- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-13
- Bylos Nr.
- N-756-2516-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarties L. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VDI Panevėžio skyrius) vyriausiasis darbo inspektorius 2008 m. birželio 28 d. surašė UAB „Lino audiniai“ generalinei direktorei L. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 metų birželio 19-27 dienomis atliekant UAB „Lino audiniai“ patikrinimą buvo nustatyta: 1) pagal darbo sutartis darbo užmokestis darbuotojams turi būti mokamas du kartus per mėnesį: pirmoji dalis – einamojo mėnesio 25 dieną, antroji dalis – iki sekančio mėnesio 10 darbo dienos. Darbo užmokestis už 2008 metų gegužės mėnesį baigtas mokėti 2008 m. birželio 26 d., nors turėjo būti išmokėtas 2008 m. birželio 13 d. Pirmoji darbo užmokesčio dalis už 2008 metų birželio mėnesį turėjo būti išmokėta iki 2008 m. birželio 25 d., tačiau patikrinimo dieną (2008 m. birželio 27 d.) nebuvo išmokėta. Darbdavys, nemokėdamas darbo užmokesčio darbo sutartyse nustatytais terminais, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį ir 201 straipsnio 1 dalį; 2) vėluojant išmokėti darbo užmokestį delspinigiai neskaičiuojami ir nemokami, tuo pažeidžiant Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalį; 3) darbuotojams, kuriems suteikiamos kasmetinės atostogos nuo 2008 m. birželio 30 d., neišmokėtas darbo užmokestis už kasmetines atostogas, tuo pažeidžiant Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalį. L. P. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalį ir 41⁴ straipsnio 1 dalį.
VDI Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2008 m. liepos 1 d. nutarimu L. P. už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje ir 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus skyrė 2 750 litų baudą.
II.
L. P. kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydama pakeisti VDI Panevėžio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2008 m. liepos 1 d. nutarimą ir skirti jai mažesnę baudą. L. P. nuomone, jai buvo paskirta nepagrįstai didelė bauda. L. P. skunde nurodė, kad VDI Panevėžio skyriaus pareigūnai, skirdami administracinę baudą, neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes bei priežastis, dėl kurių darbo užmokestis buvo išmokėtas pavėluotai. UAB „Lino audiniai“ finansinė padėtis šiuo metu yra sunki. Panevėžio apygardos teismui 2008 m. birželio 13 d. buvo paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl UAB „Lino audiniai“ turimo įsiskolinimo SODRAI buvo areštuota bendrovės atsiskaitomoji sąskaita, tačiau UAB „Lino audiniai“ administracijos prašymu buvo leista atsiskaityti su darbuotojais. Gavus piniginių lėšų pirmiausia buvo išmokėti darbuotojams priskaičiuoti atlyginimai. Atlyginimai darbuotojams negalėjo būti išmokėti laiku ne dėl UAB „Lino audiniai“ administracijos vadovės veiksmų ar neveikimo, o dėl objektyvių priežasčių – prastos UAB „Lino audiniai“ finansinės būklės. UAB „Lino audiniai“ vadovė ėmėsi visų galimų veiksmų, kad su bendrovės darbuotojais būtų atsiskaityta: kreipėsi į SODRĄ, kad būtų leista atsiskaityti su darbuotojais, o darbuotojams, kurių finansinė padėtis sunki, atlyginimai buvo išmokami kasoje. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nurodyti pažeidimai sukėlė sunkias pasekmes, nes darbuotojams nustatytais terminais nebuvo mokamas darbo užmokestis, atostoginiai. Tačiau tai ir yra patys pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, o ne jų sukeltos pasekmės. Jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad UAB „Lino audiniai“ vadovė nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų pažeidimų ir ėmėsi visų galimų priemonių, kad su darbuotojais būtų atsiskaityta. Todėl, L. P. nuomone, jai nagrinėjamu atveju turėjo būti paskirta bauda, mažesnė už sankcijoje numatyto baudos minimumo ir maksimumo vidurkį.
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi L. P. skundą patenkino iš dalies: pakeitė VDI Panevėžio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2008 m. liepos 1 d. nutarimą ir skyrė L. P. už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje ir 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus 1 000 litų baudą. Teismas nutartyje nurodė, kad L. P. kaltę padarius ATPK 41 straipsnio 1 dalyje ir 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita bylos medžiaga. ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. VDI Panevėžio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus nutarime nurodyta sunkinanti aplinkybė, kad L. P. savo pažeidimais sukėlė sunkias pasekmes, nėra pagrįsta. Byloje nėra jokių faktinių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Byloje nesurinkta duomenų, kokias konkrečias pasekmes ir kokiems konkrečiai darbuotojams sukėlė pavėluotas atlyginimo mokėjimas. Tai, kad L. P. vėlavo sumokėti darbo užmokestį yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, o ne atsakomybę sunkinanti aplinkybė. L. P. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. L. P. anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka. L. P. dėjo pastangas, kad būtų išmokami atlyginimai UAB „Lino audiniai“ darbuotojams. Šios įmonės finansinė padėtis buvo sunki, tuo metu buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. L. P. augina vaiką, kuris yra mokyklinio amžiaus. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad L. P. tikslinga skirti baudą, mažesnę negu sankcijos vidurkis. Teismas tai pat nurodė, kad skirti L. P. minimalią baudą nėra pagrindo, kadangi nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
IV.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad iš byloje esančios 2008 m. birželio 27 d. UAB „Lino audiniai“ pažymos matyti, kad bendrovė skolinga darbuotojams 2 347 000 litų darbo užmokesčio ir 140 558,48 litų atostoginių. Iš 2008 m. birželio 27 d. pažymos matyti, kad beveik 40 procentų darbuotojų gauna iki 1 000 litų darbo užmokestį, t. y. šiek tiek daugiau, negu Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Toks atlyginimas neleidžia darbuotojams taupyti. Darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti sulygtą darbo užmokestį nustatytais terminais. Šių įsipareigojimų darbdavys ir privalėjo laikytis. Teismo nutartyje pabrėžta, kad darbo užmokestis vėlavo 13 dienų. Tačiau darbuotojai tikėjosi darbo užmokestį gauti laiku. Todėl, apelianto nuomone, neturi reikšmės tai, ar darbo užmokestis buvo vėluojamas išmokėti 13 dienų ar mėnesį. Darbo užmokestis privalėjo būti mokamas laiku. Teismui buvo pateiktas 2008 m. birželio 27 d. Panevėžio dienraščio „Sekundė“ straipsnis „Fabrike – audėjų maištas“, kuriame cituojami darbuotojai. Iš šio straipsnio matyti, kad dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio darbuotojai atsidūrė sunkioje padėtyje. Visos nurodytos aplinkybės, apelianto nuomone, leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju darbo užmokesčio neišmokėjimas sukėlė sunkias pasekmes: tiek moralines, tiek turtines. Apeliantas taip pat nurodo, kad UAB „Lino audiniai“ vadovė L. P. ėmėsi konkrečių veiksmų dėl darbo užmokesčio išmokėjimo tik po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo 2008 metų gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, nors darbo užmokesčio išmokėjimo terminai buvo pažeidžiami jau anksčiau. Be to, teismas nesiaiškino L. P. finansinės padėties, gaunamo darbo užmokesčio dydžio ir nenustatė, ar paskirtos baudos sumokėjimas jai būtų sunki finansinė našta. Priimant nutarimą buvo pateiktas tik vienas dokumentas – pažyma apie mokyklinio amžiaus vaiką (jau pilnametį). Kokių nors kitų įrodymų, patvirtinančių sunkią L. P. finansinę padėtį pateikta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą L. P. prašo palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą. L. P. nuomone, teismas teisėtai ir pagrįstai sumažino jai paskirtą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. P. kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Iš L. P. skundo ir jos atsiliepimo į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą matyti, kad L. P. neginčija aplinkybių, nurodytų jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, ir neneigia padariusi ATPK 41 straipsnio 1 dalyje ir 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.
ATPK 41 straipsnio 1 dalyje (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 5 000 litų. ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje (1999 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. VIII-1486 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyviniame susitarime, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas ne dėl darbuotojo kaltės – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 5 000 litų.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, galutinė nuobauda už L. P. padarytus pažeidimus turi būti parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Tačiau tiek ATPK 41 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tiek ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tokio pat dydžio bauda. Todėl L. P. už jos padarytus pažeidimus galėjo būti skiriama bauda nuo 500 iki 5 000 litų bauda.
ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalys).
VDI Panevėžio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2008 m. liepos 1 d. nutarime nurodyta, kad L. P. padaryti pažeidimai sukėlė sunkias pasekmes – darbuotojams nustatytais terminais nebuvo mokamas darbo užmokestis. Tai nutarime buvo įvertinta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau, atlyginimo nemokėjimas darbuotojams nustatytais terminais (pavėluotas mokėjimas) jau pats savaime laikomas pažeidimu, už kurį ATPK numato administracinę atsakomybę. Todėl toks darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas negali būti tuo pačiu metu vertinamas ir kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pavėluotas darbo užmokesčio mokėjimas visais atvejais yra susijęs su darbuotojų teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimu, turi neigiamos įtakos jų turtinei padėčiai. Todėl įstatymų leidėjas ir numatė administracinę atsakomybę už tokį pažeidimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. P. padarytas pažeidimas (pavėluotas darbo užmokesčio mokėjimas) sukėlė kokių nors sunkių pasekmių, kas galėtų būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir L. P. paaiškinimo VDI Panevėžio skyriui matyti, kad L. P. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų. Tai, vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažeidimo padarymo metu UAB „Lino audiniai“ finansinė padėtis buvo sunki, įmonei buvo iškelta bankroto byla (VĮ Registrų centro duomenimis (http://www.registrucentras.lt), šiuo metu įmonė yra bankrutavusi). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad dėl įsiskolinimų areštavus UAB „Lino audiniai“ atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės vadovė L. P. kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių, kad būtų leista išmokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams. VSDFV Panevėžio skyriaus leidimu darbo užmokestis buvo išmokėtas darbuotojams.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pakeitė skundžiamą nutarimą ir skyrė L. P. mažesnę baudą nei sankcijoje numatytas vidurkis. Pažymėtina, kad teismas skyrė L. P. ne minimalią sankcijoje numatytą baudą. L. P. skirta bauda (1 000 litų) atitinka jos padarytų pažeidimų pobūdį ir, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, negali būti laikoma per švelnia. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinio skundo nepatenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.