Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjai L. D., jos atstovui advokatui Povilui Eigminui, atsakovo atstovei Rūtai Gerikienei, vertėjai Anastasijai Osinai, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2015-04-24 sprendimu Nr. (15/6-8)-12PR-30 nesuteikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pilietei L. D. (toliau – ir Pareiškėja).

Pareiškėjos atstovas 2015-05-11 elektroninių ryšių priemonėmis pateikė skundą teismui ir prašo:

panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-04-24 sprendimą Nr. (15/6-8) 12PR-30 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei L. D.“;įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti prašymą iš naujo.

Paaiškino, kad Migracijos departamentui nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) srityje, iš kilmės valstybės išvažiavo dėl ten vykstančių karinių veiksmų. Visuotinai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis konfliktas, pagrindiniai kariniai veiksmai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regionuose. Pareiškėja negali gyventi (duomenys neskelbtini) dėl grėsmės jos sveikatai ir gyvybei, Pareiškėjos namai yra susprogdinti, žiniasklaidoje skelbiama informacija, kad net ir humanitarinė pagalba separatistų kontroliuojamose teritorijose yra nepakankama. Pareiškėja yra pensininkė, turinti sveikatos problemų, tačiau (duomenys neskelbtini) srityje negali gauti vaistų ir tinkamos medicininės pagalbos. (duomenys neskelbtini) prezidentas priėmė kelis dekretus, apribojančius valstybės teikiamas paslaugas šioje srityje. Pareiškėja į Lietuvą atvyko pas seserį, nes kilmės valstybėje nesaugu, jai reikalinga tarptautinė apsauga. Dėl vidinio persikėlimo galimybių (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad remiantis JTVPK ataskaita, šiuo metu yra surinkta tik 33 proc. visų reikalingų lėšų, tačiau šalies viduje persikėlusieji asmenys susiduria su administracinėmis problemomis, užkertančiomis kelią naudotis savo teisėmis pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus. Daugėja pareiškimų dėl kylančių neramumų tarp viduje persikėlusių asmenų ir tame regione nuolat gyvenančių asmenų. Todėl vidinio persikėlimo galimybės (duomenys neskelbtini) yra ribotos, viduje persikėlusių asmenų pagrindinės teisės ir poreikiai objektyviai nėra užtikrinami.

Teigia, kad (duomenys neskelbtini) Pareiškėja užsiregistravo kaip viduje persikėlęs asmuo, kreipėsi dėl gyvenamojo ploto suteikimo, tačiau buvo informuota, jog nėra galimybės suteikti gyvenamąjį plotą, kas patvirtina viduje persikėlusių asmenų teisių ir pagrindinių poreikių neužtikrinimą. (duomenys neskelbtini) gyvena dvi jos dukras, viena yra viduje persikėlęs asmuo, kuri glaudžiasi pas savo bendradarbes, o kita gyvena nedideliame nuomojamame bute kartu su vaiku ir vyru, akivaizdu, kad nei viena iš jų negali priimti jos nuolatiniam gyvenimui. Tai, kad Pareiškėja bandė pasinaudoti vidinio persikėlimo galimybe, tačiau jai nebuvo suteiktas gyvenamasis plotas, akivaizdu, jog vidinio persikėlimo galimybė (duomenys neskelbtini) neegzistuoja.

Be to, Estijoje papildoma apsauga buvo suteikta 7 (duomenys neskelbtini) piliečiams, kurie atvyko iš tiesiogiai krizių paliestų regionų ir priklauso pažeidžiamiems asmenims, t.y. vyresnio amžiaus žmonės ar šeimos su vaikais.

Teismo posėdyje Pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 21-26) paaiškino, kad Pareiškėja gali persikelti gyventi pas dukrą į (duomenys neskelbtini) miestą. Vertinant, ar asmuo gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, turi būti nustatyta, ar asmuo kitoje valstybėje galės gyventi pakankamai normalų gyvenimą, atitinkantį tos šalies standartus. Nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) mieste būtų nesaugu ar būtų ribojamas patekimas į šį miestą. Pareiškėja nurodė, kad vienintelė priežastis, dėl kurios ji nenori vykti pas savo dukrą, yra nepatogumo jausmas, o Lietuvoje gyvena vieniša sesuo, tačiau tai nėra pagrindas netaikyti vidinio persikėlimo alternatyvos. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, Pareiškėjos sesuo nėra laikytina šeimos nariu. Pareiškėja gali nevaržomai nuvykti į (duomenys neskelbtini) miestą ir ten, padedama dukterų, įsikurti, todėl turi visas galimybes persikelti šalies viduje.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2015-04-24 sprendimo Nr. (15/6-8)-12 PR-30, kuriuo Pareiškėjai nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus bei Vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr.1V-361 patvirtintas Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Pabėgėlio statuso suteikimo Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimu pagrindus, tvarką apibrėžia Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas prieglobsčio prašytojui gali būti suteiktas tik „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų jam esant už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Ši teisės norma iš esmės yra identiška Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje išdėstytai taisyklei. Abiejų teisės normų interpretavimas leidžia teigti, jog pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prašytojas grįžęs į kilmės šalį gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Visais atvejais persekiojimo baimė turi būti pagrįsta viena Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodyta priežastimi. Galimas persekiojimas dėl nurodytų priežasčių turi būti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetinė prielaida. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

Vertinant šias teisės normas, konstatuotina, jog Įstatyme vartojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti pabėgėlio statusą ne tik dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių, tačiau su prašytoju tiesiogiai susijusių, aplinkybių. Pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Šiuo atveju ? subjektyvus faktorius ? baimė sugrįžti į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) dėl neaiškios konflikto baigties ir sunkios ekonominės padėties. Ši Pareiškėjos baimė turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi, bet konkrečiomis aplinkybėmis. Pabėgėlio statusui nustatyti pirmiausia reikia įvertinti besikreipiančio asmens pareiškimus, paaiškinimus, o ne spręsti apie padėtį jo šalyje. Padėtis šalyje, iš kurios kilęs besikreipiantis asmuo, nėra pagrindinis dalykas. Svarbu įvertinti besikreipiančio asmens tikrus ketinimus, jo patikimumą.

Byloje esantys įrodymai, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėja 2015-01-21 kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyrių su prašymu suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Tą pačią dieną buvo atlikta jos apklausa bei užpildytas prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas. Per apklausą užsienietė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Prieš išvykdama iš (duomenys neskelbtini) laikinai gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (numerio nėra, nes ten sodai). (duomenys neskelbtini) gyventi nebeįmanoma, nes vyksta nuolatiniai šaudymai, 2014 m. liepos mėnesį, pasak užsienietės, ji atostogavo (duomenys neskelbtini), o kai reikėjo grįžti po atostogų namo, paaiškėjo, kad jos namo nėra. Gyveno pas pažįstamus, skirtingose vietose, vis laukdama karinio konflikto pabaigos. Pareiškėja yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, profesija – inžinierė, į Lietuvą atvyko pagal išduotą vizą gyventi pas seserį O. S., nes pačios namas (duomenys neskelbtini) yra susprogdintas. Be sesers kitų giminaičių Lietuvoje neturi, grįžti negali, laiko save pabėgėle, todėl pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvoje. Apklausoje paaiškino, kad dvi jos dukros gyvena (duomenys neskelbtini): viena - (duomenys neskelbtini), o kita – (duomenys neskelbtini) (Migracijos byla, b. l. 1-38).

Kitoje apklausoje 2015-03-20 Pareiškėja paaiškino, kad nuo 5 metų gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, Petrovsko rajone. Iš artimųjų turi tik vieną seserį O. S., gyvenančią Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mieste, baigė institutą, kur įgijo inžinierės -hidrotechnikos specialybę. Studijų metu ištekėjo ir kartu su vyru po studijų grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą. Turi 2 dukras: V. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. D., gim. (duomenys neskelbtini). Abi dukros šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Jaunesnioji gyvena tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kaip asmuo, persikėlęs šalies viduje), o kita - (duomenys neskelbtini) kartu su vyru ir vaiku. Jaunesnioji dukra dirba, gyvena kaime. Su vyru išsiskyrusi. Teigė, kad 2014-07-14 jos namą susprogdino, šią aplinkybę ji sužinojo važiuodama iš darbo į namus, t.y. jai prie patikros posto buvo pasakyta, kad rajonas užminuotas ir važiuoti nėra kur. Tuo metu visus perspėjo, kad su savimi reikia turėti dokumentus, todėl dokumentai išliko. Pasak prieglobsčio prašytojos, ji dar dirbo iki liepos 25 d., o po to išvažiavo atostogauti į (duomenys neskelbtini). Po atostogų grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) jau negalėjo, todėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas dukrą. Panašiu metu jauniausioji dukra taip pat atvyko į (duomenys neskelbtini) pas seserį. Ten visa šeima ir susitiko. Pas dukrą (duomenys neskelbtini) miegojo ant grindų, nes butas mažas. Vėliau paaiškino, kad vyresnioji dukra gyvena dviejų kambarių nuomojame bute, jos gaunama pensija yra maža – 30 eurų, per 2014 vasarą buvo pas dukrą, važiuodavo į sodą, tačiau sodas nėra pritaikytas gyvenimui, nes nėra elektros, vandens. Transporto išlaidos, jai kaip pensininkei, (duomenys neskelbtini) yra nemokamos, (duomenys neskelbtini) ji kreipėsi į savivaldybę dėl gyvenamojo ploto, tačiau buvo atsakyta, jog nėra galimybės tokį plotą suteikti, nes yra daug asmenų persikėlusių šalies viduje. Jai buvo išduota persikėlusio asmens pažyma, (duomenys neskelbtini) sunku gyventi, grįžti negali, darbo nėra, komunaliniai mokesčiai dideli (Migracijos byla, b. l. 46-51).

Iš byloje pateiktos informacijos (Migracijos byla, b. l. 54-67) apie kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) yra pažymėta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sritys yra kontroliuojamos separatistų. (duomenys neskelbtini) ginkluotosios pajėgos vykdo karines operacijas prarastoms teritorijoms susigrąžinti, dėl to žuvo ir buvo sužeisti šimtai civilių. Šių sričių rytiniuose bei pietiniuose rajonuose yra itin nestabili bei greitai kintanti situacija, vyksta kariniai veiksmai, yra itin pavojinga civiliams gyventojams dėl separatistų aktyvumo bei galimo (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų tiesioginio dalyvavimo kariniuose veiksmuose. Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro ataskaitoje rašoma, „jog daugumoje rytinių šalies regionų gyventojai gyvena nesaugioje aplinkoje, nuolat susidurdami su vis didėjančiais ekonominiais ir socialiniais sunkumais. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajone auga ginkluotų grupuočių ir jų turimų ginklų skaičius. Pranešimuose nurodoma, kad pažeidžiamos ne tik žurnalistų, bet ir išrinktų atstovų, vietos politikų, valstybės tarnautojų ir pilietinės visuomenės aktyvistų žmogaus teisės. Šiuo metu vis platesni gyventojų sluoksniai susiduria su tokiais reiškiniais, kaip žmonių grobimas, sulaikymas, nežmoniškas elgesys, vyrauja bauginimo ir dėl to atsirandančios baimės atmosfera. Taip pat padėtį sunkina tai, kad daug namų yra apgadinti, t.y. išdaužytais langais, apgadintomis sienomis, o kai kuriuose rajonuose nėra elektros ir vandens dėl ten vykusių sprogimų. Todėl (duomenys neskelbtini) srityje padėtis yra nesaugi dėl karinių veiksmų, sunkios ekonominės padėties, akivaizdu, kad Pareiškėja negali grįžti į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini).

Tačiau tais atvejais, kai vidinis karinis konfliktas vyksta ne visoje šalies teritorijoje, būtina įvertinti, ar asmeniui yra prieinama vidinio persikėlimo alternatyva. Įvertinus turimus duomenis, nustatytus pagal Aprašo 66.3 punktą, priežasčių, leidžiančių manyti, kad Pareiškėja (duomenys neskelbtini) negalėtų pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, nenustatyta. Todėl svarbu nustatyti, ar asmuo gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, turi būti nustatyta ar asmuo kitoje valstybės dalyje galės gyventi pakankamai normalų gyvenimą, atitinkantį tos šalies standartus. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) konstatavo, kad asmuo turi turėti galimybę į tam tikrą šalies dalį saugiai ir teisėtai keliauti, į ją atvykti ir, pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs, turi būti nustatyta, ar asmuo galės susirasti darbą, turės galimybę susirasti būstą, pasinaudoti medicinine pagalba ar gauti kitas socialines paslaugas tam tikroje šalies dalyje. Jungtinių Tautų Vyriausiasis Pabėgėlių Komisaras pažymėjo, jog šalies viduje persikėlę (duomenys neskelbtini) negali gauti tam tikrų socialinių paslaugų, kadangi negali pakeisti gyvenamosios vietos registracijos, būstą įmanoma susirasti kaimo vietovėse, kuriose nėra darbo, o gauti bedarbio pašalpą ne visuomet įmanoma, nes tam, kad ją gauti būtina pateikti įrodymus, jog asmuo nebedirba prieš tai buvusioje darbovietėje, o tai padaryti neįmanoma, jei asmuo paliko savo namus be išankstinio pasirengimo ir negavo reikiamų dokumentų iš buvusios darbovietės. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro 2015 m. sausio mėnesio pranešime Tarptautinės apsaugos teikimo aptarimas, atsižvelgiant į padėtį (duomenys neskelbtini), (II atnaujintas pranešimas) teigiama (Migracijos byla, b. l. 62), kad vidinio persikėlimo alternatyvos taikymo analizė turi remtis aktualumu ir pagrįstumu dabartinių aplinkybių (duomenys neskelbtini) kontekste. Nors (duomenys neskelbtini) teisinė sistema ir pagalbos programos teikia daugelio pagrindinių teisių apsaugą, kai kuriems asmenims, priklausomai nuo individualių bylos aplinkybių, negali būti taikomi pagrįstumo kriterijai. Pranešime pažymima, kad kai kurie asmenys praktiškai negali naudotis apgyvendinimo, pragyvenimo ir svarbių paslaugų galimybėmis. Tokiems asmenims siūlomoje perkėlimo vietoje gali trūkti paramos iš šeimos ar bendruomenės. Šalies viduje persikėlusieji asmenys praneša, kad jie susiduria su didžiuliais administraciniais sunkumais, užkertančiais kelią jiems naudotis savo teisėmis pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus. Diskriminacija ir šalyje blogėjančios ekonominės sąlygos sukėlė dar didesnius sunkumus, įsikuriant naujose vietose. Mažumų grupės susiduria su tam tikrais sunkumais gaunant bendruomenės pagalbą. Neregistruoti asmenys negali naudotis valstybės paramos programomis, o socialinė diskriminacija, anot pranešimų, neleidžia jiems gauti bendruomenės paramą.

Todėl siekiant įvertinti vidinio persikėlimo alternatyvos pagrįstumą, svarbu atsižvelgti į paminėtas aplinkybes kilmės šalyje, taip pat tikėtiną viduje persikėlusių asmenų skaičių konkrečioje vietovėje bei vidinio persikėlimo alternatyvos sąlygas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėja yra pensininkė, gauna reguliarias pajamas, (duomenys neskelbtini) mieste nevyksta kariniai veiksmai, šiame mieste gyvena vyriausioji dukra su vyru ir vaiku. Į šį miestą persikėlė gyventi jaunesnioji dukra, kuri pasak jos turi darbą ir gyvenamąjį plotą, ji registruota (duomenys neskelbtini) kaip asmuo, persikėlęs šalies viduje, nepriklauso mažumoms, neturi sudėtingų medicininių poreikių, naudojasi socialinėmis garantijomis (gauna pensiją, naudojasi nemokamu transportu). Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra priežasčių dėl kurių Pareiškėjai negalėtų būti taikomi vidinio persikėlimo alternatyvos pagrįstumo kriterijai, Pareiškėja pasinaudojo savo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) teikiama apsauga, kaip numatyta Įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje, o sunki ekonominė padėtis negali būti pagrindu suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

Įvertinęs teisės aktų normas ir byloje nustatytas aplinkybes, informaciją apie padėtį kilmės valstybėje, teismas daro išvadą, kad Pareiškėjai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra jokių realiai egzistuojančių tam priežasčių. Jos pateikti argumentai bei apklausų metu išdėstyti teiginiai akivaizdžiai nėra susiję su grėsmėmis jos laisvei ir gyvybei dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jie nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais. Pareiškėjos nenoras grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl neaiškios konflikto baigties ir sunkios ekonominės padėties kilmės valstybėje, negali būti pagrindu suteikti tarptautinę apsaugą, nes pagal Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlio komisaro Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo 62 paragrafe nustatyta, jog asmuo palikęs savo kilmės valstybę vien dėl ekonominių paskatų yra ekonominis migrantas, o ne pabėgėlis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2009-02-17 yra pasisakęs, jog tarptautinė apsauga yra neteikiama asmeniui, kuris paliko kilmės valstybę dėl ekonominių paskatų (LVAT administracinė byla Nr. A-525-233-09). Pareiškėja nepateikė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių jai gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas, taigi nėra individualių aplinkybių, dėl kurių pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas.

Pareiškėja prašo suteikti jai papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymi, kad prieglobsčio prašytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1-3 punktuose. Tačiau baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės prieglobsčio prašytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jo gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi būti visiškai pagrįsta. Taigi turi būti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindo imtis priemonių prieglobsčio prašytojo apsaugai.

Pareiškėjos baimė grįžti į kilmės šalį nėra sąlygota jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis. Prieglobsčio prašytoja nepateikė jokios informacijos apie kilmės šalyje patirtą persekiojimą dėl 1951 m. Konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso“ nustatytų priežasčių, taip pat nenurodė realios grėsmės pagrindo, kas leistų daryti prielaidą dėl galimo persekiojimo, nukreipto prieš ją, ateityje. Pareiškėjos teigimu, ji nepriklauso jokiai politinei partijai ar religinei organizacijai, ji niekada nebuvo sulaikyta valstybės valdžios atstovų, neturėjo problemų su policija. Akivaizdu, kad prieglobsčio prašytojos nurodyti argumentai, dėl sunkios ekonominės padėties kilmės valstybėje, vyraujančios bedarbystės, yra ekonominio pobūdžio problemos, kurios gali būti sprendžiamos kitais būdais, negali būti laikomos pagrindu suteikti pabėgėlio statusą ir laikiną apsaugą. Atsakovas pilnai ir visapusiškai ištyrė aplinkybes dėl Pareiškėjos atitikties Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 87 straipsnio 1 dalies.

Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento 2015-04-24 sprendimas Nr. (15/6-8)12PR-30 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei L. D.“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą bylą išnagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 40 straipsnis numato leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiams pagrindus. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje - tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, paprastai išduodamas vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti (Įstatymo 44 str.), ketina užsiimti teisėta veikla (Įstatymo 45 str.) ir kitais Įstatymo nustatytais atvejais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti L. D. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.