Panevėžio apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizdytei - Makšimienei, gynėjams advokatams Jonui Algimantui Pakarkliui ir Eugenijui Baršiui, nukentėjusiajam A. B., nukentėjusiojo atstovei advokatei Rasai Čibirienei, teismo psichiatrui ekspertui Juliui Meškelei, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Šilutės r., nevedusiam, pradinio išsilavinimo, neįgaliam ( darbingumo lygis 35 proc.), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, ir Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Kauno r., išsituokusiam, vidurinio išsilavinimo, neįgaliam ( nustatytas 40 proc. darbingumo lygis), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. lapkričio 24 d., apie 18.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, G. M. ir Š. K., veikdami kartu, kilus konfliktui, Š. K. suduodant A. B. vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko nuo smūgio A. B. sukniubo, G. M. sudavė koja ne mažiau kaip keturis kartus sukniubusiam A. B. į kairę koją, tuo bendrais veiksmais padarė veido ir kairės kojos sumušimus, pasireiškusius muštine žaizda kairio antakio srityje, odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis paakiuose abipus, kairės blauzdos, kairės pėdos ir kairės čiurnos srityje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą.

Tai, kad Š. K. ir G. M. bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą, t. y. padarė veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos parodymais bei bylos medžiaga.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad globos namų darbuotojai buvo išvažiavę į Panevėžį. Jis prašė paskolinti cigaretę, tada „Tašė“ – Š. K., jam kumščiu trenkė į veidą, o G. keturis kartus spyrė jam į koją. Smarkiai skaudėjo. Atėjusi darbuotoja jam užklijavo galvą. Koja buvo ištinusi, mėlyna. Skaudėjo ilgai. Po įvykio jį vežė pas gydytojus.

Liudytoja I. S. parodė, kad 2017-11-27 atėjusi į darbą pamatė, kad A. B. yra sužalotu veidu, jam sužalota, ištinusi koja. Aiškinantis kas atsitiko, A. B. nurodė, kad jam į veidą kumščiu trenkė Š. K., o kai jis parkrito, į koją kelis kartus spyrė G. M.. Išsiaiškino, kad viskas vyko G. M. ir Š. K. kambaryje. G. M. ir Š. K. prisipažino mušę A. B.. Nurodė, kad taip elgėsi, nes A. B. įkyriai prašė cigarečių.

2017-11-27 Protokole- pareiškime A. B. yra nuropdęs, kad 2017-11-24, apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), būnant pas G. M. ir Š. K., kilus konfliktui dėl cigarečių, jam kumščiu į veidą trenkė Š. K.. Kai jis sukniubo, keturis kartus jam į koją spyrė G. M. ( b.l.11).

2017-11-27 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad, apžiūrint A. B. kūną, ant veido, kairės ir dešinės pusės paakių abiejų vokų matyti kraujosruvos, patinimas. Ant nosies žaizda, ant kaktos užklijuotas bintas. Ant kairės kojos blauzdos ir pėdos matyti patinimas ir kraujosruvos. Daugiau išorinių sužalojimų ant A. B. kūno nesimato. ( b. l. 34-38)

2018-01-09 specialisto išvadoje Nr. G 58/2018 (050 nurodyta, kad A. B. nustatyti veido ir kairės kojos sumušimai, pasireiškę muštine žaizda kairio antakio srityje, odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis paakiuose abipus, kairės blauzdos, kairės pėdos ir kairės čiurnos srityje. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje, iki nuketėjusiojo apžiūros gydymo įstaigoje 2017-11-27, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. A. B. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b.l.45-46 ).

Išdėstytu laikytina įrodyta, kad G. M., spirdamas koja nukentėjusiajam A. B. keturis kartus, Š. K. suduodamas kumščiu nukentėjusiajam į veidą, bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 str. l d.

Atlikęs teismo psichiatrijos ekspertizę, teismo psichiatras ekspertas pateikė teismui Teismo ekspertizės aktą Nr. 88TPK-24/2018, kuriame nurodyta, kad įtariamasis G. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu turėjo ir šiuo metu turi psichikos sutrikimą paranoidinę šizofreniją. Baudžiamojo įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos padarymo metu G. M. pagal savo psichikos būklę negalėjo suvokti savo pavojingos veikos pobūdžio ir negalėjo savo veiksmų valdyti. Po baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo ir šiuo metu G. M. pagal savo psichikos būklę negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų, negalėjo ir negali savo veiksmų valdyti. Įtariamasis G. M. negali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nes jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis dėl minėto psichikos sutrikimo ir dalyvavimas teisme gali pabloginti jo psichikos būklę. Įtariamajam G. M. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ambulatorinį priverstinį gydymą pagal gyvenamąją vietą. ( b. l. 123 - 124 )

Teismo ekspertizės akte Nr. 88TPK-23/2018 nurodyta, kad įtariamasis Š. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu turėjo ir šiuo metu turi psichikos sutrikimą paranoidinę šizofreniją. Baudžiamojo įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos padarymo metu Š. K. pagal savo psichikos būklę negalėjo suvokti savo pavojingos veikos pobūdžio ir negalėjo savo veiksmų valdyti. Po baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo ir šiuo metu Š. K. pagal savo psichikos būklę negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų, negalėjo ir negali savo veiksmų valdyti. Įtariamasis Š. K. negali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nes jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis dėl minėto psichikos sutrikimo ir dalyvavimas teisme gali pabloginti jo psichikos būklę. Įtariamajam Š. K. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ambulatorinį priverstinį gydymą pagal gyvenamąją vietą. ( b. l. 81-82)

Teismo posėdyje dalyvavęs teismo psichiatras ekspertas Julius Meškelė patvirtino eksperto išvadas, kad G. M. ir Š. K. nusikalstamų veikų padarymo metu dėl psichikos sutrikimų negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti, ir kad jiems yra tikslinga skirti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį priverstinį gydymą pagal gyvenamąją vietą.

Iš to darytina išvada, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas Š. K. ir G. M. padarė būdami nepakaltinami, tad jie neatsako už BK padarytas pavojingas veikas ( BK 17 str.), jiems turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė (BK 98 str. 1 d.).

Š. K. ir G. M. padaryta veika yra priskiriama prie nesunkių baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra prižiūrimi globos namų darbuotojų. Iš liudytojos I. S. parodymų žinoma, kad nei iki nusikalstamos veikos padarymo, nei vėliau, Š. K. ir G. M. elgesys (duomenys neskelbtini) namuose nebuvo konfliktiškas, jų agresyvių veiksmų nebuvo pastebėta. Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad jie didelio pavojaus visuomenei nekelia, tad šiuo metu dėl jų psichikos sutrikimo juos stebėti ir gydyti specializuotame stacionare netikslinga. Š. K. ir G. M., padariusiems nusikalstamą veiką nepakaltinamumo būsenoje, taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį byloje ( b.l.21), kuriuo prašo iš Š. K. ir G. M. priteisti 100 eurų neturinės žalos atlyginimo.

Spręsdamas ieškinio klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas, nes tokioje veikoje nėra visų nusikalstamos veikos sudėties elementų, o būtent subjekto (asmens pakaltinamumas yra būtinas subjekto požymis). Toks asmuo nėra kaltinamasis, todėl negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kuri padaryta nusikalstama veika, t. y. įvykdyta kaltinamojo. Atsižvelgiant į šiuos motyvus byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1d. 1 p., 2 d. 1 p., teismas

nutarė:

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagal jo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini).

Š. K., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytas BK 140 str. 1 d., nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagal jo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini).

Nutarties vykdymą dėl G. M. ir Š. K. priverčiamosios medicinos priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo, pavesti jų gyvenamosios vietos, t. y. Rokiškio Psichikos sveikatos centrui, įpareigojant šio centro administraciją, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams išvadas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

A. B. civilinį ieškinį G. M. ir Š. K. dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.