Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, E. A. ir V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. M.. Duomenys iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad V. M. mirė santuokoje ir turėjo du vaikaus: V. M. ir E. A.. VĮ Registrų centro duomenimis V. M. vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto. Iš 2023-03-20 Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro, notarės Loretos Mėčienės rašto dėl turto paveldėjimo matyti, kad po V. M. mirties į Klaipėdos rajono 3-iąjį notaro biurą nei įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai dėl turto paveldėjimo nesikreipė, dėl turto paveldėjimo Klaipėdos rajono 3-ajame notaro biure mirusiojo V. M. vardu paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjos sutuoktinis mirė Judrėnuose. Pareiškėjos atstaovo pateikti rašytinia įrodymai, patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinio sūnui nuosavybės teise priklausė nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kur kaip tvirtina pareiškėja ji su sutuoktiniiu gyveno iki pat V. M. mirties.

Nagrinėjmau atveju nustatyta, kad pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo vyro mirties, nes šiuo metu yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškėja nurodo, kad ji po savo sutuoktinio V. M. mirties, faktiškai palikimą priėmė, nes iki pat jo mirties kartu gyveno ir po jo mirties naudojosi mirusiam sutuoktiniui priklausančiais baldais, buitine technika ir juos prižiūri. Pareiškėja kaip pergyvenusi savo sutuoktinį turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra (CK 5.13 straipsnis). Pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, kad jos sutuoktinio sūnui priklausė nekilnojamas turtas, kuriame ji su sutuoktiniu gyveno iki pat jo mirties. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos pareiškime ir pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, nes suinteresuoti asmenys, tai yra įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai neprieštaravo, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nors pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo primėmimo po sutuoktinio mirties, tačiau ji iš karto po sutuoktinio mirties faktiškai pradėdama valdyti priėmė savo sutuoktinio palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.

Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti bet kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikoma priėmusiu visą palikimą.

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Sprendimą suinteresuotiems asmenims V. M. ir E. A. išsiųsti jų teismui nurodytais elektroniniais paštais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimą suinteresuotiems asmenims V. M. ir E. A. išsiųsti jų teismui nurodytais elektoriniais pašto adresais.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.