- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- e2-176-924/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13607-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“, uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų priežiūros tarnyba“
- Trečiasis asmuo
- J. K.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas, Aivaras Škėma, Edgarui Pauliui Staniukaič
- Kategorijos
- 2.5.10Civilinė atsakomybė
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų priežiūros tarnyba“ įgaliotajai atstovei Eglei Agintaitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“, uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų priežiūros tarnyba“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. P. ir J. K. (Y. K.), dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovės UAB „Būsto valda“ 289,62 Eur turtinę žalą, solidariai iš atsakovės UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ 1851,93 Eur turtinę žalą, solidariai iš atsakovių ieškovei 186,23 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys buvo trūkęs radiatorius bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), radiatorius trūko dėl vykdytų šilumos sistemos hidraulinių bandymų, neuždarius pastato šildymo sistemos aklėmis ir dėl to padidėjus slėgiui. UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ būdama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoja nebuvo atidi ir rūpestinga, vykdant šildymo sistemų hidraulinius bandymus. Minėto daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą organizavo ir už tai atsakė pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius atsakovė UAB „Būsto valda“, o už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atsakinga buvo atsakovė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, todėl atsakovės UAB „Būsto valda“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ solidariai atsakingos už padarytą žalą. Kadangi įvykio metu atsakovės UAB „Būsto valda“ civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ieškovė, todėl iš atsakovės UAB „Būsto valda“ priteistina tik besąlyginė išskaita 289,62 Eur (1000,00 Lt). Likusi dalis žalos, 1851,93 Eur, priteistina iš atsakovės UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“.
Atsakovė UAB „Būsto valda“ su patikslintu ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Būsto valda“ sudarė su atsakove UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ sutartį, kuria UAB „Būsto valda“ (administratorė) pavedė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ vykdyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir remonto darbus, taip pat šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinės techninės priežiūros ir remonto darbus. Taigi, už padarytą žalą būtų atsakinga atsakovė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. Be to, atsakovių veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų, nes iki žalos kilimo pastato šildymo iš karšto vandens sistema funkcionavo tinkamai, o už žalą sąlygotą trūkusio radiatoriaus atsakingas buto savininkas, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė savo reikalavimų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad radiatorius trūko dėl aplaidžių administratoriaus ar prižiūrėtojo veiksmų.
Atsakovė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ su patikslintu ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad žalos kilimo metu buvo vykdomi šilumos sistemų hidrauliniai bandymai. Žalos kilimo metu, t.y. 2012-07-31, Šiaurės prospekte, Kaune, nebuvo vykdomi Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo įrenginių hidrauliniai bandymai. AB „Kauno energija“ hidrauliniai bandymai Eigulių seniūnijoje, kuriai ir priklauso (duomenys neskelbtini), esantis daugiabutis namas, buvo vykdyti 2012 m. rugsėjo 18-19 d., t.y. praėjus daugiau nei pusantro mėnesio po žalos kilimo. Taip pat pažymėjo, kad 2012-05-16 buvo atliktas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto įrenginių bandymas padidintu hidrauliniu slėgiu. Rasojimo per vitrinines siūles, vandens pratekėjimų iš šildymo prietaisų, vamzdynų ir kitų elementų nustatyta nebuvo. UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ taip pat negavo jokių nusiskundimų iš (duomenys neskelbtini), esančio buto savininkų apie bute esančio radiatoriaus nesandarumą, taigi, teigtina, kad iki žalos kilimo pastato šildymo ir karšto vandens sistema funkcionavo tinkamai, UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ tinkamai pasiruošė 2012 m. rugsėjo 18-19 d. vykdytiems hidraulinių bandymų darbams, o kilusi žala nėra susijusi nei su pastato šilumos punkto išbandymo padidintu hidrauliniu slėgiu, nei su realiai AB „Kauno energija“ vykdytais šilumos trasų hidrauliniais bandymais. Be to, ieškovė iki ieškinio pateikimo dienos nesikreipė į UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ su reikalavimu įvykdyti prievolę, todėl UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ nepraleido prievolės įvykdymo termino ir jai nekyla pareiga mokėti ieškovei kompensacines palūkanas solidariai su UAB „Būsto valda“.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K. ir jo atstovas teismo prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti atstovavimo išlaidas. Paaiškino, kad J. K. 2012-07-31 išgirdo šnypštimą ir pamatė, kad iš radiatoriaus purškia vanduo. Žala atsirado dėl šildymo sistemoje sukelto slėgo. Avarinė tarnyba užaklino radiatorių ir sumažino slėgį, tada nustojo bėgti vanduo.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. P. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ 2013-03-02 sudarė su draudėja N. P. būsto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį (2012-03-02 draudimo liudijimas, Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri galiojo laikotarpiu nuo 2012-03-13 iki 2013-03-12. 2012-07-31 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandens prasiskverbimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pro buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubas ir sienas, dėl ko buvo sugadintos buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. 25-6, 25-7, 25-8, 25-9, bute buvę dviejų durų spinta, trijų durų spinta, miegamojo lova, čiužinys „Dormeo Memory“, šviestuvai (2 vienetai), drabužiai (jų valymas ir skalbimas po užpylimo). 2012-07-31, 09:48 val., UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ gavo pranešimą, kad trūko radiatorius, esantis bute adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus pagal iškvietimą, buvo nustatyta, kad nurodytame bute trūko radiatorius, užsuktas šildymo sistemos padavimas į pastatą ir nudrenuota šildymo sistema. 2012-08-01, UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ darbuotojams patekus į (duomenys neskelbtini), esantį butą, buvo užaklintas bute esantis radiatorius, užpildyta šildymo sistema ir atstatytas šilumos tiekimas pastatui. Lokaline sąmata, 2012-08-10 Draudimo išmokos apskaičiavimu buvo apskaičiuota nuostolių suma ir draudimo išmokos suma, kuri sudarė 1960,53 Eur/6769,33 Lt. AB SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. 5688918 patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2012-08-13 išmokėjo N. P. 1960,53 Eur/6769,33 Lt dydžio draudiminę išmoką. Be to, 2012-08-01 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu ir 2012-08-06 draudimo išmokos apskaičiavimu nustatyta, kad minėtame priede nurodyto sugadinto turto vertė 181,01 Eur/625,00 Lt. AB SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. 5672355 patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2012-08-07 išmokėjo N. P. 181,01 Eur/625,00 Lt dydžio išmoką. Taigi, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo trečiajam asmeniui (draudėjas) N. P. buvo padaryta 2141,55 Eur/7394,33 Lt žala, kurią nukentėjusiam asmeniui atlygino ieškovė (draudikas).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl būtinų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti buvimo bei atsakingo už žalos atlyginimą asmens. Ginčo dėl padarytos žalos dydžio nekilo.
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį pagal regreso teisę, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnyje, reiškia atsakovėms UAB „Būsto valda“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ (pažymi, kad, pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, atsakovės solidariai atsakingos už padarytą žalą). Nurodo, kad įvykio metu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą, pagal LR energetikos ministro 2009-11-26 įsakymo Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens priežiūros tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi draudiminio įvykio metu) (toliau – ir Aprašas) 20 p., organizavo pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius atsakovė UAB „Būsto valda“. Už pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, pagal Aprašo 23 p., atsakinga atsakovė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. Argumentuoja, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys buvo trūkęs radiatorius bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), esančiame bute radiatorius trūko dėl vykdytų šilumos sistemos hidraulinių bandymų, neuždarius pastato šildymo sistemos aklėmis ir dėl to padidėjus slėgiui. Tuo tarpu, Aprašo 5 lentelės 1 punkte, 17 lentelės 53 punkte numatyta, kad pastato šilumos vartojimo įrenginiai iki hidraulinių bandymų pradžios šilumos punkte privalo būti įrengti aklėmis.
Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.263 straipsnis yra deliktinę atsakomybę reglamentuojanti teisės norma, kurioje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis (turi pareigą) tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius visiškai atlyginti. Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (draudžiamojo įvykio metu galiojusi redakcija) 138.18 punktas nustatė pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pareigą atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą, dėl jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo pažeidus pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartyje bei teisės aktuose (šių taisyklių 1 priedo 12, 20, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 30, 36, 37, 45 punktai) nustatytas šilumos įrenginių priežiūros sąlygas. Aprašo 7, 25 punktuose numatyta, kad prižiūrėtojo (asmens, kuris atitinka Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo keliamus reikalavimus, yra atestuotas nustatyta tvarka ir verčiasi sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla) atsakomybė ir atliekamų darbų mastas nustatomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartyje ir (ar) šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyje bei karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutartyje. Prie pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutarties pridedamas privalomų priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas, nurodant jų atlikimo periodiškumą, bei priežiūros (eksploatavimo) darbų vykdymo instrukcija. Privalomų priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas sudaromas vadovaujantis šio Aprašo 3 priede nustatytu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) privalomų darbų bendruoju sąrašu tiems pastato šildymo ir karšto vandens sistemos komponentams, kurie yra pastate. Aprašo 3 priedo II dalies 5 lentelės 1 punkte nurodyta, kad šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynų su valdymo ir uždarymo armatūra priežiūros (eksploatavimo) techniniai veiksmai apima ir šildymo sistemos hidraulinį bandymą ir praplovimą atskirais stovais. Aprašo 3 priedo III dalies 17 lentelės 53 punkte pažymėta, kad, atliekant šilumos trasų hidraulinius bandymus, šilumos punktuose prie įvadinių sklendžių įrengiamos aklės, apsaugančios namo šildymo sistemą nuo padidinto slėgio lauko tinklų hidraulinio bandymo metu.
Išdėstytos teisės aktų nuostatos rodo, kad prižiūrėtojas atsako tik tuo atveju, jeigu žala atsiranda jam neužtikrinus Apraše nurodytų reikalavimų laikymąsi, vykdant pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartyje ir (ar) šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyje bei karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutartyje numatytus darbus, taip pat privalomuosius priežiūros (eksploatavimo) darbus (pavyzdžiui, šildymo sistemos hidraulinį bandymą), kurie, kaip priedas, pridedami prie pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutarties. Kitais atvejais, pagal teismų formuojamą praktiką, atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl radiatoriaus patalpoje trūkimo, turi prisiimti patalpos savininkai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2005; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-346-278/2011).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritaria atsakovių argumentams, jog ieškovė neįrodė, kad 2012-07-31 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi šilumos sistemų hidrauliniai bandymai, atitinkamai, neįrodė, kad atsakovės pažeidė Aprašo 17 lentelės 53 punktą.
2012-08-01 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, kad, draudėjos teigimu, avarija nutiko dėl to, kad buvo vykdomi hidrauliniai bandymai už namo ribų, o namą prižiūrinti tarnyba neužtikrino, jog namo sklendės būtų užsuktos ar kitaip pasirūpinta, kad slėgis nepateiktų į gyventojų butus. Atitinkamai, 2012-08-01 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto grafoje „Draudimo sutarties galiojimo metu vykdyti vandentiekio, kanalizacijos tinklų, apšildymo sistemos remonto ar kitokie darbai (jei taip, nurodyti kokie, kokiu tikslu ir kas vykdė)“ nurodoma „Buvo vykdomi hidrauliniai bendros trasos bandymai. Namo įvadiniai ventiliai nebuvo užsukti“. Vis dėlto, šiems nukentėjusio asmens N. P. teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė visiškai jokių objektyvių ir patikimų įrodymų. N. P. tik teismo posėdyje nurodė, kad nuo liepos mėnesio 24 dienos iki rugpjūčio mėnesio 1 dienos Eigulių mikrorajone visur buvo atliekami hidrauliniai bandymai (2016 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 09 sek. – 11 min. 20 sek.), tačiau iš tokių paaiškinimų negalima daryti išvados, jog ir (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučiame name buvo vykdomi hidrauliniai bandymai. Tuo labiau, 2012 m. liepos 31 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja M. P. parodė, kad ji mano, kad santechnikas ar kitas asmuo rūsyje padidino spaudimą, tačiau to nematė bei to iš tikrųjų nežino (2016 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 08 sek. – 22 min. 48 sek.), taigi, matyti, kad liudytoja padidinto spaudimo radiatoriuose 2012 m. liepos 31 d. faktą grindžia spėjimais. Į bylą pateiktos 2012-07-31 užpylimo vandeniu metu sugadintų bute, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų bei jame buvusio namų turto nuotraukos (b.l. 165, 166) nepatvirtina, kad radiatorius trūko dėl šilumos punktuose prie įvadinių sklendžių neįrengtų aklių. Tuo tarpu, byloje surinkti kiti įrodymai, priešingai nei įrodinėjo ieškovas, patvirtina, kad 2012-07-31 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo vykdomi šilumos sistemų hidrauliniai bandymai. Štai, AB „Kauno energija“ 2016-02-19 rašte Nr. 20-640 nurodyta, kad bendrovė XVII etapo 30 zonos (į šią zoną įtrauktas (duomenys neskelbtini), esantis pastatas) hidraulinius bandymus atliko nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo integruotoje sistemoje 2012-07-24 ir 2012-07-31 buvo vykdomi vamzdynų hidrauliniai bandymai kitose Eigulių seniūnijos dalyse, todėl negalėjo turėti įtakos (duomenys neskelbtini), pastato vidaus šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginiams. Iš 2012-07-23 UAB „Kauno diena“ dienraštyje esančių skelbimų matyti, kad juose paskelbti AB „Kauno energija“ pranešimai apie vykdytus hidraulinius bandymus liečia, vienu atveju, laikotarpį nuo liepos 24 iki liepos 30 d ir tik (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) (b.l. 119), kitais atvejais, pranešimuose išviso nenurodoma, kad hidrauliniai bandymai vykdyti Šiaurės pr. (120, 121). Teismui UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ pateiktuose dokumentų - Šilumnešio parametrų šilumos punkte registravimo žurnalo (pradėtas vesti 2011-09-20), Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų registravimo žurnalo (pradėtas vesti 2011-09-20), 2012-09-03 Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto Nr. E12-71 – kopijose nematyti, kad 2012-07-31 būtų buvę atliekami hidrauliniai bandymai. UAB „Būsto valda“ 2014-01-10 rašte Nr. S-22 nurodyta, kad namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga minėtam įvykiui įtakos neturėjo. Teismo posėdžio metu, tiek trečiojo asmens J. K. atstovas, tiek ieškovo atstovas, taip pat ir liudytoja M. P. pripažino, kad trūkęs radiatorius nebuvo naujas, jis buvo seniai naudojamas, kokia jo būklė buvo iki draudžiamojo įvykio neaišku, todėl teismo vertinimu, jis trūkti galėjo ir dėl kitų priežasčių, t.y. ne vien tik dėl šilumos sistemos hidraulinių bandymų bei dėl to padidėjusio slėgio, juolab, kad byloje duomenų, kad ir kitų asmenų, gyvenančių daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), 2012-07-31 būtų įvykę šildymo sistemos pažeidimai nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad po nagrinėjamo įvykio su specialistų pagalba nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių trečiojo asmens J. K. bute trūko radiatorius.
Pažymėtina, kad atsakovių neteisėti veiksmai įrodinėjami tik trečiojo asmens N. P. bei liudytojos N. P. prielaidomis, radiatoriaus fotonuotraukomis, neįrodančiomis ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Ieškovo teigimu, radiatorius buvo išsipūtęs, tai nustatė ir ieškovo ekspertai, tačiau jokių šią ieškovo nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, juolab, kad ekspertai žalos kilimo priežastį, pasak ieškovo, nustatinėjo tik iš fotonuotraukų, kurios yra pateiktos ir teismui. Teismo vertinimu, vien tik į bylą pateiktos nuotraukos nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių.
Kitų įrodymų byloje nėra, todėl įrodymų pakankamumo prasme negalima byloje padaryti išvados, jog dėl atsakovių neveikimo kilo žala. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Priešingu atveju, tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-277/2011).
Esant nurodytoms aplinkybėms, patikslintas ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovei neįrodžius būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – atsakovių (ar vienos iš jų) neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, dėl kitų šalių argumentų teismas plačiau nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus patikslintą ieškinį, sprendimas priimtas atsakovių naudai, todėl atsakovei UAB „Būsto valda“ pagal jos pateiktus prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateiktus įrodymus, iš ieškovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės ir trečiojo asmens J. K., buvusio ieškovės pusėje, prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų atmetamas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys, 47 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas UAB „Būsto valda“ pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 641,30 išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą: 242,00 Eur už atsiliepimo parengimą (b.l. 71, 72), 157,30 Eur už tripliko parengimą (b.l. 77, 78), 242,00 Eur už atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b.l. 183). Visos šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.
Atsakovas UAB „Būsto valda“ taip pat pateikė įrodymus, kad šioje byloje jis patyrė ir kitų išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 484,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, tačiau pažymėtina, kad šios išlaidos viršija Rekomendacijų 8.19 punkte numatytus priteistinus maksimalius užmokesčio dydžius, todėl jos mažintinos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, maksimalus priteistinas užmokestis už vieną atstovavimo teisme valandą sudaro 0,1 koeficientą, o užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 713,90 Eur, taigi, už 1 valandą priteistinas maksimalus užmokestis sudaro 71,39 Eur (713,90 Eur x 0,1 = 71,39 Eur). Įvertinus tai, kad 2016-01-25 teismo posėdis truko 20 minučių (b.l. 88-89), 2016-03-01 teismo posėdis truko 28 minutes (b.l. 101-103), 2016-04-07 teismo posėdis truko 31 minutę (b.l. 124-126), 2016-05-18 teismo posėdis truko 30 minučių (b.l. 155-157), o 2016-06-07 teismo posėdis truko 1 valandą ir 14 minučių, atsakovei iš ieškovės priteistinos išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose sudaro 250 Eur (3,5 val. x 71,39 Eur), (pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei UAB „Būsto valda“ iš viso iš ieškovės priteistina 891,30 Eur (641,30 Eur + 250 Eur ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Šioje byloje valstybė patyrė 14,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atmetus patikslintą ieškinį, priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Kaune, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“, į.k. 132125543, 891,30 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Kaune, valstybei 14,56 Eur (keturiolika eurų, 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atmesti trečiojo asmens J. K. (Y. K.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.