- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- A-1066-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00088-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Artūras Drigotas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos Apskrities vyriausiojo policijos komisariatas
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), priteisti 41,09 Eur turtinei žalai atlyginti, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir delspinigius. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 30,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas nurodė, kad jam dėl neteisėtų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato (toliau – ir Pagėgių PK) Viešosios policijos poskyrio (toliau – ir VPP) Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. bei Pagėgių PK VPP viršininko A. V. veiksmų buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, t. y. šių pareigūnų surašyti 2015 m. sausio 8 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 85-PR2-457 ir Nr. 85-PR2-458 (toliau – ir tarnybiniai pranešimai) buvo pagrindas pradėti neteisėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu (kuris jau yra įsiteisėjęs) administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-173-904/2015 nutraukė, nesant pareiškėjo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje (pareigūno garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu) požymių ir sudėties. Pareiškėjas teigė, kad dėl minėtų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų jis patyrė 41,09 Eur turtinę žalą, kurią sudaro kelionės į teismo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, išlaidos. Pažymėjo, kad dėl Pagėgių PK pareigūnų R. Š. bei A. V. neteisėtų veiksmų (nepagarbos ir žeminimo, neteisėto persekiojimo) jis patyrė ir didelius dvasinius išgyvenimus (ilgą laiką trunkantys pergyvenimai dėl nepagrįsto kaltės jausmo), todėl pablogėjo jo sveikata, t. y. išsivystė obstrukcinis miego apnėjos sindromas, kuris diagnozuotas 2015 m. lapkričio 2 d. Teigė, kad dėl savo teisių gynimo buvo priverstas ilgą laiką dėti daug fizinių ir moralinių pastangų, taip pat patirti finansinių išlaidų. Pareiškėjui didelius išgyvenimus kėlė ir tai, kad policijos pareigūnai, kurių pareiga yra tarnauti ir padėti žmonėms, savo neteisėtais veiksmais, nustatytais ir įrodytais administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-173-904/2015, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, menkino pasitikėjimą policijos pareigūnais ir visa teisėsaugos institucija bei žemino jos vardą. Pareiškėjas nurodė dirbęs pareigūnu (šiuo metu jau yra pensijoje), todėl tokie policijos pareigūnų neteisėti veiksmai žeidė jo garbę ir orumą. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija), pareiškėjas prašė priteisti dienpinigius (10 proc. patvirtintos minimalios bazinės išmokos už kiekvieną proceso dieną nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teismo posėdžiuose Tauragės rajono apylinkės teisme ir Klaipėdos rajono apylinkės teisme).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tauragės AVPK nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-173-904/2015 nutraukė, nesant pareiškėjo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties, motyvuojant tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje Tauragės AVPK nurodytas kaip atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, nors 2015 m. vasario 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 68P-25723150-15 (toliau – ir protokolas) nagrinėjamu atveju surašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnas. Teigė, kad Tauragės AVPK procesinė padėtis byloje turėtų būti pakeista į trečiojo suinteresuoto asmens, nes Pagėgių PK pareigūnai surašė tik tarnybinius pranešimus. Tauragės AVPK nuomone, atsakovu byloje turėtų būti tas subjektas, kuris priėmė neteisėtą aktą. Pažymėjo, kad teismai, nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatė policijos pareigūnų veiksmų kaip neteisėtų. Teigė, kad policijos pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais būtų galima tik nustačius, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu pradėta remiantis visiškai nepagrįstais duomenimis (t. y. esant akivaizdžiai klaidingiems duomenims), kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Šiuo atveju akivaizdu, kad minėtame protokole buvo faktinių ir teisinių prielaidų, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tauragės AVPK teigimu, pareiškėjas šioje byloje neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. patirtos žalos ir valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, o, nenustačius šių sąlygų, valstybei civilinė atsakomybė negali kilti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisė 37,81 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra policijos pareigūnų veiksmų patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn teisėtumo vertinimas ir su tuo susijusi pareiškėjo teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2016 m. kovo 14 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjui buvo pasiūlyta pakeisti Lietuvos valstybės atstovo Tauragės AVPK procesinę padėtį į trečiojo suinteresuoto asmens, o Klaipėdos AVPK padėtį į atsakovo Lietuvos valstybės atstovo. Pareiškėjas su tuo nesutiko nurodydamas, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn būtent dėl Pagėgių PK VPP Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. ir Pagėgių PK VPP viršininko A. V. veiksmų bei šių pareigūnų surašytų tarnybinių pranešimų, o Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnas, surašydamas protokolą, iš esmės atliko tik formalų veiksmą. Pareiškėjui nesutikus dėl atsakovo atstovo procesinės padėties pakeitimo, teismas 2016 m. kovo 14 d. teismo posėdyje nutarė atsakovo atstovo prašymo dėl procesinės padėties pakeitimo netenkinti.
Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas priėjo išvadą, kad Tauragės AVPK Pagėgių PK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos pareigūnai privalėjo veikti, todėl pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-3474.1 (toliau – ir Etikos kodeksas), 4.13 ir 4.28 punktus, kurie nustato, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi su asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūrus ir taktiškas, taip pat vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims ir kt. Teismo vertinimu, nuostoliai, kuriuos pareiškėjas patyrė administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su neteisėtais Pagėgių PK pareigūnų veiksmais, nes A. V. ir R. Š. tarnybinių pranešimų pagrindu pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra priežastinis ryšys tarp Pagėgių PK VPP viršininko A. V. ir Pagėgių PK VPP Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl neteisėtų Pagėgių PK pareigūnų veiksmų iš viso patyrė 37,81 Eur kelionių į teismo posėdžius, kuriuose buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, išlaidų. Minėtas išlaidas nagrinėjamoje byloje teismas vertino kaip pareiškėjui padarytą turtinę žalą. Teismas nustatė, kad Tauragės AVPK Pagėgių PK policijos pareigūnai tarnybinius pranešimus surašė 2015 m. sausio 8 d., o Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato policijos pareigūnas protokolą surašė 2015 m. vasario 11 d., t. y. daug vėliau nei pradėjo reikštis pareiškėjo ligos (obstrukcinės miego apnėjos) pirmieji simptomai. Todėl teismas priėjo išvadą, kad tarp Tauragės AVPK Pagėgių PK policijos pareigūnų veiksmų bei pareiškėjo ligos nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Tačiau, teismo vertinimu, Tauragės AVPK Pagėgių PK policijos pareigūnų veiksmai turėjo įtakos pareiškėjo savijautai, išgyvenimams, jo emocinei būklei. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurių kompensavimui pakankama suma yra 200 Eur.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti delspinigius, teismas pažymėjo, kad delspinigiai nepriteisiami, kai yra priteisiama turtinė ir neturtinė žala, kuri kilo padarius deliktą. Todėl teismas pareiškėjui delspinigių nepriteisė. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti 30,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. atlyginti dienpinigius už dalyvavimą teismo posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla.
III.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad kilęs konfliktas tarp pareiškėjo ir pareigūnų yra labiau asmeninio pobūdžio, todėl šiuo atveju Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, negali būti atsakovu šioje byloje. Taip pat ir pats Tauragės AVPK yra netinkamas proceso dalyvis nagrinėjamoje byloje. Tauragės AVPK nesutinka su sprendimu priteisti 37,18 Eur už pareiškėjo kelionės išlaidas į teismo posėdžius Klaipėdos rajono apylinkės teisme, kadangi būtent dėl A. V. neatvykimo ir užsitęsė teisminis procesas minėtame teisme, o šis asmuo jau nebėra vidaus sistemos pareigūnas. Todėl būtent dėl minėto asmens kaltės pareiškėjas turėjo patirti daugiau kelionės į teismo posėdžius išlaidų. Atsakovo atstovo nuomone, byloje nenustatyti pareiškėjo skunde nurodyti Pagėgių PK pareigūnų neteisėti veiksmai. Tauragės AVPK teigimu, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – žalos ir valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, o, nenustačius žalos ir neteisėtų veiksmų, valstybei negali kilti civilinė atsakomybė. Tauragės AVPK tvirtinimu, policijos pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais būtų pagrindas tik nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu pradėta remiantis visiškai nepagrįstais duomenimis (t. y. esant akivaizdžiai klaidingiems duomenims). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad protokole buvo faktinių ir teisinių prielaidų, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Pareiškėjas padavė atsiliepimą į atsakovo atstovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad Tauragės AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, yra netinkamas proceso dalyvis šioje byloje. Nurodo, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnas tik surašė protokolą pagal pavedimą, kurio nevykdyti neturėjo teisinio pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo bylą tolimesniam nagrinėjimui ir nuobodos skyrimui teismui perdavė Tauragės AVPK pareigūnai. Pareiškėjas nesutinka ir su atsakovo atstovo argumentu, kad Lietuvos valstybė negali būti atsakovu šioje byloje. Pažymi, kad būtent A. V. ir R. Š. neteisėtai jo atžvilgiu veikė ne kaip fiziniai asmenys, o kaip policijos pareigūnai pasinaudodami tarnybine padėtimi. Pabrėžia, kad yra priežastinis ryšys tarp minėtų pareigūnų veiksmų ir jo patirtos žalos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Taip pat pažymi, kad beveik viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu A. V. buvo Tauragės AVPK pareigūnas, o vėliau jam šaukimai į teismą buvo siunčiami per Pagėgių PK, tačiau dėl neaiškių ir teisme neišaiškintų aplinkybių jie nebuvo jam įteikti. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovo teiginys, kad buvo pagrindas iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, yra nepagrįstas. Jokių įrodymų apie pareiškėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą nėra. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl to, jog be pagrindo jo atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė kompensuoti priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo A. B. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 37,81 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliantas nurodo, kad yra netinkamas atsakovo atstovas byloje, taip pat teigia, kad pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – žalos ir valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, bei nesutinka su priteista turtinės žalos suma.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Taigi skunde, kuriuo prašoma atlyginti žalą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, formuluojant dalyką ir pagrindą turi būti išsamiai nurodyta, dėl kokių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) atsirado žala, kokia žala yra padaryta ir kokio dydžio žalos atlyginimą prašoma priteisti.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato pareigūnai R. Š. ir A. V., bendraudami su pareiškėju po Tauragės rajono apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla pagal P. B. ir jo atstovo sūnaus A. B. ieškinį, pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, 4.1, 4.13 ir 4.28 punktų reikalavimus.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1447/2012). Pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui, todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-822/2017).
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta dėl to, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato pareigūnai R. Š. ir A. V. 2015 m. sausio 8 d. surašė tarnybinius pranešimus Nr. 85-PR2-457 ir Nr. 85-PR2-458 dėl pareiškėjo tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo, kurių pagrindu buvo neteisėtai pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu.
Byloje nustatyta, kad tarnybinius pranešimus dėl neva pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo surašė Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato pareigūnai. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga Tauragės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. vasario 2 d. raštu Nr. 85-S-4179 buvo persiųsta Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkui. 2015 m. vasario 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 68P-25723150-15 pareiškėjui surašė Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnas.
Kaip minėta, pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su, jo nuomone, neteisėtai pradėta ir vykusia administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Pareiškėjas skunde nekėlė reikalavimo ir nenurodė argumentų dėl policijos pareigūnų R. Š. ir A. V. veiksmų Tauragės rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą atitikimo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimams. Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde suformuluotu reikalavimu apibrėžtas ginčo ribas, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar Tauragės AVPK Pagėgių policijos komisariato pareigūnai, surašydami tarnybinius pranešimus, bei Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai, pradėdami administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, laikėsi teisės aktų reikalavimų.
ABTĮ 54 straipsnis numato, kad jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, jog skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.
CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 papunktį, kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė <...> valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.
Taigi atsakovo Lietuvos valstybės atstovavimą bylose dėl žalos atlyginimo reglamentuoja minėtos Civilinio kodekso ir Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ nuostatos. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato įtraukimo į bylą atsakovo Lietuvos valstybės atstovu, nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 54 straipsniu, nustatančiu netinkamos proceso šalies pakeitimo tvarką, ir nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui nesutinkant su Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariato procesinės padėties pakeitimu, ši institucija negali būti atsakovo Lietuvos valstybės atstovu nagrinėjamoje byloje.
Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 81 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, taip pat netinkamai išsprendė klausimą dėl atsakovo Lietuvos valstybės atstovo, todėl priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.