Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. U., I. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. J. Š. (toliau – pareiškėjas) ir jo atstovė advokatė I. Mekienė (toliau – pareiškėjo atstovė) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, likusį po mamos A. B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Nurodė, jog po mamos mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau visą jos turtą: žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai valdydamas, ir juo rūpinasi iki šiol. Laiku nesikreipė į notarą dėl mamos palikimo priėmimo, kadangi A. B. Š. buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turėtą turtą paliko pareiškėjui. Apie palikėjos testamentinę valią buvo žinoma tiek pareiškėjui, tiek ir jo seserims, todėl pareiškėjas manė, jog vien testamento pakako jo nuosavybės teisėms į turtą pagrįsti. Pareiškėjas negali pilnai realizuoti savo teisės į mamos palikimą, kol teismas nenustatys juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis priėmė mamos palikimą faktiškai jį valdydamas. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoti asmenys K. U. ir I. T., kurioms apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas suinteresuoto asmens K. U. atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo prašoma bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, bei suinteresuoto asmens I. T. atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo nurodo sutinkanti su pareiškimu bei prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nustatyto pasekoje byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims K. U. ir I. T. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.Iš mirties liudijimo ir gyventojų registro duomenų matyti, jog A. B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo 3 vaikus: J. J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), I. T., gim. (duomenys neskelbtini), K. U., gim. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad A. B. Š. asmeninės nuosavybės teise registruotas šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai/kiemo statiniai (šulinys, stoginės, išvietė, rūkykla), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Iš 2002 m. birželio 4 d. testamento, patvirtinto Šiaulių miesto 2-ojo notarų biuro notarės V. Ramanauskienės, notarinio registro Nr. 1789, bei 2017 m. gegužės 2 d. Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. Masiliūnienės išduoto liudijimo, notarinio registro Nr. 2628 matyti, jog palikėja A. B. Š. visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą (anksčiau nurodytą žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais) testamentu paliko pareiškėjui, tačiau laikotarpiu nuo palikėjos mirties iki 2017 m. gegužės 2 d. paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas dėl A. B. Š. palikimo priėmimo nebuvo išduotas.Kaip paaiškino pareiškėjo atstovė, po pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų mamos mirties 2004 m. birželio 8 d., pareiškėjas faktiškai valdydamas priėmė visą mamos turėtą turtą, t. y. jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus, baldus bei visą nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrėjo, valdė, tačiau palikimo priėmimo dokumentų per 3 mėnesius nuo mamos mirties dienos pas notarą nesusitvarkė, manydamas, jog vien testamento pakanka nuosavybės teisėms pagrįsti. Faktines aplinkybes, kad pareiškėjas paveldėtą mamos turtą po jos mirties prižiūrėjo, rūpinosi, jame gyveno tiek iki palikėjos mirties, tiek ir po mirties, juo rūpinosi ir mokėjo mokesčius, patvirtino byloje pateikti rašytiniai dokumentai: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Meškuičių seniūnijos 2017 m. lapkričio 20 d. pažyma dėl A. B. Š. Nr. PŽ-39 (3.11), kurioje pažymima, jog pareiškėjo šeima liko gyventi palikėjai priklausiusiame gyvenamajame name, namų ūkio narių sąrašas už 2003 m. spalio mėn. – 2007 m. spalio mėn. laikotarpį, mokesčių už atliekų išvežimą, suvartotą elektros energiją sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Pareiškėjo palikimo priėmimo faktiškai valdant mamos turtą fakto neginčijo suinteresuoti asmenys K. U. ir I. T.. Priešingai, I. T. su pareiškimu sutiko ir prašė jį patenkinti. Iš Gyventojų registro tarnybos pažymų taip pat matyti, jog pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta iki pat mamos mirties buvo ir iki šiol yra adresu: (duomenys neskelbtini)., kas taip pat patvirtina pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, jog jis po mamos mirties faktiškai valdydamas priėmė A. B. Š. palikimą. Iš aptarto nustatyta, jog po mamos A. B. Š. mirties 2004 m. birželio 8 d., nei pareiškėjas, nei kiti palikėjos vaikai nesikreipė į notaro kontorą dėl A. B. Š. turto paveldėjimo, tačiau palikėja buvo išreiškusi testamentinę valią visą savo turtą palikti pareiškėjui, o pareiškėjas faktiškai priėmė ir valdė mamos turtą ir iki šiol rūpinasi kaip savo turtu, todėl, sutinkamai su CK 5.51 straipsniu, laikytina, kad pareiškėjas priėmė mamos A. B. Š., mirusios 2004 m. birželio 8 d., palikimą faktiškai jį valdydamas ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.2,52 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 - 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas priėmė mamos A. B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Rasa Milvydaitė