- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- ATP-408-209/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00147-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Kategorijos
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Gubarytė 2015-12-01 nutarimu R. K. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau tekste – ATPK) 124² str. 2 d. 550 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2015-11-27, apie 01.05 val., vairuodamas automobilį „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini), tyčia iš chuliganiškų paskatų, siekdamas pabrėžti savo vairuojamo automobilio išskirtinumą ir galią, spausdamas akseleratoriaus pedalą išvažiavo iš Laivės pr. – Savanorių pr. žiedinės sankryžos rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą, nerodė įspėjamojo posūkio signalo, tęsdamas važiavimą Laisvės pr. per tiltą Neries upe, staigiai rikiavosi iš antros eismo juostos į trečią, priversdamas Tūkstantmečio gatve važiavusį automobilį stabdyti, įvažiavęs į Oslo gatvę vizualiai dideliu greičiu signalizuodamas ilgųjų šviesų žibintų signalais vertė kitus eismo dalyvius staigiai rikiuotis į pirmą eismo juostą, tęsdamas važiavimą posūkiuose ir kelio vingiuose dėl didelio automobilio greičio visiškai nesilaikė eismo juostų ženklinimo, be aiškių tikslų ar motyvų sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, R. K. jį skundė apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-17 nutartimi netenkino jo skundo ir paliko galioti institucijos nutarimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-17 nutartį pakeisti ir administracinį teisės pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 2 d., nesant ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties, arba panaikinti nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme, apklausiant liudytoją D. B.. Nurodo, kad policijos pareigūnai konstatavo, jog apeliantas pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tuo tarpu policijos pareigūnai jo padarytus administracinius teisės pažeidimus grindžia vartodami tokias frazes kaip „vairuodamas automobilį tyčia iš chuliganiškų paskatų, siekdamas pabrėžti savo vairuojamo automobilio išskirtinumą ir galią“. Tačiau policijos pareigūnai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir aiškiai nurodyti pažeistus teisės aktų straipsnius, o ne reikšti savo nuomonę ar bausti asmenis už tai, kad jiems taip pasirodė. Teigia, kad apeliantas automobilį vairavo 2015-11-27 naktį, kai nebuvo intensyvaus eismo ir kelias buvo tuščias, išsukdamas iš žiedinės sankryžos ir besirikiuodamas į kitą eismo juostą neparodė įspėjamojo signalo, tačiau tai padarė įvertinęs, jog nėra važiuojančių automobilių ir tai nesukels aplinkiniams pavojaus bei nesutrikdys eismo. Be to, policijos pareigūnai automobilio greitį įvertino vizualiai ir jiems atrodė, kad jis važiuoja labai greitai. Todėl apeliantas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn nesant realaus pažeidimo fakto, o esant tik prielaidai. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų policijos pareigūnų versiją. Be to, policijos pareigūnas nurodė, kad apeliantas vairavo žinomas kaip nuolatinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, todėl policijos pareigūnai buvo iš anksto nusistatę prieš jį.
Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas tik vienas ATPK pažeidimas, t. y. įspėjamojo posūkio signalo naudojimo tvarkos pažeidimas, nurodytas ATPK 124¹ str. 2 d. „Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas“. Vertinti kitų policijos pareigūnų išvedžiojimų nederėtų, kadangi tai yra nelogiška ir nepagrįsta jokiomis teisės normomis. Teigia, kad asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už tai, jog iš žiedinės sankryžos išvažiavo spausdamas akseleratoriaus pedalą, kadangi kitu būdu automobilis nevažiuoja, kiti protokole nurodyti pažeidimai yra asmeninis policijos pareigūnų vidinis įsitikinimas ir vertinimas, todėl jų vaizduotės kūrinys negali būti vertinamas teisės kontekste.
Teigia, kad policijos pareigūnų parodymus vertėtų vertinti kritiškai, kadangi jie važiavo dideliu atstumu nuo apelianto, jų teigimu maždaug 100 metrų atstumu. Be to, vaizdo registratoriaus įrašas ir medžiaga galėtų būti panaudota kaip įrodymas, kad policijos pareigūnai tikrai vijosi apeliantą, tačiau jie nusprendė neužfiksuoti šio įvykio.
Nurodo, kad pagal ATPK 124² str. 2 d. pažeidėjas atsako tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Byloje nėra įrodymų, kad savo vairavimu apeliantas tyčia siekė sukelti ar sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, t. y. savo veiksmais demonstravo žmogaus ar visuomenės negerbimą ar pažeidė viešąją tvarką. Važiuodamas jis neparodė įspėjamojo signalo ir tai padarė ne iš chuliganiškumo, o iš aplaidumo, kas nėra pakankamas pagrindas jį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl chuliganiško vairavimo. Juolab, kad tai buvo naktis, eismas buvo minimalus, automobilių nebuvo, kuriems tai sukeltų pavojų ar padarytų realią žalą.
Pažymi, kad apylinkės teisme tiek apeliantas, tiek policijos pareigūnai nurodė, jog jis važiavo kartu su bendrakeleiviu, krus viską puikiai matė. Apeliantas teigia, kad įvykio metu jis važiavo su draugu D. B., todėl teismui kilo pareiga apklausti šį liudytoją. Juolab, kad byloje nėra užfiksuotų įrodymų, o vieninteliai įrodymai yra policijos pareigūnų parodymai, todėl buvo privaloma iškviesti apelianto bendrakeleivį D. B.. To nepadaręs teismas pažeidė ATPK normas, dėl to yra būtina grąžinti bylą į pirmąją instanciją nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas R. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. K. kaltės pagal ATPK 124² str. 2 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto versija, kad jis chuliganiškai automobilio nevairavo, o tik išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos neparodė įspėjamojo posūkio signalo, kas atitinka ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, ir pagrįstai vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.
R. K. kaltė, padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 14-15), vyriausiojo patrulio A. G. tarnybiniu pranešimu (b. l. 25), liudytojų – policijos pareigūnų A. G. ir D. P. parodymais (b. l. 36-37).
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. G. parodė, kad patruliuodamas su kolega D. P. Savanorių - Gerosios Vilties žiede pastebėjo vizualiai didesniu greičiu važiuojantį automobilį „Audi A4“ ir nusprendė jį patikrinti. Pastarasis automobilis išvažiavo į Laisvės prospektą ir nuolat didino greitį, atstumas tarp automobilių pradėjo didėti, tuomet pradėjo jį persekioti, visą laiką važiavo paskui ir stebėjo. Važiuodamas antra juosta automobilis „Audi A4“ rikiavosi, todėl nuo Tūkstantmečio gatvės į Laisvės prospektą trečia juosta važiavęs automobilis turėjo pristabdyti ir duoti kelią R. K. vairuojamam automobiliui. Toliau šis automobilis važiavo link Gariūnų, nuolat didino greitį ir jam pavyko nuo patrulių automobilio atsiplėšti. Liudytojas matė, kaip automobilis „Audi A4“, važiuodamas dideliu greičiu, mirksėjo šviesomis, priversdamas kitus automobilius duoti jam kelią, nesilaikė eismo juostų žymėjimo, visus manevrus atiko nerodydamas įspėjamųjų posūkių signalų, greičio nelėtino. Minėtą automobilį pavyko sustabdyti tik privažiavus Gariūnus, kadangi ten yra kelio susiaurėjimas ir jam nepavyko aplenkti vilkikų. Vyriausiasis patrulis A. G. iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir 2015-11-27 tarnybiniame pranešime.
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. P. parodė, kad automobilis „Audi A4“ išvažiavo iš Savanorių žiedo, važiavo labai dideliu greičiu, rikiuodamasis nerodė jokių įspėjamųjų posūkių signalų, važiuodamas Laisvės prospektu link Oslo gatvės, kai yra šalutinis kelias ir vairuotojas privalo duoti kelią nuo Tūkstantmečio gatvės pagrindiniu keliu važiuojantiems automobiliams, šios taisyklės nesilaikė ir privertė vieną automobilį stabdyti. Po to rikiuodamasis Oslo gatvėje į įkalnę signalizavo priekiniais žibintais kitiems vairuotojams, priversdamas juos trauktis ir stabdyti. Vijosi automobilį „Audi A4“, tačiau negalėjo jo pasivyti, nes jis važiavo labai dideliu greičiu. Automobilį „Audi A4“ pasivijo išvažiavus iš Savanorių prospekto, važiuojant link Kauno, nes jis neturėjo galimybės aplenkti sunkvežimį.
2015-11-27 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. K. 2015-11-27, apie 01.05 val., vairuodamas automobilį „Audi A4“, v/n (duomenys neskelbtini), tyčia iš chuliganiškų paskatų, siekdamas pabrėžti savo vairuojamo automobilio išskirtinumą ir galią, spausdamas akseleratoriaus pedalą išvažiavo iš Laivės pr. – Savanorių pr. žiedinės sankryžos rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą, nerodė įspėjamojo posūkio signalo, tęsdamas važiavimą Laisvės pr. per tiltą Neries upe, staigiai rikiavosi iš antros eismo juostos į trečią, priversdamas Tūkstantmečio gatve važiavusį automobilį stabdyti, įvažiavęs į Oslo gatvę vizualiai dideliu greičiu signalizuodamas ilgųjų šviesų žibintų signalais vertė kitus eismo dalyvius staigiai rikiuotis į pirmą eismo juostą, tęsdamas važiavimą posūkiuose ir kelio vingiuose dėl didelio automobilio greičio visiškai nesilaikė eismo juostų ženklinimo, be aiškių tikslų ar motyvų sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime nurodyti yra R. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, t. y. jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 p., 9 p. reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje faktinėms aplinkybėms nustatyti ir kaltę įrodyti rėmėsi liudytojų - policijos pareigūnų A. G. ir D. P. parodymais. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, detalizuoti, atitinka A. G. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, policijos pareigūnai pažeidimo darymą matė betarpiškai, o jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų jų šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Skundo argumentai dėl policijos pareigūnų parodymų nepatikimumo grindžiami subjektyviu paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aplinkybių vertinimu, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Vien tai, kad pagal policijos pareigūnai automobilio greitį vertino vizualiai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėti pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Juolab, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kaltinimai pagal ATPK 124² str. 2 d. gali būti pateikiami pareigūnams užfiksavus pažeidimą vizualiai arba pagal pažeidimo vietoje buvusių pašalinių asmenų pateiktą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-32/2014). Tuo tarpu policijos pareigūnai A. G. ir D. P. nurodė, kad į automobilį „Audi A4“ jie atkreipė dėmesį dėl to, jog jis važiavo labai dideliu greičiu. Jie visą laiką važiavo paskui minėtą automobilį apie 180-200 km/h greičiu, tačiau negalėjo jo pavyti.
Išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio R. K. skundą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė įrodymus, teismo posėdyje apklausė policijos pareigūnus ir administracinėn atsakomybėn patrauktą R. K., bei jų parodymus užfiksavo teismo posėdžio protokole. Apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas turėjo liudytoju apklausti D. B., kuris įvykio metu važiavo kartu su R. K., yra nepagrįstas. Pats pažeidėjas apylinkės teisme nurodė, kad įvykio metu važiavo su drauge (b. l. 33), o apeliaciniame skunde teigia, jog važiavo su draugu D. B., todėl jo teiginiai yra prieštaringi.
Taip pat atmestinas apelianto teiginys, jog jo veikoje nėra nustatyta jam inkriminuoto ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės, nes šis argumentas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, jog R. K., vairuodamas automobilį, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą, nerodė įspėjamojo posūkio signalo, tęsdamas važiavimą staigiai rikiavosi iš antros eismo juostos į trečią, priversdamas kitą automobilį stabdyti, važiuodamas vizualiai dideliu greičiu signalizavo ilgųjų šviesų žibintų signalais ir vertė kitus eismo dalyvius staigiai rikiuotis į pirmą eismo juostą, posūkiuose ir kelio vingiuose dėl didelio automobilio greičio visiškai nesilaikė eismo juostų ženklinimo, tuo be aiškių tikslų ar motyvų sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime administracinis teisės pažeidimas aprašytas pakankamai išsamiai, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip visuma kartu su prie jo pridėtu tarnybiniu pranešimu, kuriame R. K. inkriminuotas pažeidimas apibūdintas kaip chuliganiškas, sukeliantis avarines situacijas ir pavojų sau bei eismo saugumui, kas buvo pakankamu pagrindu administracinio teisės pažeidimo sudėčiai nustatyti. Tai, kad dėl R. K. chuliganiško vairavimo nebuvo padaryta žala kitiems eismo dalyviams, kaip teigiama jo skunde, nepašalina jo kaltės dėl chuliganiško vairavimo.
ATPK 124² str. 2 d. sankcijoje numatyta, jog už šį pažeidimą skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – bauda nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų. Apygardos teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda R. K. paskirta nepažeidžiant ATPK 30 str. numatytų nuobaudos skyrimo bendrųjų nuostatų ir ATPK 30² str. nurodytų baudos skyrimo taisyklių. Nenustačius R. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į ankstesnius baustumus administracine tvarka (baustas 18 kartų, iš jų 10 kartų 2015 metais), pagrįstai paskirta artima ATPK 124² str. 2 d. sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos maksimumui, t. y. 550 eurų bauda su specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 18 mėnesių laikotarpiui, kuri tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog R. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo veikoje yra nustatyti visi ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.