Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečiui kaltinamajam K. P., jo gynėjai advokatei I. K., atstovams pagal įstatymą R. P. ir I. P.,

nepilnamečiui kaltinamajam U. P., jo gynėjui advokatui K. P., atstovui pagal įstatymą E. P.,

nedalyvaujant nepilnamečiui nukentėjusiajam R. D. (R. D.), jo atstovui pagal įstatymą F. D. (F. D.), nepilnamečiui nukentėjusiajam V. K., jo atstovui pagal įstatymą M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje,

U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. ir U. P., veikdami kartu, pasikėsino apiplėšti. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2017 m. spalio 12 d., apie 15.00 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, pareikalavo iš nepilnamečio R. D. 5 eurų, jam atsakius, kad neturi, ir pradėjus bėgti, R. D. pasivijo, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad K. P. pribėgo prie nukentėjusiojo R. D. iš nugaros ir apglėbęs ranka kaklą bei pakišdamas koją, kartu su nukentėjusiuoju R. D. nukrito ant žemės, priėjęs U. P. pakėlė R. D. nuo žemės, vieną kartą koja spyrė jam į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam R. D. dešinio smilkinio poodinę kraujosruvą, dešinio skruosto odos nubrozdinimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi praeiviams pastebėjus daromą nusikalstamą veiką ir pradėjus šaukti, iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pasikėsino įvykdyti plėšimą. Šiais savo veiksmais K. P. ir U. P., veikdami kartu, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

U. P. , grasindamas panaudoti fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2017 m. lapkričio 14 d., apie 15.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas prie parduotuvės IKI, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pareikalavo iš nepilnamečio V. K. 1 euro, jam atsakius, kad pinigų neturi, pagrasino panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą, dėl ko V. K. išsitraukė piniginę, norėdamas duoti kelis centus, kurią U. P. išplėšė iš jo rankų, iš piniginės vidaus pagrobė ten buvusią 5.87 eurų sumą, iš įvykio vietos pasišalino, taip pagrobė svetimą turtą padarydamas nukentėjusiajam V. K. 5.87 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais U. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2017 m. spalio 12 d. nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų K. P. ir U. P. prisipažinimo, jų kaltę bendrininkaujant padarius nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį R. D. patvirtina toliau aptarti baudžiamosios bylos duomenys, kurie sutampa tarpusavyje, vienas kitą papildo, todėl teismas juos pripažįsta kaltinamųjų kaltės įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. Z. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2017 m. spalio 12 d., apie 15 val., kartu su savo draugais K. P., U. P. ir E. B., buvo mieste, vaikštinėjo po (duomenys neskelbtini) rajoną. Eidami netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė ateinantį nepažįstamą paauglį, kai šis priėjo, D. Z. paprašė jo cigaretės. Vaikinas nieko neatsakė, greitais žinginiais, beveik bėgte, nuėjo nuo jų. Bėgo link parduotuvės ir į ją įėjo. Jie taip pat nuėjo link tos parduotuvės, tuo metu jie tarpusavyje nieko nesitarė, kad ką nors darys tam vaikinui. Jie tiesiog ten nuėjo ir stovėjo prie parduotuvės. Kai vaikinas išėjo iš parduotuvės, pasuko link (duomenys neskelbtini) gatvės, jie pradėjo eiti jam iš paskos, D. Z. su K. klausė, ar vaikinas turi cigarečių, U. taip pat klausė, ką dar jis turi ir pan. Vaikinas nieko jiems neatsakinėjo, pradėjo bėgti, bet jie jį prisivijo prie (duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini)gatvėje, prie stovėjimo aikštelės. Pirmas pribėgęs K. užkišo jam koją ir tas vaikinas kartu su K. nukrito, jie susikibo. K. paklausė, ar vaikinas turi pinigų, 5 eurus, vaikinas atsakė, kad neturi. Tada pribėgęs U. vaikinui, gulinčiam ant žemės, spyrė į galvą, priekinę (veido) pusę. D. Z. nepastebėjo, ar nukentėjusiajam kas nors uždengė ranka burną. Kai vaikinas atsistojo, jis sugriebė jam už rankos ties petimi, ir tada pabėgo. D. Z. kišenių vaikinui netikrino, ar kiti tikrino, nepastebėjo, viskas vyko labai greitai. Tuo metu girdėjo žmonių šūksnius, pamatė atbėgusį vyriškį, todėl visi keturi pabėgo. E. jokių smūgių nesudavė, su nukentėjusiuoju nieko nekalbėjo, o kai nukentėjusysis buvo mušamas, jis stovėjo toliau nuo kitų, apie 30 metrų atstumu. Pats smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Išankstinio susitarimo sumušti ir apiplėšti nukentėjusįjį neturėjo, viskas įvyko spontaniškai. (1 t., 88-89, 95 b.l.)

2018 m. birželio 19 d. nutarimu D. Z. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. (1 t., 108 b.l.)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. P. parodė, kad K. P. yra jos sūnus, gyvena kartu su ja ir jos vyru I. P.. K. turi 9 klasių išsilavinimą, yra labai meniškas vaikas, nori kurti muziką, dainas, piešia. Anksčiau turėjo problemų dėl K. elgesio. K. buvo labai išlepintas vyro, dėl to vienu laikotarpiu daug žaisdavo kompiuteriu ir buvo labai nervingas. K. tris kartus buvo paguldytas į psichiatrinės ligoninės vaikų skyrių, esantį Parko gatvėje, Naujojoje Vilnioje. Gydymas nepadėjo. Su laiku K. galimai pats subrendo ir jo elgesys akivaizdžiai pasikeitė. Į psichiatrinę ligoninė K. guldė, tik dėl jo paties padidėjusio nervingumo, emocijų ir isterijos priepuolių, ypač kai jam kas nors būdavo draudžiama. R. P. mano, kad toks K. elgesys buvo tik paauglystės pasekmė. (1 t., 60 b.l.)

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad K. P. ir U. P. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisme kaltinamieji K. P. ir U. P. prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, paaiškino plėšimo aplinkybes, įvykių seką, įvardijo konkrečius vienas kito nusikalstamus veiksmus. Aplinkybes, kad nukentėjusysis, norėdamas išvengti konflikto, slėpėsi parduotuvėje, vėliau, kad jį iš ten išėjusį sekė iki automobilių stovėjimo aikštelės, kad reikalavo pinigų ir cigarečių, kad K. P. nukentėjusįjį pargriovė, o U. P. R. D. spyrė į veidą, patvirtino tiek patys kaltinamieji, tiek nukentėjusysis, tiek D. Z.. Analogiškai aplinkybes pasakojo tiesiogiai iš nukentėjusiojo jas girdėjęs tėvas, taip pat dalį įvykio matęs liudytojas S. J., kuriam įvykio vietoje nukentėjęs vaikinas papasakojo užpuolimo aplinkybes, liudytojas taip pat patvirtino aplinkybę, jog R. D. buvo sužalotas veidas, matėsi paraudimas ant skruosto. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G3360/2017 (01) nurodyta, kad R. D. nustatyta dešinio smilkinio poodinė kraujosruva, dešinio skruosto odos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros Vaikų ligoninėje VšĮ VUL SK 2017 m. spalio 12 d., galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. spalio 12 d. Sužalojimas įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., 75 b.l.). Kadangi nusikalstama veika, pasireiškusi bendrais kaltinamųjų veiksmais panaudotu fiziniu smurtu (K. P. pargriovė, kibo, U. P. spyrė į veidą, abu neleido atsitraukti nukentėjusiajam, jį sekė) aiškiai reiškiamu reikalavimu duoti pinigų ir cigarečių, nebuvo baigta dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių, K. P. ir U. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2017 m. lapkričio 14 d. nusikalstamos veikos

Kaltinamasis U. P. pripažino savo kaltę ir dėl kito jam inkriminuojamos nusikaltimo, teismui duodamas parodymus aiškino, kad nukentėjusysis V. K. pats jam atidavė piniginę, o ne U. P. iš jo ją paėmė, tačiau analizuojant U. P. kaltę grindžiančius baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad esmines plėšimo aplinkybes (grasinimą panaudoti fizinį smurtą ir svetimo turto užvaldymą) kaltinamasis pripažino, todėl galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas į teisiamąjį posėdį nekviečiant nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo. U. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį V. K. patvirtina toliau aptarti baudžiamosios bylos duomenys, kurie sutampa tarpusavyje, vienas kitą papildo, todėl teismas juos pripažįsta kaltinamojo U. P. kaltės įrodymais:

2017 m. lapkričio 16 d. protokole – pareiškime, M. K. nurodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d., apie 15.00 val., prie parduotuvės IKI, esančios (duomenys neskelbtini) , jo mažametį sūnų V. K. užpuolė iš matymo pažįstamas vaikinas U. P., kuris grasindamas panaudoti fizinį smurtą, taip atimdamas galimybę priešintis, išplėšė iš V. K. rankų piniginę, kurioje buvo 5 eurai ir 87 ct. (2 t., 4 b. l.)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad rudens viduryje arba pabaigoje, tikslios datos neprisimena, po pamokų, apie 15.30 val., ėjo namo. Eidamas į parduotuvę IKI, pamatė vaikiną, kuris anksčiau mokėsi toje pačioje mokykloje, vyresnėje klasėje. Žino, kad vaikino vardas yra U., pavardės nežino. Prie jo priėjęs U. paprašė duoti jam vieną eurą. Pinigų duoti nenorėjo, U. nepasitikėjo. Atsakė, kad pinigų neturi, turi tik kelis centus. U. paklausė, ko eina į parduotuvę, jeigu neturi pinigų ir vėl pareikalavo vieno euro, sakė, kad jeigu neduos pinigų, jam bus blogai, su savo draugais jis jį sumuš. Išsigandęs išsitraukė savo piniginę, norėjo atiduoti U. turėtus centus, sakė, kad tik tiek turi, norėjo, kad prie jo nebelįstų. U. iš jo atėmė piniginę, pradėjo apžiūrinėti piniginės skyrių, kuriame laikomi popieriniai pinigai, ten rado 5 eurų kupiūrą. Papriekaištavo, kam melavo, jog neturi pinigų. T. U. atidavė jam piniginę, susitiko su dar dviem berniukais ir nuėjo į parduotuvę. (2 t., 21 b.l.)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, jog sūnus jam paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 14 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės IKI, jį užpuolė iš matymo pažįstamas U. P., kuris grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę priešintis, išplėšė iš jo sūnaus rankų piniginę, kurioje buvo 5 eurai ir 87 ct., ir pasišalino. Nurodė, kad U. P. yra 15 metų amžiaus, mokėsi (duomenys neskelbtini), taip pat paaiškino, kad U. grasino jo sūnui, kad sumuš su savo draugais, jeigu jis neatiduos pinigų. Jo sūnus ir U. nėra draugai, tik lankė vieną mokyklą. (2 t., 13 b.l.)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. parodė, kad V. K. yra jos sūnus, sužinojo, kad prie jo einančio iš mokyklos prikibo kažkoks berniukas, kuris prašė jo kažką nupirkti parduotuvėje. V. tai daryti atsisakė, nurodydamas, jog neturi pinigų. Iš sūnaus pasakojimo suprato, jog berniukas jam grasino. V. labai išsigando, berniukui atidavė turėtus pinigus, atidavė tik dėl to, kad išsigando U. išsakytų grasinimų. Dėl šio įvykio su ja susisiekė U. tėvai, kurie grąžino iš V. paimtus pinigus. U. tėvai jos atsiprašė, ji jiems atleido ir jokių pretenzijų neturi. (2 t., 23 b.l.)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. parodė, kad U. P. yra jos sūnus, dėl sūnaus elgesio turi daug problemų. U. neklauso nei jos, nei tėvo. U. elgesio problemos prasidėjo 2016 metų rudenį. U. taip pat turi problemų mokykloje, nelanko pamokų. Mokykloje buvo bandyta nuvesti U. pas mokyklos psichologą, tačiau jis neatėjo. Ne kartą jie yra užsiregistravę pas psichologus konsultacijai, tačiau U. negrįždavo namo. Sūnaus nesuvaldo, jis jos neklauso. (t. 2, b. l. 26)

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad U. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisme kaltinamasis U. P. savo kaltę pripažino, paaiškino plėšimo aplinkybes, įvykių seką, įvardijo konkrečius savo ir nukentėjusio paauglio veiksmus. Aplinkybes, kad nukentėjusysis, norėdamas apsaugoti savo turimus pinigus ir kitus daiktus, atsakė, jog U. P. prašomų pinigų neturi, kad U. P. su juo kalbėjo agresyviai, pakeltu tonu, kas sukėlė nukentėjusiojo išgąstį ir buvo pagrindinė priežastis, atėmusi galimybę priešintis, patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek tiesiogiai iš nukentėjusiojo jas girdėję jo tėvai. Buvo minėta, kad teismui duodamas parodymus U. P. aiškino, jog nukentėjusysis V. K. pats jam atidavė piniginę, o ne U. P. iš jo ją paėmė, tačiau analizuojant U. P. kaltę grindžiančius baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konkrečiai, nuoseklius nukentėjusiojo pasakojimus (tėvams, ikiteisminio tyrimo teisėjui), kad U. P. grasino jį sumušti, išplėšė iš jo rankų piniginę, teismas sprendžia, jog U. P. esmines plėšimo aplinkybes (grasinimą panaudoti fizinį smurtą ir svetimo turto užvaldymą) kaltinamasis pripažino ir faktinė aplinkybę, kokiu būdu nukentėjusiojo piniginė atsidūrė U. P. rankose (ar pats nukentėjusysis jam atidavė, ar išplėšė jam iš rankų kaltinamasis) įtakos veikos kvalifikavimui neturi, kadangi nukentėjusiajam priklausantys pinigai buvo užvaldyti U. P. agresyviai bendraujant, nedviprasmiškai leidžiant suprasti, jog bus panaudotas smurtas ne tik tuo momentu, bet ir vėliau, pasitelkus draugus, atėmė nukentėjusiojo galimybę priešintis. U. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip baigtas plėšimas.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nepilnamečio kaltinamojo K. P. atžvilgiu taikytinos BK 93 straipsnio nuostatos ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nusikalto pirmą kartą, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir jo gynėjos teisiamajame posėdyje išsakytą poziciją, kad po įvykio permąstė savo gyvenimą, elgesį, pasimokė ir padarė teigiamas išvadas, sprendžia, jog jau pats teisminis procesas, dalyvavimas teismo posėdžių salėje kaltinamojo statusu yra pakankama neigiama patirtis jaunuoliui ir ši patirtis turės teigiamą edukacinę reikšmę, padėsiančią susivokti ir pamatyti tiesiogines savo elgesio pasekmes, bus gera brandumo, atsakingumo pamoka, skatinanti rastis gebėjimui suvokti ryšį tarp pasirinkto elgesio priežasties ir pasekmės. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jam skirtina viena auklėjamojo pobūdžio priemonė - elgesio apribojimas. BK 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose bei 3 dalies 4 ir 5 punktuose numatyti įpareigojimai būti tam tikru metu namuose, mokytis, tęsti mokslą ar darbą, be institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą apibrėš aiškią nepilnamečio K. P. dienotvarkę, ribos galimybę nakties metu burtis į abejotinos reputacijos kompanijas, tačiau neeliminuos galimybės dirbti, mokytis ir taip sudarys sąlygas įrodyti, kad teisiamojo posėdžio metu teismui išsakytas jaunuolio pažadas toliau gyventi laikantis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nėra tik tuščios deklaracijos ir kaltinamasis yra pasirengęs savo doru elgesiu įrodyti, jog yra vertas teismo pasitikėjimo.

K. P. skirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos. (t. 1, b.l. 150, 151, 154)

Dėl kaltinamajam U. P. skirtinos bausmės

Kaltinamojo U. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad jis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę U. P., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad U. P., būdamas nepilnametis, padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką, padarytos žalos dydį. Tiriant U. P. asmenybę nustatyta, kad jis baustas administracine tvarka, vieną kartą teistas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, 2018 m. birželio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 104MS-113/2018, konstatuota, jog U. P. nėra pagrindo skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. U. P. šiuo metu mokosi Vilniaus J. I. jaunimo mokykloje. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, spręstina, kad už U. P. padarytas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atsižvelgus į kaltinamojo jauną amžių, mokymąsi ugdymo įstaigoje, atidėtinas minimaliam BK numatytam vienerių metų terminui. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė U. P., kuri užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų U. P. polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų paauglio nuo visuomenės, šeimos narių, artimųjų, suteiktų realias galimybes tęsti mokslą ir įgyti profesiją, skatintų teigiamus U. P. gyvenimo pokyčius, sudarytų palankias sąlygas keisti gyvenimo būdą ir laikytis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų taisyklių. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu U. P. įpareigotinas būti namuose nuo 18.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su mokslu, tęsti mokslą, be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančių institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl U. P. atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

U. P. skirtos kardomosios priemonės – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintinos. (1 t., 191, 160 b. l.)

U. P. 2017 m. spalio 13 d., 13.20 val., buvo laikinai sulaikytas, 2017 m. spalio 14 d., 13.35 val., paleistas (dvi paros); 2017 m. lapkričio 16 d., 13.45 val., laikinai sulaikytas ir 2017 m. lapkričio 16 d., 18.31 val., paleistas (1 para). (1 t., 180 – 181 b. l., 2 t., 30 – 31 b. l.)

Byloje pateiktas 2017 m. gruodžio 6 d. susitaikymo protokolas tarp įtariamojo U. P. mamos J. P. ir V. K. mamos I. K.. V. K. motina I. K. pareiškė, jog gavo iš U. P. tėvų 15 eurų. Tokiu būdu materialinė žala jiems atlyginta ir pretenzijų jie neturi. (2 t., 24 b.l.)

Byloje civilinių ieškinių pareikšta nebuvo.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 82 straipsniu, 92 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298, 301, 302, 307 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

nepilnametį K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paskirti K. P. auklėjamojo pobūdžio priemonę - elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams įpareigojant a) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, b) tęsti mokslą ir/ar darbą, c) be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

K. P. skirtas kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamąją bylą K. P. nutraukti.

Nepilnametį U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, jam paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nepilnametį U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies ir subendrintą bausmę U. P. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir U. P. subendrintą bausmę paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams nustatant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą.

Į. U. P. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 18.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su mokslu, tęsti mokslą, be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančių institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2017 m. spalio 14 d. (dvi paras), 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. lapkričio 16 d. (1 parą) ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

U. P. skirtas kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.