Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-28 · Civilinė byla Nr. 2A-544-585/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-28
Bylos Nr.
2A-544-585/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09850-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka (pran.), Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
A. G., A. S.
Ieškovas
AB „Swedbank“
Kategorijos
  • 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-544-585/12Proceso Nr. 2-01-3-09850-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 35.3.1., 63.3., 121.18., 121.21.,
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams A. G. ir A. S. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 22 763 Lt skolos, 11,75 procentus sutartinių palūkanų už negrąžintą 14 188,28 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2010-05-19 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 13,25 procentus sutartinių palūkanų už negrąžintą 7866,82 Lt sumą skaičiuojant nuo 2010-05-19 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal šalių 2009-06-19 pasirašytą vartojimo kredito sutartį Nr. 09-051075-VA bankas suteikė atsakovams 14 191,49 Lt kreditą, pagal tą pačią dieną pasirašytą vartojimo kredito sutartį Nr. 09-051088-VA - 7892,83 Lt kreditą. Atsakovai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, negrąžino kreditų sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, padengė tik dalį įsiskolinimo. Nurodė, kad 2010-10-27 solidari atsakovų skola yra iš viso 22 763 Lt. Pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-051075-VA skola yra 14 633 Lt: 14 188,28 Lt negrąžintas kredito likutis, 388,47 Lt nesumokėtos palūkanos, 48,66 Lt delspinigiai už negrąžintą kreditą, 7,59 Lt delspinigiai už nesumokėtas palūkanas. Pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-051088-VA skola yra 8130 Lt: 7866,82 Lt negrąžinto kredito likutis, 232 Lt nesumokėtos palūkanos, 25,94 Lt nesumokėti delspinigiai už negrąžintą kreditą, 5,24 Lt nesumokėti delspinigiai už nesumokėtas palūkanas. Pagal sutartis atsakovai privalo mokėti bankui atitinkamai 11,75 procentus bei 13,25 procentus palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintų kreditų sumų ir skaičiuojamų nuo kitos dienos, einančios po skolos apskaičiavimo dienos iki visų kreditų bankui grąžinimo dienos. Atsakovų atsakomybė yra solidari, jiems suteiktos bendros paskolos atskirti, atidalinti negalima, kadangi neaišku, kas ir kiek sumokėjo.

Atsakovas A. G. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovų prievolė nėra solidari, A. S. skola yra 12 000 Lt, o jo - 17 000 Lt. Šiuo metu yra padengta apie 8000 Lt skolos. Dengti skolą atsakovai galėtų skyrium, padalijant bendrai paimto kredito sumą lygiomis dalimis. Kreipėsi į banką dėl paskolų atskyrimo, bet bankas nesutiko. A. S. neturi įrodymų dėl savo mokumo, įmokas mokėjo jis. Jam visai netekus pajamų, sutriko ir paskolų dengimas. Nuo 2011 m. vėl įsidarbino, jo pajamos sudaro 300 Lt į rankas. Bankas suteikdamas paskolą kitų skolų refinansavimui, neatsižvelgė į atsakovo finansinę padėtį, netikrino atsakovų galimybių grąžinti paskolą, nesikooperavo su skolininku nors pastarasis nė kartą kreipėsi į banką su pasiūlymais, kaip galėtų grąžinti paskolą. Atsakovas nurodė, kad jam nebuvo išaiškinta apie teisines pasekmes kitam bendraskoliui nevykdant prievolės, priešingu atveju jis nebūtų pasirašęs tokios sutarties. Tokais ieškovo veiksmais pažeistos atsakovo kaip vartotojo teisės. Nurodė, kad pirmą 20 000 Lt paskolą jie su atsakove pasidalino per pusę, o iš kitos 10 000 Lt paskolos atsakovei teko pinigų dalis, nors ji to nepripažįsta. Anot atsakovo, jo teisės suvaržytos po sutarčių pasirašymo, nes jokių veiksmų be bendraskolio sutikimo negalėjo imtis. A. G. prašė priteisti iš jo 10 500 Lt, o iš atsakovės A. S. 12 263 Lt. Sutartinių palūkanų prašė nepriteisti, arba priteisti ne daugiau kaip iki sutarčių pabaigos, jas sumažinant iki įstatymų nustatyto dydžio - 5 procentų atskirus nuo bendraskolės dalies. Procesines palūkanas prašo priteisti tik iki 5 metų skyrium nuo bendraskolės dalies, o teismo sprendimo vykdymą atidėti kiek įmanoma vėliau.

Atsakovė A. S. su ieškiniu sutiko, prašė atskirti paskolą. Nurodė, kad turi 3 vaikus, vyrą - bedarbį, gyvena iš pašalpos, todėl šiuo metu neturi pajamų skolai sumokėti. Paskolą ėmė, nes sirgo motina. A. G. ėmė 20 000 Lt, o ji 10 000 Lt sumą. Jos pajamos tuo metu buvo didelės, o A. G. - mažos. Paskolas ėmė kartu, nes taip buvo pasiūlyta banke, bet niekas nepaaiškino pasekmių, jog skolą reiks grąžinti solidariai. Sutiktų, kad skola būtų padalinta atsakovui A. G. 10500 Lt ir A. S. – 12263 Lt.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-02-10 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovų A. G., ir A. S. solidariai 22 763 Lt skolos, 11,75 procentų metinių palūkanų už negrąžintą 14 188,28 Lt kredito sumą nuo 2010-05-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 13,25 procentų metinių palūkanų už negrąžintą 7866,82 Lt kredito sumą nuo 2010-05-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 22 763 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 683 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Swedbank“ naudai bei 11,58 Lt pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovo nurodytomis 2009-06-19 Vartojimo kredito sutartimis Nr. 09-051075-VA ir Nr. 09-051088-VA atsakovams A. G. ir A. S. ieškovas suteikė atitinkamai 14 191,49 Lt vartojimo kreditą, nustatant 11,75 proc. metinę palūkanų normą ir 7892,83 Lt vartojimo kreditą, nustatant 13,25 proc. metinę palūkanų normą. Vartojimo kredito sutartys yra nutrauktos. Įsiskolinimas 2010-10-27 d. pagal Vartojimo kredito sutartį 09-051075-VA sudaro iš viso 14 633 Lt, o pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-051088-VA - 8130 Lt, viso skola 22 763 Lt. Teismas, remdamasis CK 6.200 str., 6.205 str. 6.881 str. 1 d., 6.873 str. 1 d. nuostatomis, konstatavo, kad atsakovai savo veiksmais pažeidė sutarčių vykdymo principus, netinkamai vykdė sutartis, gautų kreditų ieškovui laiku ir tinkamai negrąžino. Atmesdamas atsakovų prašymą dėl paskolos bei susijusių mokėjimų atskyrimo, teismas nurodė, kad Vartojimo kredito sutarčių 4.1 p. nustato kredito gavėjams įsipareigojimą visą banko suteiktą kreditą grąžinti solidariai, sutartis abu atsakovai pasirašė kartu, vadinasi šios sutarčių sąlygos šalims turėjo būti žinomos. Ieškovui netenkinus atsakovų prašymų leisti kiekvienam grąžinti kreditą atskirai nuo kito solidaraus skolininko, atitinkamos sutarčių sąlygos dėl atsakovų solidarios atsakomybės šalių nebuvo pakeista ar nuginčyta, todėl šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Teismas, konstatavęs, kad dėl įsiskolinimo dydžio ginčo byloje nėra, pripažino teisėtą ir pagrįstą ieškovo reikalavimą dėl palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo 2010-05-19 iki kredito grąžinimo bankui dienos, priteisimo. Teismas tai pat pripažino pagrįstu ir tenkintinu ieškovo reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovų CK 6.210 str. 1 d. nustatyto dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 22 763 Lt sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2010-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Atsakovas A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir skolą priteisti iš atsakovų atskirai, iš A. G. 10 500 Lt, iš A. S. 12 263 Lt, taip pat priteisti skyrium sutartines bei procesines palūkanas, atliktas įmokas užskaityti pirmiausiai už skolos dalį, o vėliau už palūkanas, atidėti sprendimo vykdymą kuo vėlesniam laikui. Nurodė kad ieškovas (kreditorius) turėjo CK 6.6. str. suteiktą galimybę atsižvelgti į atsakovų prašymus ir leisti jų solidariąją prievolę vykdyti atskirai, tačiau to nepadarė. Tokiais veiksmais kreditorius suvaržė bendraskolių interesus veikti savarankiškai, nepriklausyti vienas nuo kito, atskirai derėtis su banku dėl sutarties sąlygų. Todėl vienam iš kredito gavėjų nevykdant prievolės, nukenčia kitas kredito gavėjas, kuris nepajėgęs vykdyti prievolės visa apimtimi. Apelianto nuomone, ieškovas suteikdamas atsakovams paskolą (refinansavimą), neatsižvelgė į jų finansines galimybes, iš anksto numatydamas, kad prievolė bus nevykdoma ar netinkamai vykdoma, pasinaudojo savo teisiniu pranašumu prieš skolininkus ir tuo pažeidė CK 6.38, 6.200 str. įtvirtintus kooperacijos ir bendradarbiavimo principus, esant kredito gavėjų daugėtui, nesilaikė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 str. reikalavimų.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „Swedbank“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti ir skundžiamą spendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra apeliacijos pagrindo, t. y. faktinių bei teisinių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti apylinkės teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Ieškovo nuomone, apeliantas nurodydamas, kad AB „Swedbank“ pažeidė CK 6.38, 6.200 str. įtvirtintus kooperavimosi ir bendradarbiavimo principus, nekonkretizavo, kokie ieškovo veiksmai laikytini šių principu pažeidimu. Ieškovas nurodė, kad apelianto reikalavimas padalinti skolą tarp solidariųjų skolininkų nėra pagrįstas, kadangi solidari prievolė numatyta kredito sutartyse, todėl kreditorius sutinkamai su CK 6.6 str. 4 d. turėjo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir kiekvienas jų skyrium. Pasak ieškovo, apeliantas nepagrįstai prašo sutartinių palūkanų nepriteisti arba priteisti iki sutarčių pabaigos. Kredito sutartis nutraukius 2010-05-17, nėra teisinio pagrindo palūkanų mokėjimą sieti su sutarčių galiojimu, kadangi palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo dienos. Nepriteisus sutartinių palūkanų iki visiško kredito grąžinimo, skolininkams būtų sudaromos sąlygos naudotis negrąžinta kredito dalimi, nemokant jokio atlygio kreditoriui. Taip pat nepagrįstas ir neargumentuotas apelianto prašymas procesines palūkanas priteisti tik iki 5 metų laikotarpio. Be to, apelianto reikalavimas dėl įmokų užskaitymo eiliškumo prieštarauja CK 6.54 str. numatytai įmokų paskirstymo tvarkai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje kilo ginčas dėl bendraskolių solidariosios prievolės kreditoriui atsiradimo pagrindo, su tuo susijusio kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo bei šiuos santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymo tinkamumo.

Skolininkų ir kreditorių daugėto, t. y. solidariosios skolininkų prievolės teisinio instituto bendrieji klausimai reglamentuojami CK šeštosios knygos II skyriaus pirmojo skirsnio normose. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį skolininkų solidarioji prievolė nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, pvz. sudarius sutartį (CK 6.154 str.) konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71, 6.173 straipsniai), taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises.

Nagrinėjamuoju atveju ieškovas ir atsakovai sudarė vartojimo kredito sutartis, kurių 2.2. p., 4.1. p., 12.1. p. numatyta, kad skolininkų prievolė grąžinti suteiktą kreditą, mokėti palūkanas bei kitus nustatytus mokėjimus sutartyse nurodytais terminais ir tvarka, yra solidari (b. l. 4-5, 7-8). Pagal CK 6.189 str. konkreti sutartis sutarties šalims turi įstatymo galią ir sutarties sąlygos joms yra privalomos. Atsakovai sutarčių teisėtumo neginčijo, neprašė jų pripažinti negaliojančiomis. Byloje nustatyta (ir atsakovai to neneigia), kad jiedu gautų kreditų ieškovui laiku ir tinkamai negrąžino, ir tokiu būdu pažeidė CK 6.38, 6.200 str. įtvirtintus prievolių vykdymo principus. pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo sutarčių sąlygos šalims turėjo būti žinomos ir suprantamos. Atsakovams taikytini protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens kriterijai, todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovui jam neišaiškinus apie teisines pasekmes kitam bendraskoliui nevykdant prievolės, jis tokios sutarties nebūtų sudaręs.

A. G. ieškovo veiksmų neteisėtumą vykdant kredito sutartis, grindžia be kita ko, ir anksčiau minėtose teisės normose įtvirtintų kooperavimosi ir bendradarbiavimo principų pažeidimu, nurodydamas, kad nepaisant jo daugkartinių kreipimųsi į banką, pastarasis nesutiko nei išskirti skolos, nei pakeisti jos grąžinimo sąlygų. Tačiau aplinkybė, kad ieškovas nesutiko pakeisti kredito sutarčių sąlygų, negali būti laikoma nurodytų principų pažeidimu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui A. G. susidūrus su finansinėmis problemomis ir dėl to kreipusis į banką, ieškovas buvo pertvarkęs jo turimas vartojamąsias paskolas suteikiant 6 mėnesių lengvatinį periodą, kuriuo metu leido mokėti tik palūkanas (b. l. 57, 141).

Šalies argumentai

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad galiojančios teisės normos leidžia atskirti jo ir atsakovės A. S. prievoles kreditoriui, t. y. iš esmės jis teigia, kad galiojančios teisės normos leidžia solidariąją atsakovų prievolę pakeisti į asmeninę ar dalinę. Tokie teiginiai nepagrįsti ir remiasi klaidingu susiklosčiusių teisinių santykių šioje byloje kvalifikavimu. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Taigi, apylinkės teismui tinkamai kvalifikavus atsakovų atsakomybę prieš ieškovą kaip solidarią, jis pagrįstai visą įsiskolinimą priteisė iš atsakovų solidariai. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad solidariųjų bendraskolių tarpusavio santykiams taikytina CK 6.9 str. 1 d., pagal kurią solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str.), todėl toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą kitiems bendraskoliams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiajame sprendime teisingai nustatė turinčias bylai reikšmę aplinkybės, tinkamai taikė ir aiškino šalių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teises normas, todėl apelianto teiginiai, kad teismas nesirėmė atsakovo pateiktais faktais, palaikė tik ieškovo poziciją ir pan., pripažintini nepagrįstais. Taip pat pagristi ir netenkintini atsakovo prašymai dėl sutartinių bei procesinių palūkanų mokėjimo terminų apribojimu bei kitokio įmokų užskaitymo eiliškumo nustatymu. Skolininko pareigą mokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos suma nustato įstatymas (CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str. 1 d.), taip pat įstatymu nustatyta ir pareiga mokėti palūkanas kaip kreditoriaus nuostolių kompensaciją laiku neįvykdžius piniginės prievolės (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.261 str.). Apylinkės teismas pagrįstai priteisė šalių sutarto dydžio metines palūkanas skaičiuojant pagal sutartis nuo 2010-05-19 (kitos dienos, einančios po skolos paskaičiavimo dienos) iki kredito grąžinimo bankui dienos. taip pat pagrįstai priteistos ir CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nustatytos palūkanos, kurių paskirtis – skatinti skolininką kuo griečiau padengti priteistą įsiskolinimą. Apelianto prašymas dėl kitokio įmokų užskaitymo eiliškumo nustatymo yra nepagrįstas, kadangi daromų įmokų paskirstymo eiliškumą nustato įstatymas - CK 6.54 str.

Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vytautas ZeliankaKolegijos teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė