Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-11 · Administracinė byla Nr. P-143-141-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-11
Bylos Nr.
P-143-141-11
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00054-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P143-141/2011Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00054-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. prašymą atnaujinti procesą V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-8074/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas 2010 m. kovo 2 d. surašė V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. kovo 2 d. apie 21 val. 15 min. Palangoje, Pirties gatvėje, vairavo transporto priemonę neblaivus (jam nustatytas lengvas 1,22 promilių alkoholio girtumas). Taip pat vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono ir civilinės atsakomybės draudimo poliso. Šiais savo veiksmais V. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje.

II.

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarimu V. J. dėl pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, paskirta 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Teismas padarė išvadą, kad padarytas pažeidimas yra visiškai įrodytas 2010 m. kovo 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio duomenimis. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi atmetė V. J. apeliacinį skundą, o Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad V. J. padaryti pažeidimai, numatyti ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, įrodyti ir kvalifikuoti tinkamai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarytų pažeidimų neginčija. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį yra per griežta. Vadovaudamasis ATPK 124¹ straipsnio 6 dalimi, 126 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V. J. paskyrė minimalią sunkesniojo iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, t. y. ATPK 126 straipsnio 1 dalies, sankcijoje numatytą nuobaudą. Švelnesnė nuobauda galėtų būti paskirta tik pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas įvertino ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, Nr. N17-103/2007). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Teismas pabrėžė, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas pažymėjo, jog tai, kad asmuo prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nes šiuo straipsniu nustatyta, kad būtina vertinti visas aplinkybes, ir jų visuma sudaro pagrindą taikyti šį straipsnį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šią aplinkybę, skirdamas minimalią nuobaudą, numatytą sunkesniojo iš padarytų pažeidimų sankcijoje. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės, t. y. kad teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. V. J., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, turėjo numatyti galimas jam ir jo artimiesiems kilsiančias pasekmes dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, pagrįstai paskirta pažeidimo sankcijoje numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

IV.

V. J. 2011 m. kovo 24 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-8074/2010, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.

Šalies argumentai

V. J. nurodo, kad padarytas esminis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems procesiniams sprendimams priimti. Negalima suabsoliutinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokia praktika turėtų būti koreguojama, nes praktiškai eliminuoja ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybę, užkerta kelią tinkamai individualizuoti skiriamas nuobaudas. Toks įvertinimas akivaizdžiai prasilenkia su teisingumo ir protingumo kriterijais. Net Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Teigia, kad dviejų neįgalių asmenų išlaikymo ir priežiūros nelaikymas pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, leidžia daryti absurdišką išvadą, kad nusikalstama veika yra mažiau pavojinga, negu administracinės teisės pažeidimas. Tokia praktika prieštarauja atsakomybės teisingumo principui, humanizmui, nes teisės vairuoti atėmimas nepagrįstai apsunkina žmonos ir sūnaus medicininę priežiūrą, kuri yra būtina ir reguliari.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atmestinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

V. J. prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus, kadangi padarytas esminis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies pažeidimas – remiantis susiformavusia teismų praktika, dviejų neįgalių asmenų išlaikymas ir priežiūra nelaikyti pagrindu taikyti šią ATPK nuostatą.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, o pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Prašydamas atnaujinti procesą šiais ABTĮ įtvirtintais pagrindais, suinteresuotas asmuo turi pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, t. y. dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, ir būtinybės užtikrinti teismų praktikos vienodumą. V. J. tokių įrodymų nepateikė. Jo subjektyvus nesutikimas su švelnesnės nuobaudos nepaskyrimu savaime negali būti siejamas su paminėtais proceso atnaujinimo pagrindais pagal jų taikymo prasmę. Tai, ar tam tikros aplinkybės (tarp jų ir rūpinimasis neįgaliais artimaisiais) gali būti pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nusprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus aplinkybių visumą, būtent aplinkybių visuma (ne pavieniai faktai) individualioje situacijoje leidžia padaryti išvadą dėl švelnesnės atsakomybės taikymo ar netaikymo. Įvertinęs šios bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas nenustatė pagrindo švelninti atsakomybę. Sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, faktai iš naujo negali būti vertinami. Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad V. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinio teisės pažeidimo byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-8074/2010.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRoma Sabina AlimienėAnatolijus Baranovas