- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- N1-222-927/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00097-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Nukentėjusysis
- D. S., E. G.
- Kaltinamasis
- A. U., R. P.
- Advokatai
- Mamertas Misiūnas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
A. U., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv.vieta Kupiškio (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, besimokantis, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:
2013-01-04 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str., 178 str. 2 d. –laisvės apribojimu 8 mėn., 2013-10-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 45 dienų areštą, bausmę atliko;2014-04-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 30 parų areštu, atlieka bausmę,
kaltinamas padaręs tris nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir vieną nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str., 1 d.,
R. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, besimokantis, administracine tvarka baustas, teistas:
2011-01-05 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., apribotas elgesys 6 mėnesiams. 2013-04-18 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. ir R. P. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent:
jie 2014 m. sausio 12 d., apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini) centro tualete, viešojoje vietoje, veikdami kartu, įžūliu elgesiu kai R. P. dešinės rankos kumščiu sudavė du kartus nukentėjusiajam nepilnamečiui E. G. į galvą, vieną kartą dešinės rankos kumščiu į pilvą, A. U. dešinės rankos kumščiu sudavė E. G. du kartus į veidą ir ne mažiau nei 3 kartus į nugarą, po to veikdami kartu spardė nukentėjusįjį E. G. ant grindų kojomis į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų, tuo bendrais veiksmais ne mažiau 6 trauminių poveikių pasekoje padarė nukentėjusiajam E. G. kraujosruvas kojose, odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje, kas sukėlė nukentėjusiajam nepilnamečiui E. G. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Jie gi 2014 m. sausio 14 d., apie 09.50 val. Vilniaus (duomenys neskelbtini) centro koridoriuje, viešojoje vietoje, veikdami kartu ir su E. M., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, kitų vaikų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t.y. R. P. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavus nepilnamečiui nukentėjusiajam E. G. į galvą, nuo ko nukentėjusysis nepilnametis E. G. nukrito ant grindų, A. U. kartu su R. P. ir E. M., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, spardė kojomis E. G., gulintį ant grindų, pataikydami į šonus, bei kitas kūno vietas, tuo bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nepilnamečiui E. G. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
A. U. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent:
jis 2014 m. sausio 14 d., apie 10.50 val. (duomenys neskelbtini) klasėje, viešoje vietoje, pamokos metu, kitų vaikų akivaizdoje, veikdamas kartu su A. L., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu - kumščiu sudavė vieną kartą D. S. į veidą, po to A. L., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, sudavė du kartus kumščiu D. S. į šonkaulių sritį, tuo bendrais veiksmais ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje padarė nukentėjusiajam nepilnamečiui D. S. sumušimus veido dešinėje pusėje ir krūtinės ląstoje abipus, kas sukėlė nukentėjusiajam D. S. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
jis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. sausio 23 d., (duomenys neskelbtini) centre, (duomenys neskelbtini) centro darbuotojų, o būtent direktoriaus M. L., Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėjos G. B., centro soc. pedagogės L. B. bei kitų centro ugdytinių T. Š., T. V. akivaizdoje, sistemingai fiziniais judesiais, t.y. prispausdamas E. G. prie sienos ir žodžiais grasino E. G. susidorojimu sakydamas: ,,dūchas, tu čia negyvensi“, ,,tau bus blogai“ ,,jei kam pasiskųsi - užmušiu tave“, ,,nusižudyk pats, arba aš tave nužudysiu“, ,,čia tau gyvenimo nebus“, ,,užmušiu tave“, taip grasindamas susidorojimu spjaudė ant E. G., bei (duomenys neskelbtini) centro tualete tyčia apšlapino E. G., ko pasekoje E. G. bijo eiti į mokyklą, nenori gyventi grupėje, prašosi uždaromas į nusiraminimo kambarį, atsisako liudyti pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl sumušimo, kadangi jaučiasi nesaugus, tokiu būdu terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusįjį E. G. naudodamas psichinę ir fizinę prievartą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
kurių metu buvo sutrikdyta sveikata E. G.
Kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino iš dalies ir teisme paaiškino, kad 2014-01-12 E. G. iškeikė R. P. visokiais žodžiais. Jis nusprendė padėti R. P., nors jis neprašė pagalbos. Nuėjo į tualetą, ten buvo A. G. ir E. G.. Iš pradžių parūkė, R. P. E. G. trenkė į galvą, paskui jis trenkė, paskui trenkė į petį, nugarą. E. G. pradėjo rėkti ir jie išgirdo, kad ateina naktinis. Nori pasakyti, kad tame kambaryje, kur yra televizorius nuėjęs nebuvo, E. nekeikė, nespjaudė ant jo, kodėl jis taip sako, nežino.
Kitą kartą 2014-01-14 apie 09.50 val., ėjo centro koridoriumi, pamatė koridoriuje stovintį E. G., kuris rėkė, garsiai šaukė, visi atbėgo. E. G. buvo atsitūpęs, nematė, kad jį kas daužytų. Išbėgo socialinė darbuotoja. Jis tuo metu jo nemušė. Jis asmeniškai jo nespardė. R. P. meluoja. E. G. galėjo sumušti R. P. ir M.. Jis tą kartą E. G. nemušė. Kodėl E. G. sako, kad kartu su kitais asmenimis spardė jį kojomis, nežino (t.3, b.l. 43-44).
Savo parodymus A. U. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 19-32)
Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai ir teisme parodė, kad viskas prasidėjo vakare tualete (duomenys neskelbtini) centre. Jis su A. U. atėjo į tualetą ir ten stovėjo A. G. ir E. G.. Tai buvo 2014-01-12. Jie ten pykosi vienas su kitu. Jie priėjo ir sumušė E.. Mušė abudu. Po to, kai išėjo, E. G. jį išvadino, todėl sudavė jam du kartus į galvą. Jis pirmas trenkė, po to į pilvą vieną kartą trenkė. Po to trenkė A. U.. E. garsiai rėkė. Po to išgirdo, kad ateina naktinis budėtojas, ir jie pabėgo.
Dėl antro epizodo paaiškino, kad 2014-01-14 sumušė E. G. už tai, kad jis išvadino jį „aborto liekana“. E. G. stovėjo prie informatikos kabineto, ir jis priėjęs trenkė E. G. į veidą. Šis nukrito. Ėjo E. M. ir pradėjo E. G. spardyti. Jis asmeniškai nespardė, tik trenkė. Kiti asmenys stovėjo. A. U. stovėjo, bet jis nematė, ar jis būtų mušęs. Nukentėjusiajam skaudėjo. Triukšmas buvo. Paskiau išėjo pavaduotoja, socialinė pedagogė. Nepagalvojo, kad galima situaciją kitaip išspręsti (t. 3, b.l. 42-43).
Savo parodymus R. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 183-193)
Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta:
2013-05-16 įvykio vietos apžiūros protokolais, kuriuose buvo apžiūrėtos įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) centras, esantis (duomenys neskelbtini), koridorius ir tualeto patalpos (t. 1, b.l. 91-96, 154-159).
Nukentėjusiojo E. G. parodymais teisme, kuris prašo pagarsinti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes nelabai atsimena įvykius. Jis prisimena, kad jį daužė A. U., R. P., A. U. tampė už plaukų. Jis stovėjo koridoriaus 3 aukšte, atėjo R. P. ir trenkė jam kumščiu į galvą. Jis nukrito ant gindų, pradėjo rėkti. Dar buvo M.. Aplink buvo daug vaikų, matė pedagogės G. ir L..
Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena (duomenys neskelbtini) centre. 2014-01-14 apie 09.40 val. buvo centre koridoriuje, prie jo priėjo R. P., trenkė kumščiu į galvą, kiek kartų neatsimena, jis nieko nesakė, prieš tai su R. nekonfliktavo. Po to pribėgo prie jo A. U. ir E. M. pradėjo jį visi keturiese mušti. Kas kiek kartų ir kur trenkė, neprisimena. Daugiausia spardė į šonus, tempė už plaukų. Už ką muša – nesakė, konflikto su jais neturėjo, Kadangi jis rėkė, į jo riksmą atėjo suaugę, tada visi išsilakstė, daugiau jo nemušė. Po to įvykio jį apžiūrėjo medicinos sesuo, GMP nekvietė. šį įvykį matė kiti centro vaikai, bet kas būtent matė, tiksliai nežino (t. 1, b.l. 97 ).
2014-01-21 nukentėjusysis E. G. parodė, kad 2014-01-12 apie 21.55 val. buvo (duomenys neskelbtini) centre ketvirtajame aukšte prie tualeto patalpos. Užėjus į tualetą užpuolė centro ugdytiniai A. U. ir R. P., kurie mušė jį rankų kumščiais į įvairias kūno vietas. Dėl to jis jautė stiprų fizinį skausmą. Jis pradėjo rėkti, tačiau minėti asmenys ir toliau pastarąjį mušė tupintį kampe, jis garsiai šaukė. Kai nustojo mušti, į tualetą atėjo budintis V. Ž.. Kodėl jį mušė, nežino. Po to jam būnant poilsio kambaryje, kur žiūrėjo televizorių A. U. ir R. P. spjaudė į jį, keikė necenzūriniais žodžiais matant kitiems vaikams. Jam tai nepatiko, todėl nuėjo miegoti. (t. 1, b.l. 160).
Nukenėjusysis E. G. patvirtino 2014-01-23 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2014-01-14 apie 09.50 val. jis buvo prie informatikos kabineto, kur laukė pamokos, staiga prie jo priėjo R. ir sudavė kumščiu į galvą, dėl to, kad jis visada pasakydavo auklėtojoms, kad jis ir kiti vaikai kambariuose turi telefonus, motoriukus tatuiruotėms daryti, todėl supykęs R. jam trenkė. Jis nei R. P., nei kitų vaikų neįžeidinėjo, nevadino jų negražiais žodžiais. Po to, kai R. jam sudavė kumščiu į galvą, pribėgo A. M. ir pradėjo jį spardyti kojomis į šonus, tačiau spardė tada, kai jis po smūgio į galvą užsidengė galvą rankomis ir atsitūpė prie radiatoriaus, po A. M. 4 smūgių į šonus jis pargriuvo ant grindų ir tuo metu jis nukentėjusiajam spyrė 3-4 kartus į šonus. Tuo metu, kai gulėjo ant grindų, matė, kaip A. U. koja spyrė jam į galvą 2-3 kartus. Nori patikslinti, kad A. A. tą kartą jo nemušė, jis liudytoją supainiojo su A. U., kadangi rankomis nuo smūgių dengė galvą, manė, kad spardė A. U., kuris buvo apsirengęs tokiomis pat kelnėmis, kaip ir A. A., todėl galvojo, kad A. A. jį spardė, tačiau dabar žino, kad nespardė, nes taip jam sakė įvykį matę centro vaikai. Atsakydamas į pateiktus klausimus dėl šio įvykio patikslino, kad įvykio metu niekas jo netampė už plaukų, jis buvo tampomas už palukų tuo metu, kai buvo sumuštas tualete. Apie šį įvykį gali pasakyti, kad 2014-01-12 apie 21.55 val. jis atėjo į tualetą, kuris yra ketvirtame centro aukšte, kur jau buvo A. U. su R. P., kurie tualete rūkė. Tada be jokios priežasties prie jo primas priėjo R. P., ir kumščiu sudavė į galvą, jis atsitūpė kampe ir tada jie kartu su A. U. pradėjo daužyti kumščiais į galvą, šonus, kiek kartų kuris iš jų sudavė smūgių, nežino, neskaičiavo, po to spardė kojomis į įvairias kūno vietas, ir nukentėjusysis pargriuvo ant grindų, tačiau jie abu jį spardė gulintį. Taip pat jį tampė už plaukų, tik kuris tiksliai nepastebėjo, neįsidėmėjo. Jis iš skausmo ir išgąsčio garsiai rėkė, budėtojas išgirdęs jo rėkimą atėjo į tualetą, o jį mušę asmenys pabėgo. Ir girdėjo, kaip naktinis budėtojas pasakė: ,,nelįskit prie jo, neprisidarykit problemų sau ir man“, dar pasakė, kad ,,prie manęs nemuškit jo“ (t. 101-103, t. 3, b.l. 62-63).
Savo parodymus E. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 104-116).
Liudytojo E. M. parodymais, kuris patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) centre, mokosi (duomenys neskelbtini). Centre gyvena kiti ugdytiniai: E., A., R. pravarde ,,B.“, A. A. bei kiti. Nori pasakyti, kad trečiadienį, t.y. 2014-01-14 apie 09.40 val. liudytojas prie informatikos kabineto stovėjo ir laukė pamokos, kartu stovėjo E., A. A., A. U., R. P.. E. buvo šalia, jie su juo kalbėjosi apie kažką ir pokalbio metu nukentėjusysis jo motiną pavadino ,,debile“. Po kiek laiko, po 5 minučių R. P. trenkė kumščiu E., kur pataikė nepastebėjo, ar į galvą, nežino, tik matė, kad jis trenkė su kumščiu galimai į galvą. Tada liudytojas prišoko prie E.. E. po smūgio į galvos sritį dengėsi rankomis galvą ir atsitūpė prie radiatoriaus. Liudytojas pradėjo jį spardyti į nugarą, į kojas, po šių 4 smūgių E. pargriuvo ant žemės, liudytojas dar 2-3 kartus dar spyrė koja į šonus gulinčiam ant grindų E.. E. visą laiką garsiai rėkė, spiegė. Ar A. U. su A. A. mušė tuo metu E., jis nematė, kadangi jį auklėtoja L. B. įsitempė jį į mokytojų kambarį. Daugiau apie šį įvykį nieko paaiškinti negali. Dėl to, kad spardė E., liudytojas nesigaili, nes suspardė jį dėl to, kad išvadino jo mamą ,,debile“. (t. 1, b.l. 123, t. 3, b.l. 46).
Savo parodymus E. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 124-130).
Liudytojo M. L. kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 45-46). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) centro direktorius. Į centrą vaikai patenka teismo keliu padarę nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus, iš globos vaikų namų bei dauguma vaikų patenka dėl to, kad nelanko mokyklų, bėga iš vaikų globos namų ar įvykdę nusikalstamas veikas. Šiuo metu centre yra 3(duomenys neskelbtini) vaikai. 2013 metų gruodžio mėnesį 13 d. į centrą iš (duomenys neskelbtini) nepilnamečių tardymo izoliatoriaus dėl paskirtų 45 parų arešto, kur jis atliko bausmę, buvo atvežtas A. U., kuris buvo labai pasikeitęs, kadangi elgėsi itin agresyviai, įžūliai, nuteikinėjo vaikus prieš darbuotojus, administraciją, jis buvo visų konfliktų ir muštynių iniciatorius, provokatorius. Ypač nesiskaitė su administracija, viskam prieštaravo, elgėsi chuliganiškai, sakydavo ,,jūs man nieko nepadarysit“. Taip pat nuteikė ir kitus vaikus elgtis chuliganiškai, kadangi ir jiems nieko dėl to nebus. A. U. savo chuliganišku elgesiu sutrikdė viso centro veiklą, rimtį ir tvarką. A. U. pradėjo naudoti fizinę jėgą, smurtą prieš kitus centro vaikus. Taip elgdavosi su visais centro vaikais. Trikdė pamokų veiklą. 2014 metų sausio mėnesio 12, 14 dienomis sumušė E. G., D. S., visų šių įvykių aplinkybių nežino, kadangi pats nematė. Po to, kai buvo sumušti minėti ugdytiniai, A. U., kartu paveikdamas ir kitus centro vaikus, nuolat fiziniais judesiais, žodžiais grasino E. G. susidorojimu sakydamas, kad jam centre gyvenimo nebus, kad jį sumuš, tai yra girdėjęs ne kartą. Tokiais savo veiksmais A. U. įbaugino E. bei kitus centro vaikus, todėl E. bijojo eiti į mokyklą, nenorėjo gyventi grupėje, prašėsi būti izoliuotas nuo A. U., taip pat ir T. V., T. Š., kadangi A. U. buvo paveikęs ir kitus centro vaikus elgtis agresyviai. E. jautėsi nesaugus grupėje, centre, kadangi buvo ne kartą sumuštas A. U., todėl galvojo, kad A. U. grasinimai buvo realūs. E. bijojo būti sumuštas ar užmuštas. Po to, kai A. U. išvežtas iš Centro, vaikai jaučiasi ramiau, tapo drąsesni, pradėjo kalbėti apie tai, ką Centre padarė A. U., psichologinis centro klimatas pagerėjo, vaikai jaučiasi ramesni, saugesni. (t. 2, b.l. 2-3)
Liudytoja L. B. teisme parodė, kad vienintelį įvykį, kuri gerai atsimena, tai tuomet, kai buvo sumuštas E. G., kai buvo sumuštas prie mokytojų kambario. Kitų epizodų ji nematė. Ji su G. B. buvo mokytojų kambaryje. , išgirdo E. šūkaujant. Kai išėjo į koridorių, E. gulėjo ant grindų ir aplink jį buvo vaikai. E. M. spardė jį kojom. Ji pasiėmė vaiką ir nuvedė į mokytojų kambarį. Matė, kaip A. U. lakstė aplink ir juokėsi, kad būtų mušęs nematė. Jis pirmyn atgal lakstė ir jam buvo linksma. Iki 10 vaikų ten buvo, tarp jų buvo ir R. P.. R. P. buvo geras vaikas, jis nesiveldavo į konfliktus, pats niekada nepradėdavo. Kai išsiaiškinta, kad jis mušė E. G., kad jis įžeidė jo mamą. A. U. piktybiškai elgdavosi su kitais vaikais ir darbuotojais. Jis pastoviai vaikams, suaugusiems grasindavo. Jie mėtosi tokiais žodžiais „nužudyti“, „užmušiu“, „tu lavonas“, tai yra kasdienybė. Tai buvo normalu šaukti E., kad tu lavonas. E. G. tai buvo sakoma, ir prie daugelio vaikų buvo taip sakoma. Po visų įvykių buvo juntamas psichologinis spaudimas. E. G. bijojo, kad jį sumuš. Jam yra baisu, kai jis pajunta įtampą, baimę, jis eina ir šneka, kad jį ruošiasi sumušti. Negali pasakyti, ar skundėsi, kad žada jį užmušti. Dabar, kai nėra A. U., situacija centre pasikeitusi, vaikai nusiraminę, situacija gera. Vaikai į vertinimo sistemą reaguoja, niekas nedezorganizuoja. Nereikia spec. Grupės (t.3, b.l. 64) .
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. G. padarytos kraujosruvos kojose prieš 1-2 savaites iki apžiūros, nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išraše pažymėtų kitų mėlynių spalva nenurodyta, todėl negalima nustatyti jų padarymo laiko. Odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje padarytas prieš 2-3 dienas iki apžiūros. Kraujosruvos kojose padarytos 6 trauminiais poveikiais. Medicininiu tyrimu sužalojimo padarymo jėga nenustatinėjama. Kraujosruvos kojose galėjo atsirasti ir griuvinėjant ar atsitrenkiant į kietus paviršius (t. 1, b.l. 100).
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (LAT nutartys Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, 2K-281/2012 ir kt.).
Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti, ar veika padaryta viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008, Nr. 2K-314/2012, kt.). Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) centro tualete, viešojoje vietoje, veikdami kartu, įžūliu elgesiu R. P. dešinės rankos kumščiu sudavė du kartus nukentėjusiajam nepilnamečiui E. G. į galvą, vieną kartą dešinės rankos kumščiu į pilvą, A. U. dešinės rankos kumščiu sudavė E. G. du kartus į veidą ir ne mažiau nei 3 kartus į nugarą, po to veikdami kartu spardė nukentėjusįjį E. G., gulintį ant grindų, kojomis į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų. Kitą dieną t. y. 2014-01-14 socializacijos centro koridoriuje, R. P. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė E. G. į galvą, nuo ko jis nukrito ant grindų, po to kartu spardė kojomis gulintį ant grindų E. G., abiem atvejais nukentėjusysis buvo mušamas viešai, t.y. matant kitiems vaikams, nukentėjusysis dėl skausmo garsiai šaukė, atbėgo pedagogai, todėl darytina išvada, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta. Iš to, kas paminėta, darytina išvada, kad A. U. ir R. P. bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nepilnamečiui E. G. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nors A. U. iš dalies neigia padarę jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau jo parodymai vertinami kritiškai, kaip gynybos pozicija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Tokius kaltinamojo parodymus objektyviai paneigia byloje surinktų įrodymų visetas: tiek kito kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai. Remiantis šiomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad visuomenės rimtis bei tvarka buvo sutrikdyta ir to priežastis buvo neteisėti kaltinamųjų veiksmai, pasireiškę fiziniu smurtu prieš asmenį dėl mažareikšmės priežasties.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia konstatuoti, kad kaltinime nurodyta pavojinga visuomenei veika buvo padaryta, o kaltinamųjų A. U. ir R. P. kaltė, padarius du nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.
Dėl viešosios tvarkos sutrikdymo
Kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi. Paaiškino, kad 2014-01-16 apie 10.50 val. buvo (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena ar tai buvo pamokos metas, ar pertraukos, klasėje buvo jis, A. L. ir D. S.. Iš ryto A. L. pasakė, kad D. S. yra minėjęs, kad ,,tas kas nešioja juodos spalvos drabužius yra velniai“. A. U. paaiškino, kad jam tai nepatiko, kadangi tą dieną kaip tik buvo apsirengęs juodos spalvos drabužius, todėl būdamas klasėje šalia D. S. ir prisiminęs šį jo pasakymą, priėjęs prie jo ir vieną kartą su dešinės rankos delnu sudavė D. S. į veidą, po to ir A. L. trenkė D. S. į šoną dešinės rankos kumščiu. Daugiau klasėje tuo metu nieko nebuvo. Jis neverkė, nerėkė, nesiskundė. S. skaudėjo. Tą įvykį matė klasiokai, jiems buvo nemalonu, kad vieną klasioką muša (t.3, b.l. 44).
Nukentėjusiojo D. S. parodymais teisme, kad jis buvo klasėje jau prasidėjus pamokai. Paskui atėjo A. U. ir trenkė jam su delnu į veidą. Matė kiti klasiokai. paskui A. L. vieną kartą sudavė jam į šoną, tada jis apsiverkė, išėjo iš klasės. Verkė, nes jam skaudėjo. Mokytoja matė, bet nesudrausmino. A. U. gal nematė, kad jis verkė (t.3, b.l.45);
Liudytojo A. L. parodymais teisme, kad nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) centre. 2014-01-14 jis buvo kartu su A. U. ir D. S. (duomenys neskelbtini), kur sudavė kumščiu D. S. į šonkaulius, kiek kartų nežino, ir kodėl taip pasielgė paaiškinti negali. Matė, kad A. U. nukentėjusiajam trenkė per veidą, dėl ko šis verkė (t.3, b.l.47);
Savo parodymus A. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 79-84).
Liudytojos G. B. parodymais teisme, kad 2014-01-14 D. S. įbėgo į kabinetą verkdamas, veidas buvo raudonas ir teigė, kad sumušė A. U.. Įkalbinėjo, kad parašytų pareiškimą, jis nenorėjo. D. S. teigė, kad jis bijo rašyti, nes A. U. gąsdino. Kitas atvejis buvo pertrauka prie informatikos kabineto. Mokytojai išgirdo triukšmą, išbėgo į koridorių ir E. buvo susigūžęs gulėjo ant grindų ir šaukė. Buvo būrys vaikų, sąmyšis, kas mušė nematė, nes buvo jau po muštynių. Bandė išskirstyti vaikus, visi mokytojai skirstė vaikus. P. E. parodymus, kiek prisimena jis visada nori pasikalbėti po tokių įvykių, sakė, kad mušė A. U., R. P., bet čia iš jo žodžių (3t., b. l. 48-49);
Liudytojo A. M. parodymais teisme, kad 2014 metų sausio mėn. tiksliai kada nepamena, jis buvo (duomenys neskelbtini), kai A. U. ranka sudavė D. S. į veidą, o po to A. L. sudavė 2 kartus kumščiu į šonkaulius, tačiau už ką sumušė D. S., jis nežino, jam atrodo, kad nei už ką, jų pokalbio negirdėjo, kodėl sumušė, nežino. D. turėjo skaudėti. Jam buvo nemalonu matyti tokį vaizdą (t. 3, b.l. 47);
Savo parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 71-76).
Liudytojo D. E. parodymais teisme, kad jis kartu su D. S. buvo (duomenys neskelbtini), kurioje kilo muštynės, datos neprisimena. Į klasę užėjo A. U., kuris nieko nesakęs staiga sudavė D. S. delnu į galvą, kodėl taip padarė, nežino. Klasėjo tuo metu buvo kiti vaikai. Po to A. L. taip pat užėjo į klasę ir sudavė 2 kartus D. S. į šonkaulius kumščiu. D. astsistojo ir išėjo iš klasės. Mano jam skaudėjo, jam buvo nemalonu stebėti tokį vaizdą (t.3, b.l. 48).
Savo parodymus D. E. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 55-68).
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia konstatuoti, kad kaltinime nurodyta pavojinga visuomenei veika buvo padaryta, o kaltinamojo A. U. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, kitais teismo posėdžio metu ištirtais ir aukščiau aptartais įrodymais ir pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamasis A. U. kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d. neprisipažino ir teisme parodė, kad niekada E. negrasino, nesakė, kad užmuš jį, sumuš. E. pats visa tai išsigalvoja. Nori pasakyti, kad niekada E. nesakė, kad ,,jam centre gyvenimo nebebus, nesakė, kad nusižudyk pats, arba tave užmušiu“, tokio pokalbio niekada nėra buvę. Ar kiti asmenys grasina E. ir taip elgiasi su juo, nežino, kadangi niekada nėra tokių žodžių girdėjęs. E. G. jį apkalba. Nespjaudė ant E. G., jo neapšlapino. Su E. G. jo santykiai nuo pradžių buvo blogi (t.3, b.l.44) .
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino ji kaltė įrodyta:
Nukentėjusiojo E. G. parodymais teisme, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metų, kad po to įvykio A. U. kambaryje prie televizoriaus gąsdino sakydamas, kad ,,jis duchas, kad jis čia negyvens, kad jei kam pasiskųs, kad jį sumuš, tai jis čia negyvens, jam čia bus blogai, jį užmuš“. Sakydamas šiuos žodžius, A. U. spjaudė ant jo, grasino vėl jį čia sumušti, spjaudė ant jo matant kitiems kambaryje buvusiems vaikams. Dar gali pasakyti, kad A. U. nuolat jį įžeidinėja, grasina susidoroti, sako jam: ,,nusižudysi pats arba aš tave nužudysiu“, ,,tau centre ne gyvenimas“, ,,jei kam pasiskųsi užmušiu tave“. Taip jis elgiasi nuolat, jis A. U. bijo, kadangi jis nuolat prie jo kimba, įžeidinėja, grasina primušti, užmušti, ką jis nuolat ir daro, t.y. muša jį. Jis bet kokius santykius aiškinasi jėga, stumdydamas jį, mušdamas rankomis, kojomis, tyčiodamasis iš jo matant kitiems vaikams. Dėl tokio A. elgesio bijo jį sutikti, nenori eiti į mokyklą, stengiasi nebendrauti ir su kitais centro vaikais, kadangi A. dažnai vaikšto su T. Š., T. V., tai ir šie minėti asmenys elgiasi taip, kaip ir A.. Kadangi A. U. vyresnis, aukštesnis už nukentėjusįjį, jis gąsdino, grasino jam nuolat, kaskart, kai tik susitikdavo ar koridoriuje, ar tualete, baugino kasdien, kad užmuš ar sumuš, jis A. U. bijojo, todėl neidavo iš savo kambario tam, kad nesusitiktų su juo, o kai tik susitikdavo, tai tyčiodavosi iš jo, tualete buvo jį apšlapinęs tyčia, kada tai įvyko nepamena, yra tos dienos, kai parašė pareiškimą dėl sumušimo, nuolat praeidamas pro šalį prispausdamas prie sienos baugino, grasino nužudyti (t. 1, b.l. 101-103, t.3, b.l. 62;
Savo parodymus E. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 104-116);
Liudytojo M. L. parodymais teisme, kad jis girdėjo, kad A. U. sakė, kad jeigu E. kažką pasakys, jam bus blogai. Sakė - suspardysiu. Paskui buvo iš darbuotojų gautas pranešimas, kad jis viešai grasina, dėl to buvo paskui raštas į policiją, kad A. U. grasina susidorojimu. Jis pats girdėjęs, kad sakė suspardys (t.3, b .l. 45-46). Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad E. G. ne kartą buvo sumuštas A. U.. Pastarasis nuteikinėdavo centro vaikus elgtis panašiai. A. U. grasinimai buvo realūs, E. bijodavo būti sumuštas, jautėsi nesaugus grupėje (t.2, b.l. 2-3);
Liudytojo T. V. parodymais teisme, kad muštynių jis nematė, girdėjo tik grasinimus. Jis asmeniškai taip pat grasino E. G., kad jį primuš, kodėl jis taip jam sakė paaiškinti negali. A. U. yra E. sakęs, kad jį primuš, yra ne kartą primušęs, tačiau kodėl, jis nežino. Kad užmuš nesakė, jis to niekada negirdėjo (t.3, b.l. 48);
Liudytojos L. B. parodymais teisme, kad A. U. piktybiškai elgdavosi su kitais vaikais ir darbuotojais. Jis pastoviai vaikams, suaugusiems grasindavo. Jie mėtosi tokiais žodžiais „nužudyti“, „užmušiu“, „tu lavonas“, tai yra kasdienybė. Tai buvo normalu šaukti E., kad tu lavonas. E. G. tai buvo sakoma, ir prie daugelio vaikų buvo taip sakoma. Po visų įvykių buvo juntamas psichologinis spaudimas. E. G. bijojo, kad jį sumuš. Jam yra baisu, kai jis pajunta įtampą, baimę, jis eina ir šneka, kad jį ruošiasi sumušti. Negali pasakyti, ar skundėsi, kad žada jį užmušti. Dabar, kai nėra A. U., situacija centre pasikeitusi, vaikai nusiraminę, situacija gera. Vaikai į vertinimo sistemą reaguoja, niekas nedezorganizuoja. Nereikia spec. grupės (3 t., b.l. 63-64);
Liudytojos G. B. parodymaisteisme, kad A. U. pastoviai grasindavo E. G., jai teko girdėti. Gąsdino tuo, kad jei kam nors pasiskųs bus blogai. Gąsdino ir tą patį G.. Ji pati asmeniškai girdėjo, kai jis pamokų metu grasindavo, kad jeigu „apsipūsi“ jam bus blogai. Žodžio „užmušiu“ pati negirdėjo. A. U. buvimas centre kėlė įtampą ir kitiems vaikams (3 t., b. l. 48-49).
Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi atsakomybė pagal šio straipsnio antrą dalį atsiranda už žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą. Teismų praktikoje terorizavimas suprantamas kaip grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Subjektyvioji pusė, kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad kelia pavojingos veikos baimę ir nori taip elgtis. Nukentėjusysis E. G. patvirtino, kad kaltinamasis A. U. gąsdino sakydamas, kad ,,jis duchas, kas jis čia negyvens, kad jei kam pasiskųs, kad jį sumuš, tai jis čia negyvens, jam čia bus blogai, jį užmuš“. Sakydamas šiuos žodžius, A. U. spjaudė ant jo, grasino vėl sumušti, spjaudė. Nuolat jį įžeidinėja, grasina susidoroti, sako jam: ,,nusižudysi pats arba aš tave nužudysiu“, ,,tau centre ne gyvenimas“. Taip jis elgiasi nuolat, jis A. U. bijo, kadangi jis nuolat prie jo kimba, įžeidinėja, grasina primušti, užmušti, ką jis nuolat ir daro.
Terorizuojant asmenis nukentėjusieji yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes pastoviai jaučia realų pavojų savo gyvybei, sveikatai ar turtui. Šiuo atveju kaltinamojo A. U. veiksmai: smurto vartojimas E. G. atžvilgiu, pastovūs grasinimai pripažintini žmogaus terorizavimu. Nors kaltinamasis teigia, kad jo žodžiai nėra grasinamo pobūdžio, tačiau įvertinus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis kaltinamojo žodžius suprato kaip realų grasinimą. Dėl tokio A. U. elgesio nukentėjusysis pastoviai juto realų pavojų gyvybei, sveikatai, buvo netikrumo būsenoje dėl nuolatinių grasinimų, anksčiau pavartoto smurto. Kaltinamasis be abejonės suvokė ir žinojo, kad, grasindamas nukentėjusiajam, kels jam baimę ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslas, kurio siekė kaltininkas tokiais veiksmais, neturi reikšmės nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kvalifikavimui, nes jie nėra įstatyme numatyti kaip šio nusikaltimo sudėties požymiai. Įvertinus aukščiau aptarus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika dėl sistemingo bauginimo žmogaus panaudojant psichinę prievartą pagal LR BK 145 str. 2d. kvalifikuota tinkamai: kaltinamasis A. U. sistemingai reiškiamais aktyviais pasikartojančiais veiksmais –nuolat sakydamas grasinančius ir bauginančius žodžius nukentėjusiajam, grasindamas sumušti, užmušti, sistemingai baugino nukentėjusįjį panaudodamas psichinę prievartą; be to, grasindamas kaltinamasis suvokė, kad grasindamas siekė sukelti stresą, nerimą, baimę jam ir sudaryti įspūdį, jog grasinimas bus realizuotas, o to pakanka grasinimo sudėčiai su kvalifikuojančiu požymiu nustatyti. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota ir pagal LR BK 145 str.2d.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę A. U. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė 3 nesunkius ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę – būdamas nepilnametis teisiamas 3 kartą, baustas administracine tvarka (2 t.,b. l. 59), psichiatrinėje ligoninėje negydytas, narkologo įskaitoje neįrašytas, gydytas nuo mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo, tačiau specialisto išvada nustatyta, kad jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. (t. 2, b.l. 62-68), (duomenys neskelbtini) centro charakterizuojamas itin neigiamai (2 t., b. l. 85-86), nusikalto būdamas nepilnametis bei turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą bei prieš priimant jo atžvilgiu 2014-04-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, todėl kaltinamajam skirtinos tik laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrintinos tarpusavyje iš dalies sudedant (BK 63 str. 1,4 d.) bei visiškai sudedant su 2014-04-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme (BK 63 str. 1, 3, 9 d.) bei į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2014-04-07 nuosprendį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-01-21 iki 2014-05-14 (t. 2, b.l. 36, 43-45, 146-148) . Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Skiriant bausmę R. P. atsižvelgta į tai, kad jis padarė 2 nesunkius tyčinius nusikaltimus, į kaltinamojo asmenybę – būdamas nepilnametis teisiamas 2 kartą, baustas administracine tvarka (2 t.,b. l. 92-96), psichiatrinėje ligoninėje negydytas, narkologo įskaitoje neįrašytas, gydytas nuo mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo, tačiau specialisto išvada nustatyta, kad jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. (t. 2, b.l. 98-105), (duomenys neskelbtini) centro charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 114-115), nusikalto būdamas nepilnametis ir neatlikęs bausmės pagal pirmesnį 2013-04-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkiančių aplinkybių, todėl jam skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, kurios tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1,4 d.), ir galutinė bausmė iš dalies sudedant bendrintina su 2013-04-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (BK 64 str. 1, 3 d.). Įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo ir tai, kaip realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks teigiamus jo socialinius ryšius, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl galutinės bausmės vykdymas, šiuo konkrečiu atveju, atidėtinas antrą kartą maksimaliam įstatyme nustatytam (BK 92 str.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 1 d., teismas
nusprendė:
A. U. pripažinti kaltu padarius tris nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., vieną nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 2 d. ir nuteisti:
-pagal LR BK 284 str. 1 d. (2014-01-12 21.55 val. viešosios tvarkos pažeidimas) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;
-pagal LR BK 284 str. 1 d. (2014-01-14 9.50 val. viešosios tvarkos pažeidimas) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;
-pagal BK 284 str. 1 d. (2014-01-14 10.50 val. viešosios tvarkos pažeidimas) laisvės atėmimu 5 mėnesiams;
-pagal BK 145 str. 2 d. - laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p. p. subendrinti paskirtą bausmę visiškai sudedant su 2014-04-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę bausmę – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimą, laisvės atėmimo bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ir 66 str. į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2014-04-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį bei laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-01-21 iki 2014-05-14.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
R. P. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti:
-pagal BK 284 str. 1 d. (2014-01-12 viešosios tvarkos pažeidimas) laisvės atėmimu 4 mėnesiams;
-pagal BK 284 str. 1 d. (2014-01-14 viešosios tvarkos pažeidimas) laisvės atėmimu 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. subendrinti paskirtą bausmę iš dalies sudedant su 2013-04-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1, 2 d., 82 str. 1 d. 5 p. bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant 1 (vieneriems) metams elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus -panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.