyta tvarka skaičiuojamos iki jų išvykimo dienos. Ši nuostata netaikoma, jeigu asmeniui, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais ar tarptautinėmis sutartimis dėl socialinės apsaugos, taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.
Taigi pareiškėja, pagal Įstatymo 6 straipsnio ir Taisyklių 28 punkto nuostatas, turėjo deklaruoti apie išvykimą gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai.
Pareiškėjos skunde akcentuojama, kad ji ilgą laiko tarpą jokia forma nebuvo nubuvo informuota apie tai, kad tapo skolininke.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. rašte „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 14 punktas nustato, kad Fondo valdyba turi teisę nustatyti atvejus, kai draudėjams, apdraustiems asmenims, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjams dokumentai įteikiami tik telekomunikacijų galiniais įrenginiais arba juos viešai paskelbiant. Taip pat paaiškinama, kad EGAS paskyros sukūrimą ir pranešimų siuntimą paskyros turėtojams (vartotojams) reglamentuoja Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklės, patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-780. Rašte papildomai nurodoma, kad pareiškėjos EGAS paskyra buvo automatiniu būdu sukurta 2016 m. gegužės 9 d., kai EGAS paskyros pirmą kartą buvo automatiniu būdu sukurtos Fondo valdybos informacinėje sistemoje visiems Lietuvos Respublikos gyventojams, tuo metu dar neturintiems EGAS paskyros ir sukakusiems 16 ar daugiau metų. Nuo 2016 m. gegužės 9 d. yra taikoma praktika, kad EGAS paskyros sukuriamos visiems gyventojams, kuriems sukanka 16 metų.
Naudojimo taisyklių 3.11 papunktyje nurodyta, kad naudotojas yra fizinis asmuo, Taisyklių nustatyta tvarka užsiregistravęs EGAS ir EGAS siūlomomis autentifikavimo priemonėmis prisijungęs (turintis teisė prisijungti) prie Naudotojo srities. Naudojimo taisyklių 4 punkte numatyta, kad asmuo, norėdamas tapti EGAS naudotoju, vieną kartą turi registruotis EGAS šių Taisyklių nustatyta tvarka; 5 punktas nustato, kad besijungiantis prie EGAS asmuo yra autentifikuojamas jo pasirinkta viena iš EGAS siūlomų elektroninių asmens autentifikavimo priemonių; 6 punkte numatyta, kad asmeniui pirmą kartą jungiantis prie EGAS, pateikiamas Taisyklių tekstas, su kuriuo jis privalo susipažinti ir EGAS priemonėmis patvirtinti, kad suprato Taisyklių nuostatas bei sutinka jų laikytis; išreiškęs sutikimą dėl Taisyklių nuostatų laikymosi, asmuo yra registruojamas kaip EGAS naudotojas.
Darytina išvada, kad atsakovas 2016 m. gegužės 9 d. pareiškėjai Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje sukūręs paskyrą automatiniu būdu (pareiškėjai turint daugiau nei 16 metų) pažeidė Naudojimo taisyklių 3.11 papunkčio, 4–7 punktų nuostatas, kurios paskyros sukūrimą eksplicitiškai sieja su paties naudotojo aiškiai išreikšta valia registruotis EGAS ir tapti EGAS vartotoju.
Iš atsakovo pateikto siųstų pranešimų apie PSD įmokų skolą sąrašo (duomenys suformuoti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ministerijos informacinės sistemos) matyti, kad pareiškėjai pirmasis pranešimas dėl PSD įmokų skolos išsiųstas 2018 m. birželio 21 d., pareiškėja pirmą kartą vieną iš pranešimų (2018 m. lapkričio 13 d. pranešimą) perskaitė 2019 m. sausio 8 d. Kitais, alternatyviais būdais pareiškėja nebuvo informuota.
Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji nebuvo tinkamai informuota dėl PSD įmokų skolos, tačiau netinkamas Naudojimo taisyklių taikymas dėl EGAS paskyros sukūrimo ir pasirinktas atsakovo pasyvus elgesio modelis dėl pareiškėjos neinformavimo kitais, alternatyviais būdais dėl susidariusios PSD įmokos skolos, negali būti laikomas per se (lot. savaime, pats vienas) skundžiamų aktų pripažinimo nepagrįstais ir neteisėtais pagrindu.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja išvykdama iš Lietuvos, prisiėmė riziką dėl savo elgesio nesidomint savo gyvenamosios vietos deklaravimu ir iš to kylančiomis pasekmėmis. Teismo posėdyje atsakovo atstovė informavo, kad 2016 m. Sodros interneto svetainėje, viešojoje erdvėje buvo teikiama informacija, susijusi su deklaravimu apie išvykimą gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, su naująja tvarka, privalomo sveikatos draudimo mokesčio mokėjimu / pasitikrinimu, ar asmuo nėra skolingas. Pareiškėja 2017 m. mokslo metų pradžioje įsigijo medicinos pagalbos draudimą, nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. buvo įsigijusi medicininių išlaidų draudimą ADB „Gjensdige“, yra registruota nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kaliningrade, Rusijos Federacijoje. Taigi pareiškėja atliko visetą veiksmų, susijusių ir su gyvenamosios vietos deklaravimu ir su sveikatos draudimo įsigijimu, galimomis medicininėmis išlaidomis, todėl šiuo atveju pareiškėjos akcentuojamas nežinojimas negali būti pagrindu atleisti nuo atsakomybės, t. y. pagrindu netaikyti įstatymo leidėjo imperatyvaus pobūdžio nuostatų, numatančių pareigą mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Įstatyme numatytiems asmenims.
Pareiškėja nurodė, kad faktiškai šiomis paslaugomis nepasinaudojo. Pažymėtina, kad Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad privalomasis sveikatos draudimas yra valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą. Taigi draudimas yra sietinas ne su faktiškai iš karto gaunamomis paslaugomis už jas „sumokant“ privalomo sveikatos draudimo įmoka, o šių paslaugų teikimu įvykus draudiminiam įvykiui.
Pareiškėja kartu su skundu teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo mėn. sprendimą Nr. (7.7E) DV_S-, priimtą ne pareiškėjos / bylos šalies, o trečiojo asmens atžvilgiu kaip pavyzdį, patvirtinantį galimybę grąžinti į sąskaitą privalomo sveikatos draudimo įmokas. Pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo mėn. sprendime Nr. (7.7E) DV_S- nurodoma, kad trečiasis asmuo, pagal VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-24 patvirtintas Gyvenamosios vietos deklaravimo taisykles buvo deklaravęs savo išvykimą iš Lietuvos, todėl pateiktame dokumente pateikti išaiškinimai neturi įrodomosios reikšmės šioje byloje.
Darytina išvada, jog VSDFV Panevėžio skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo ir grąžinimo, tinkamai aiškino ginčui aktualias teisės normas ir informavo pareiškėją apie jos prašymo netenkinimo priežastis; pagrįstai paaiškino, kad PSD įmokos galėtų būti perskaičiuotos tik tuo atveju, jei pareiškėja VSDFV Panevėžio skyriui pateiktų pažymą, patvirtinančią sveikatos draudimą ES valstybėje narėje, EEE valstybėje ar Šveicarijos konfederacijoje. Taigi atsakovas tinkamai veikė pagal savo kompetenciją ir vadovavosi Taisyklių 28 punktu, todėl skundžiamo sprendimo panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti atsakovą VSDFV Panevėžio skyrių perskaičiuoti privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei grąžinti iš pareiškėjos banko sąskaitos dėl priskaičiuotų PSD įmokų išieškotas lėšas jas pervedant į tą pačią banko sąskaitą.
Kartu konstatuotina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. balandžio 9 d. prašymą ir pagrįstai nusprendė, kad Fondo valdybos Panevėžio skyriaus veiksmai administruojant PSD įmokas yra pagrįsti ir teisėti, nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjos įmokas ir grąžinti išieškotą PSD įmokų sumą, todėl pareiškėjos skundas likusioje dalyje, kuria prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.