Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Š“, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. E. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir disponavo netikrais dokumentais, o būtent:

jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudodamas mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), išduotą MB „Š“ , įm. Kodas (duomenys neskelbtini), vardu, 2021-05-02 užsakė elektroninius kreditus 945 eurų sumai pažinčių portale „Pažintys XXX“, kuris priklauso Estijos Respublikos įmonei OU ''D'' (registruotas filialas adresu, (duomenys neskelbtini)), po ko įmonei OU „D“ šiuos įsigytus kreditus užblokavus, jis turėdamas tikslą įgyti elektroninius kreditus – kuponus, kurių pagrindu vėliau gali įgyti turtą, pasinaudodamas savo įmonės MB „Š“, kurios vadovas jis yra, banko - AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenimis, ne vėliau nei iki 2021-05-03, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasinaudojant kompiuteriu, sukūrė netikrus elektroninius dokumentus: AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos MB „Š“ vardu, laikotarpio 2021-05-03 - 2021-05-07 finansinių operacijų išrašą, įrašant melagingus duomenis apie 2021-05-03 pervestą sumą UAB „T“ 1020.42 eurų sumai į sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), išduotos MB „Š“ vardu, mokėjimo nurodymą 2021-05-03, įrašant melagingus duomenis apie 2021-05-03 pervestą sumą UAB „T“ 1020.42 eurų sumai į sąskaitą (duomenys neskelbtini), bei sukūrė du melagingus ekranvaizdžius apie atliktą 1020,42 eurų finansinę operaciją UAB „T“, ir žinomai netikrus elektroninius dokumentus panaudojo 2021-05-03 ir 2021-05-07 iš el. pašto: (duomenys neskelbtini) išsiųsdamas į el. paštą: (duomenys neskelbtini) apie neva atliktą mokėjimą, tikslu atblokuoti kreditus, po ko, OU ''D'' gavus šiuos dokumentus, būnant suklaidintam, 2021-05-10 atblokavo užsakytus kreditus,

po ko, žinodamas, jog jokių pinigų nemokėjo UAB „T“ bei pateikė OU „D“ melagingus duomenis apie neva 2021-05-03 atliktą bankinį pavedimą 1020,42 eurų sumai, žinodamas, jog jis realiai jokių teisėtų kreditų internetiniame portale neturi, jis 2021-05-10 įsigijo internetinės parduotuvės "F" 625 eurų vertės kuponus, už kuriuos 2021-05-10 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje "F" įsigijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas prekes, bei turėdamas tikslą įsigyti grynuosius pinigus, įsigytas prekes grąžino ir tokiu būdu apgaule įsigijo savo naudai svetimą, OU „D“ priklausantį turtą – 625 eurus.

Šiais savo veiksmais V. E. padarė nusikalstamas veikas, numatytą BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.

Apklaustas teismo posėdyje kaip kaltinamasis V. E. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad pripažįsta tik kaltinimo dalį susijusią su ekranvaizdžiais ir kopijomis. Viso kito nepripažįsta. Labai gaila, kad tai įvyko, bet tada atrodė tai logiškiausias sprendimas tam, kad pinigais ir paslaugomis, kurios yra užsakytos, būtų galima naudotis, kad išvengti kažkokio spaudimo iš tų, kas tas paslaugas ir suteikė.

Dėl įsiskolinimo T ir kad kažkaip su kreditų limitais būtų susiję ekranvaizdžių kopijos, tai nėra tiesa, nes T šioje vietoje nefiguravo. Kredito limitai nebuvo išnaudoti. Jeigu jie būtų išnaudoti, de fakto nebūtų galima tų paslaugų, užsisakyti, nes nebūtų leista užsisakyti. Tiesiog buvo užsakomos paslaugos, pasirenkamas galimas mokėjimas legalus, be kažkokios apgaulės. Teigė, jog svarbu, tai, kad dėl tų pačių kreditų limitų, kas ir buvo apklaustųjų paminėta, kad klientas įmonė konkrečiai yra senas klientas ir moki. Toliau ji tapo nemoki dėl šito proceso dėl 945 eurų, nes suma mokama už 625 eurus, bet už tai susimoki daugiau.

Tame pačiame kaltinime pinamas jo nemokumas, kaip asmeninis, arba įmonės nemokumas, kaip asmeninis. Jo asmeninis nemokumas visiškai nesusijęs su įmone, nes tai yra du skirtingi vienetai. Tas pats telefono numeris priklauso įmonei. Apgaule tikrai nesiekė įgyti jokio turto.

Netiksli informacija, kad buvo grąžinti kuponai ir jie išgryninti. Tai buvo grąžinti ne kuponai, o grąžinta prekė, nes buvo netinkama. Per visą laikotarpį, kol viskas tęsėsi, tos prekės jau nebuvo. Realiai buvo įsigytos paslaugos, bet buvo sudaryti trikdžiai, negalėjo jomis pasinaudoti tą akimirką ir jo klaida privedė prie to, kad norėdamas greičiau pasinaudoti tomis paslaugomis, kurios buvo įsigytos, pateikė tuos dokumentus. Tos paslaugos buvo kuponai, kuriais galima įsigyti norimas prekes. Tai galėtų palyginti su tuo, kad jeigu žmogus nusiperka šaldytuvą iš kreditinės kortelės, pardavėjas sako, kad negalite naudotos šaldytuvu, kol neatsiskaitysite savo bankui už savo kreditinę kortelę. Šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad tai nelogiški prašymai ir papildomi užkardymai naudotis paslaugomis, kurios įsigytos. Šiuo atveju T, kaip tiekėjas ir laiduotojas, dalinai prisiima atsakomybę.

T sąskaitoje šitos sumos atsispindi, įsiskolinimas įmonei už šias visas paslaugas. Šiuo atveju perkant paslaugas per T, tai T yra realiai pinigų paėmėjas. Tie pinigai atsispindi sąskaitoje. Tai yra žymiai sudėtingesnis procesas, ką ir skaitė kaltintojas, kad jie turi sulaukti, kol bus sumokėta ir panašiai. Kaip pirkėjas jis už tai neatsako. Šiuo metu pardavėjui nesumokėta, nes mokama ne pardavėjui, o T. T nesumokėta, nes prasidėjo visas šis procesas, nes jeigu šią akimirką būtų sumokėta T nesibaigus procesui, ką jis kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu, tuomet pardavėjas iš T gautų 945 eurus, jeigu šiame procese būtų nuspręsta, kad yra papildoma žala, būtų plius 625 eurai. Pardavėjas de fakto gautų 1500 eurų už jo nurodomą 625 eurų žalą. Taip, žala yra, ji gali būti atlyginta.

Mano, kad yra du žalos atlyginimo variantai, tiesiogiai kaltintojui, jeigu teismas taip nuspręs, arba sumokant į sąskaitą T.

Įmonė turėjo numačiusi išlaidas, kurias galėjo naudoti komunikacijai, konkrečiai telefoniniam ryšiui. Buvo rastas būdas, kaip panaudoti šias lėšas. Būtent įsigyti paslaugas, nusipirkti prekes. Paslaugos buvo įsigytos-įsigyti kuponai. Procesas užblokavimo, neleidimo naudotis tais kuponais. Kuponai įsigyti legaliai, nes kredito limitai buvo tvarkoje. Pasakyta, kad negalima jais naudotis dėl kažkokių vidinių dalykų. Vyko susirašinėjimas, kaip galima tais kuponais naudotis. Vyko telefoniniai pokalbiai. Kad būtų galima imti juos ir panaudoti, buvo padaryti ekranvaizdžiai, kad būtų galima kaip įmanoma greičiau naudotis paslaugomis, kurios jau atsispindi T sąskaitoje. Kai buvo atblokuoti kuponai, su jais buvo nueita į parduotuvę, nerasta prekė, kurią planuota įsigyti, nusipirkta prekės, vėliau grąžinta ir gautos lėšos. Kiekviena įmonė skirtingai planuoja veiklą, numato, kam skirtos lėšos. Buvo numatyta tokia suma, kurią reikia panaudoti. De fakto galutinis produktas telefono sąskaita. Kuomet gaunama telefono sąskaita ir, pavyzdžiui, joje buvo mokėta už parkingą mieste, atskirai neišskiriama.

Tai, kas yra parašyta apie banko išrašus, yra teisinga. Kalbant su T, kaip jie galėtų patvirtinti, ką pasakę parodymuose, kad tai yra mokus ir senas klientas, pasakė ne mūsų reikalas. Kalbant su „D“ mergina iš aptarnavimo, buvo nuolat kartojama, kad pateiktume dokumentus, įrodančius, kad tai yra apmokėta ir viskas bus tvarkoje. Buvo neaišku, kaip elgtis toje situacijoje, nes paslaugos buvo įsigytos, neleidžiama naudotis dėl kažkokio vidinio nutarimo. Bendrai buvo bandoma išspręsti situaciją. Įsigydamas paslaugas, kaltinamasis mokėjo telefonu į T sąskaitą. Toliau nemokėjo, nes prasidėjo šis procesas. Tam, kad nesidubliuotų ir nebūtų dvigubo mokėjimo, nemokėjo. Prieš įsigydamas paslaugą, nemokėjau, nes tai yra abonementas telefono, kuris mokamas po pasinaudojimo. Tai nėra išankstinio papildymo kortelės.

Sąskaita išrašoma po pasinaudojimo paslaugomis. T čia, kaip minėta, veikia, kaip tarpininkas, kuris laiduoja už pirkėją. Tada, kadangi kredito limitas leido pirkti, tai ir buvo nupirkta. Pirko į skolą, kaip ir kiekvienas žmogus, kuris naudojasi tokiomis paslaugomis. Ketino sumokėti skolą su sąskaita, kuomet ji išrašoma. Nesumokėjo, nes prasidėjo šitas procesas. Banko sąskaitą sukūrė tuo tikslu, kad būtų galima naudotis paslaugomis, kurios nupirktos ir atsispindėjo T sąskaitoje, tačiau viduje „D“ įmonės viduje buvo nuspręsta neleisti naudotis paslaugomis. Banko sąskaitoje nurodė jų prašomas sumas. Sąskaitų padengimo sumas, kurios nurodytos. Sąskaitos išraše pavaizdavo, kad yra sumokėta T suma, kuri yra einamojoje sąskaitoje, kuri buvo visa bendrai. Dabar nepasakys, kiek.

Neprisiminė, kaip sukūrė tą sąskaitos išrašą. Kompiuteriu padarė. Kokias programas naudojo, nepasakys. Buvo spaudimas, kad turi būti pasinaudota paslaugomis. Mokėjimo nurodymą 2021-05-03 sukūrė kompiuteriu. Kokius duomenis atvaizdavo, neprisiminė. Sukūrė tuo tikslu, kad sumos, kurios prašomos iš „D“, būtų parodytos, kad apmokėtos T. Apmokėjimas internetinės bankininkystės veiksmas buvo atliktas. Iki pasirašymo akimirkos veiksmai buvo padaryti. Jeigu sąskaitoje nėra pakankamai lėšų, neapmokama. Informacija, kad sumokėta, neatitinka fakto, nes nebuvo iš T sąskaitų tikslių, kokias reikia mokėti, o buvo spaudimas iš kitos pusės, kad parodyti, kad šitos sumos sumokėtos.

Sąskaitos išraše ir mokėjimo pavedimuose nurodė melagingą informaciją su mintimi, kad kai bus sąskaita iš T, visi šie dalykai bus apmokėti ir išsilygins. Kaip minėjo, T sąskaitos apmokamos kas mėnesį, kartais kas keli, o kartais kas ketvirtį. Iki šiol nesumokėta, nes prasidėjo šis procesas. Jeigu būtų sumokama dabar, kaip buvo gautas pranešimas iš T dėl sumokėjimo tūkstančio su trupučiu, tuomet kreipiantis dėl žalos jie gautų apie 1500 eurų.

Sim kortelės, kuria užsakinėjo paslaugas, kredito dydis virš tūkstančio. Prieš užsakinėjant paslaugas, kai artėjama link kredito limito, mobilaus ryšio tiekėjas paklausia, ar norite pakelti limitą. Limitas buvo pakeltas, kiek T leido, sakė, kad tai senas mokus klientas. Gegužės mėnesio sąskaitą planavo apmokėti link rudens, nes, kai esi juridinis vienetas, keli mėnesiai yra viskas tvarkoje. Būdavo įvairūs susitarimai su verslo vadybininke. Būdavo, kad sumokame kas mėnesį, bet būdavo, kad ir po kelių mėnesių sumokame. Planuota mokėti iš įmonės veiklos iš įmonės sąskaitos. Elektroniniai kreditai buvo užsakyti įmonės veiklai. Turėjome užsakomųjų renginių, turėjo būti įvairios dovanos. Šią akimirką negalėtų pateikti tai patvirtinančių įrodymų, bet vėliau galėtų pateikti. Procesas užsitęsė gal mėnesį. Prekė buvo įsigyta kita, nes nebuvo tų prekių, kurių jiems reikėjo, gal nebuvo toje parduotuvėje. Tuomet buvo priimtas sprendimas, kad de fakto turės 300 eurų nuostolį, nes buvo gauta 625 eurai, o sumokėta 945 eurai.

Kad įmonė nemoki, turėjo omenyje iš T parodymų, pradžioje sakė, kad tai senas mokus klientas, po to, kai neapmokėjo sąskaitos, pasakė, kad jie nemokūs. Dabar išliko šiame statuse, nes turi šį procesą. Po gegužės 10 d. įmonė veiklą vykdė. Turėjo renginių, konsultacijų. Šiuo metu nevykdo jokios veiklos. Vykdė veiklą vasarą, rudenį. Mano, kad būtų galima surasti įrodymų apie įmonės veiklą. Įmonės vadovas buvo kaltinamasis. Daugiau įmonėje darbuotojų nebuvo. Kaltinamasis nebuvo įdarbintas, buvo, kaip savininkas. Juridiškai sprendimus priimdavo jis.

Dėl nemokumo šis klientas buvo užblokuotas 2021-04-22. Tada buvo pranešta apie atliktą mokėjimą. Tą pačią dieną paslaugos atblokuotos. Kitas blokavimas atliktas 2021-05-13. Birželio 6 d. gautas mokėjimas dėl skolos padengimo, atliktas paslaugų atblokavimas. 2021-07-22 atliktas užblokavimas, pranešta apie apmokėjimą, paslaugos tą pačią dieną atblokuotas. Paskutinis blokavimas atliktas 2021-08-12, mokėjimų negauta. Nemato tokio susitarimo, kad klientas gali mokėti kas ketvirtį, reikia žiūrėti sutartį. Pagal įprastą sutartį tokių susitarimų nėra. Blokavimai dėl įsiskolinimų ir paslaugų atnaujinimas vyksta kiekvieną mėnesį. Turi galimybę savitarnoje fiksuoti mokėjimą, atnaujina paslaugų teikimą anksčiau, negu gauna mokėjimą. Tokia praktika taikoma.

Skola nėra vien tik už paslaugas, kuriomis pasinaudota. Jos kolega rugsėjo 21 d. jai patvirtino, kad su T. E. T atsiskaitė. Jeigu reikia, galėčiau tai patvirtinti (t. 2, b. l. 84-85).

Iš 2021-05-17 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad P. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė įmonės „D“ susirašinėjimą su V. E. ir išrašo kopijas (t. 1, b. l. 17-42).

Iš 2021-08-24 Swedbank AB rašto matyti, jog bankas pagal pareikalavimą pateikė ikiteisminiam tyrimui informaciją apie prisijungimus naudojantis interneto banku laikotarpiu nuo 2021-04-29 iki 2021-05-10 prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2021-04-29 iki 2021-05-10 sąskaitoje operacijų nebuvo (t. 1, b. l. 81-89).

Iš 2021-09-21 UAB „T“ rašto Nr. SD-34017 matyti, kad UAB „T“ už 2021 m. gegužės mėnesį numerio (duomenys neskelbtini) užsakytas paslaugas tiekėjui MB „T. E.“ yra pilnai atsiskaičiusi. MB „Š“ nėra pilnai atsiskaitęs už 2021 m. gegužės mėnesio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje sąskaitoje nurodyta mokėtina UAB „T“ suma yra 1 465,07 euro (t. 1, b. l. 127 - 129, 142).

Iš 2022-03-01 rašto matyti, kad jame nurodoma, jog MB „T. E.“ atsiskaito su D“ OU tik už tas žinutes, už kurias žinučių siuntėjai atsiskaito su UAB „T“ (t. 2, b. l. 93).

Iš 2022-03-01 rašto matyti, kad jame nurodoma, jog UAB „T“ patvirtino, jog paslaugų naudotojas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021-03-01 iki 2021-12-29 yra užsakęs paslaugų trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini) už 1139 euro su PVM. Šiai dienai negauta suma tik už MB „T. E.“ paslaugas yra 1011 eurų su PVM. Todėl tokiai pat sumai nėra atsiskaityta su D OU (t. 2, b. l. 95).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis iš esmės neginčijo prokuroro patikslintame kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, kurias patvirtina byloje ištirti įrodymai, t. y. kaltinamojo parodymai, liudytojo ir OU „D“ įgalioto atstovo P. R. parodymai, liudytojos G. P. A. parodymai, pateiktas į bylą susirašinėjimas su V. E., informacija išreikalauta ir banko AB „Swedbank“ ir UAB „T“ bei kiti įrodymai. Remiantis šiais įrodymai byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės.

Kaltinamasis pasinaudodamas mobilaus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (numeris priklauso MB „Š“) išsiuntė 189 trumpąsias žinutes Pazintysxxxx.com trumpuoju numeriu (duomenys neskelbtini). Kiekvienas SMS kainuoja 5 eurai ir už ją įsigyjama 120 virtualios valiutos (kreditų). Tokiu būdu V. E. 2021-05-02 įsigijo 22680 kreditus 945 eurų sumai. Portalas Pazintys XXXX priklauso Estijos Respublikos įmonei Ou „D“.

Apmokėjimas už įsigytus virtualius kreditus vyksta per mobiliojo ryšio operatorių ir kitą įmonę MB „T. E.“. Tai yra 5 eurų mokėjimai siunčiant SMS pridedami prie telefono numerio (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio sąskaitos. Vartotojui ją apmokėjus mobiliojo ryšio operatorius, šiuo atveju UAB „T“ atsiskaito su MB „T. E.“, o ši perveda pinigus Ou „D“. Taigi, atsiskaitymas už įsigytą virtualią valiutą vyksta per tarpininkus.

Kadangi toks didelis užsakymas trumposiomis žinutėmis įmonės OU „D“ veikloje buvo neįprastas, todėl įmonė kreditus įšaldė. Kaip matyti iš 2021-05-03 susirašinėjimo su V. E., elektroniniame pašte įmonė nurodė, jog pirkimas yra įtartinas, nes paprastai vartotojai, norėdami įsigyti didelį kiekį kreditų mokėjimus daro kreditine kortele, nes tai yra du kartus pigiau. SMS kreditų pirkimai yra skirti nedideliems kiekiams, jeigu kiekiai didesni, jie gauna įspėjimą ir sustabdo kreditų naudojimą iki kol vartotojas PILNAI apmoka sąskaitą. Tai pat įmonė nurodė, kad susisieks su T ir patikslins situaciją. 2021-05-04 laiške įmonė nurodė, kad jiems reikia apmokėtos sąskaitos išrašo. Kad buvo susisiekę su T ir jie nemato V. E. apmokėjimo. 2021-05-05 laiške įmonė V. E. nurodė, kad buvo skambinta į T ir ji pinigų nėra gavusi. OU „D“ laiške paprašė atsiųsti banko išrašą, o ne mokėjimo nurodymą, jeigu nori kaip nors paspartinti procesą. Taip pat šiame laiške nurodyta, kad tokių atvejų, kai apmokant SMS perkamas didelis kiekis kreditų į metus pasitaiko kokius du kartus ir vienas jų būtinai bus padarytas nemokaus kliento. Taigi iš įmonės susirašinėjimo aiškiai matyti, kodėl įmonė neleido V. E. pasinaudoti SMS žinutėmis įsigytais kreditais, kadangi pirkimas atrodė įtartinas, todėl pareikalavo jį apmokėti.

1) AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos MB „Š“ vardu, laikotarpio 2021-05-03 - 2021-05-07 finansinių operacijų išrašą, įrašant melagingus duomenis apie 2021-05-03 pervestą sumą UAB „T“ 1020.42 eurų sumai į sąskaitą (duomenys neskelbtini);

2) AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), išduotos MB „Š“ vardu, mokėjimo nurodymą 2021-05-03, įrašant melagingus duomenis apie 2021-05-03 pervestą sumą UAB „T“ 1020.42 eurų sumai į sąskaitą (duomenys neskelbtini),

3) du melagingus ekranvaizdžius apie atliktą 1020,42 eurų finansinę operaciją UAB „T“ (t. 1, b. l. 31-34).

Šiuos žinomai netikrus elektroninius dokumentus V. E. 2021-05-03 ir 2021-05-07 elektroniniu paštus išsiuntė įmonei OU „D“ į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) taip melagingai patvirtindamas, jog apmokėjo mobiliojo ryšio operatoriui T už portale pazintysxxxx įsigytus kreditus. Tokiu būdu V. E. žinomai netikrus elektroninius dokumentus panaudojo ir suklaidino OU „D“, kuris manydamas, kad įsigyti kreditai yra apmokėti, 2021-05-10 atblokavo juos.

Atblokavus kreditus V. E. kreditus išsikeitė į F dovanų kuponus už 625 eurų sumą. Šiuos kuponus 2021-05-10 apie 17 val. panaudojo fizinėje F įsigydamas prekes, kurias tuoj pat grąžino kaip nepatikusias ir gavo 625 eurus grynųjų pinigų.

Mobiliojo ryšio T operatoriui V. E. nesumokėjo 1011 eurų, todėl šis nesumokėjo MB „T. E.“, o ji savo ruožtu nesumokėjo OU „D“. Kadangi OU „D“ už įsigytus kreditus pardavė F (UAB „I“) kuponus, todėl turėjo sumokėti 625 eurus UAB „I“. Tokiu būdu Ou „D“ patyrė 625 eurų žalą.

BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013 ir kt.).

Šiuo atveju apgaulė pasireiškė kaltinamojo aktyviais veiksmais - melagingos informacijos elektroninio susirašinėjimo metu pateikimas apie tai, kad jis sumokėjo T už įsigytus pazintysxxxx kreditus 1020,42 euro, padarydamas pavedimą į T sąskaitą, bei ir netikrų el. dokumentų pateikimu, Tokiu būdu V. E. suklaidino OU ''D'' dėl aplinkybės, jog jis apmokėjo sąskaitą UAB T ir pateikė neva tai patvirtinančius elektroninius dokumentus. Šiuos elektroninius dokumentus (finansinių operacijų išrašą, mokėjimo nurodymą ir ekranvaizdžių kopijas) kaltinamasis pats sukūrė, žinodamas, kad jokio pavedimo T neatliko, ir turėdamas tikslą, kad būtų atblokuoti elektroniniai kreditai, kad galėtų juos iškeisti į kuponus, prekes ir vėliau grąžindamas jas galėtų gauti grynuosius pinigus. Tai, kad kaltinamasis iš karto tą pačią dieną elektroninius kreditus iškeitė į kuponus, juos į prekes, kurias tuoj pat grąžino, rodo, jog tai ir buvo kaltinamojo tikslas - apgaule suklaidinus UO „D“ darbuotojus pasiekti, kad būtų atblokuoti kreditai ir juos iškeisti į pinigus.

Sukčiavimas laikomas baigtu tuo atveju, kai kaltininkas įgyja galimybę disponuoti apgaule įgytu turtu, todėl šiuo atveju sukčiavimas yra baigtas V. E. apgaule įgijus teisęs disponuoti įsigytais kreditais ir vėliau juos iškeitus į 625 eurus.

OU „D“ kreditų pirkimo metu įšaldė jų įsigijimą, kadangi įmonei pirkimas pagrįstai pasirodė įtartinas – didelės sumos pirkimas vykdomas SMS žinutėmis, kai tuo tarpu atsiskaitant kredito kortele toks pirkimas yra ženkliai pigesnis. Atsiskaitant per mobiliojo ryšio operatorių, jeigu pirkėjas yra nemokus, įmonė rizikavo negauti apmokėjimo už parduodamus virtualius kreditus, todėl ji pagrįstai įšaldė kreditus ir pareikalavo apmokėti už pirkimą bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Kadangi kaltinamasis suklaidino pardavėją dėl tos faktinės aplinkybės, jog jis yra apmokėjęs mobiliojo ryšio operatoriui už įsigytus kreditus, todėl jis neturėjo teisės įgyti OU „D“ kreditų, vėliau juos iškeisti į kuponus, o šiuos į prekes ir grąžinus jas gauti pinigus. T skolos V. E. nebuvo padengęs ir bylos nagrinėjimo metu. Teisme V. E. teigė, kad T už įsigydus kreditus neapmokėjo, nes prasidėjo procesas. Pritartina prokuroro argumentams, kad apgaulės būdu pinigai buvo gauti kaltinamojo 2021-05-10, o jam įtarimas buvo pareikštas tik 2021-07-22, t. y. buvo geri du mėnesiai per kuriuos kaltinamasis galėjo apmokėti sąskaitą. V. E. teigė, kad po 2021 m. gegužės 10 d. įmonė dar veiklą vykdė, turėjo renginių, konsultacijų, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad jis turėjo visas galimybes apmokėti sąskaitą. Įvertinus visas visa tai, darytina išvada, kad kaltinimas pareikštas dėl sukčiavimo pasitvirtino visiškai ir V. E. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma bent viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007).

BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

Šiuo atveju V. E. pagamino netikrus elektroninius dokumentus AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos MB „Š“ vardu, laikotarpio 2021-05-03 - 2021-05-07 finansinių operacijų išrašą, įrašant melagingus duomenis apie 2021-05-03 pervestą sumą UAB „T“ 1020.42 eurų sumai į sąskaitą (duomenys neskelbtini); AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), išduotos MB „Š“ vardu, mokėjimo nurodymą 2021-05-03, įrašant melagingus duomenis apie 2021-05-03 pervestą sumą UAB „T“ 1020.42 eurų sumai į sąskaitą (duomenys neskelbtini); du melagingus ekranvaizdžius apie atliktą 1020,42 eurų finansinę operaciją UAB „T“ (t. 1, b. l. 31-34) ir 2021-05-03 bei 07 d. išsiųsdamas juos elektroninius paštu (duomenys neskelbtini) panaudojo. Toks netikrų elektroninių dokumentų pagaminimas ir panaudojimas sukėlė žalingų padarinių, kadangi suklastoti elektroniniai dokumentai buvo panaudoti įtikinant OU „D“ darbuotojus apie įvykdytą apmokėjimą bei priimant sprendimą atblokuoti kreditus, todėl V. E. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Netikri elektroniniai dokumentai buvo panaudoti kaip apgaulės priemonė tikslu suklaidinti įmonės darbuotojus, todėl laikantis teismų praktikos nuostatų kaltinamojo veiksmai, kvalifikuoti pagal 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, kadangi realizuojant BK 182 straipsnio sudėties požymį – apgaulę buvo padarytas ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, t. y. viena veika realizuotos dviejų nusikaltimų sudėtys.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis V. E. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 174-175).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kai asmuo yra neteistas, turi būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios teismui pareigą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirti su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kaltinamasis V. E. yra neteistas, administracine tvarka baustas, nevedęs, nurodo, jog dirba UAB „Š“, (duomenys neskelbtini), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Duomenų apie buvimą priklausomybės ligų įskaitoje ar gydymą psichiatrine tvarka nepateikta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamais padarė du nusikaltimus, kurie yra tyčiniai, nesunkūs. Nusikaltimai tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų padarymo aplinkybes bei sukeltas pasekmes, taip pat kaltinamojo asmenybę, nustatytą lengvinančią aplinkybę, taip pat tai, kad yra dirbantis, nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, tikslingai siekiant gauti turtinę naudą. Atsižvelgtina ir į BK 182 straipsnio 1 dalies bei 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmių rūšis. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmes.

Įmonė OU „D“ pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltojo asmens 625,00 euro žalos atlyginimą, kurį patyrė pardavusi elektroninius dovanų kuponus ir negavusi už juos apmokėjimo. Kadangi turtinė žala ieškovui padaryta dėl nusikalstamų kaltinamojo V. E. veiksmų, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš V. E. priteistina 625,00 eurų turtinės žalos atlyginimas ieškovo OU „D“ naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

V. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 70 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (3500 eurų) dydžio baudą.

V. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (3000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo sudėjimo būdu ir skirti 70 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (3 500 eurų) dydžio baudą.

Civilinio ieškovo OU „D“ ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. E. 625,00 eurų turtinės žalos atlyginimą ieškovo OU „D“ naudai.

Kaltinamajam V. E. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2 CD nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.