Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent ji:

2011 m. rugsėjo 20 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, konflikto su Č. T. metu, tyčia trenkė vieną kartą krepšiu Č. T. į galvą (viršugalvį), po to stipriai rankomis suėmė Č. T. už rankų, papurtė ją, po to stipriai abiem rankomis pastūmė pastarąją, dėl ko Č. T. nukrito ant žemės ir abiem rankomis atsitrenkė į žemę, ko pasėkoje Č. T. buvo padaryta kraujosruva kairės alkūnės srityje, abiejų rankų dilbių kaulų lūžiai tipinėse vietose, t. y. ji nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios Č. T. sveikatą.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

V. K. kalta padariusi šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad 2011-09-20 ji grįžo namo apie 15 val., kai atbėgo jos brolis I. G. su žmona Č. T.. Brolis turėjo lazdą ir pradėjo ją mušti jos namo verandoje. Visą laiką ji gynėsi kaire ranka. Šuo buvo namuose. Jis ne įkando I. G., o įgnybo jam, nes brolis pradėjo su kastuvu mušti jos šunį. Joks šuo Č. T. neįkando, nes šuo juos pažįsta, ant jų net neloja. Jie viską išgalvojo. Toje vietoje nebuvo jokių lazdų. Č. T. rašė pareiškimą, kad jie negalėjo įeiti į namus, nes kabėjo spyna. Visada ji girdi iš jų pusės, kad tai ne jos namas. I. G. iš karto atvažiavęs pradėjo ją mušti. Tvorą ji sugriovė, tačiau jokių spynų nekabino, jos seniai kaba. Ji nesugadino gėlių, jas rovė Č. T.. Jos brolis po to sugadino spyną ant sandėliuko, buvo labai piktas. Č. T. nenugriuvo nugara, o priekiu, tai patvirtina nuotraukos. Jos sūnus E. K. grįžo iš mokyklos ir Č. T. pradėjo pravardžiuoti jį „ožiu, bomžu“. I. G. vėl pradėjo ją mušti rankomis per galvą. Tuo laiku ir kaimynas šaukė, kaip jam ne gėda mušti moterį. Sūnus atitraukė nuo jos I. G., o pastarasis pradėjo jį mušti. Paprašius nusiraminti I. G. išėjo. Kai brolis sumušė šunį, jie iškvietė policiją. Kai atvyko policija, pareigūnai paklausė kas įvyko ir išvažiavo. Ji nematė, kaip Č. T. nukrito, jos nestūmė. Nuo jos pastūmimo ji nebuvo nukritusi. Ji nežino, iš kur pas Č. T. atsirado rankų lūžiai. Pastaroji galėjo pati save sužaloti, kad tik ją apkaltinti. Civilinio ieškinio ji nepripažįsta. Ji pati dirba (duomenys neskelbtini), supranta lietuviškai, bet ne viską.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta šiais įrodymais:

- nukentėjusiosios Č. T. parodymais, kad įvykis buvo 2011-09-20, kai ji su vyru I. G. apie 14 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ant jų tvoros kabėjo spyna. Kai apėjo tvorą, pamatė, kad jų tvora sulaužyta, gėlės, krūmai sunaikinti. Ji nuėjo pas V. K., jos vyro seserį, su kuria jų santykiai buvo blogi, nes V. K. su visais konfliktuoja. V. K. vieną kartą jau buvo jai trenkusi. Kai tik ji įėjo į V. K. lauko virtuvę, kurioje kaltinamoji gyvena, pastaroji atėjo ir pradėjo ją mušti krepšiu per galvą. Kiek smūgių buvo, ji negali pasakyti, bet tikrai ne vienas. Tada pribėgo V. K. šuo ir įkando jai į kairę koją, sugadino kelnes ir koją sužalojo. Viskas įvyko labai greitai. Jos vyras buvo pribėgęs ir nuvijo šunį. Tas šuo būna pririštas, tačiau kai ji atvažiuoja, V. K. paleisdavo šunį ir jis laisvai vaikščiojo. V. K. siundo šunį ant jų. Po to ji iš karto iškvietė policiją, kuriai netrukus atvykus ji parašė pareiškimą kaip viskas buvo, kad V. K. jai trenkė krepšiu ir įkando šuo. Kai tik išvažiavo policija, ji pamatė, kad grįžta iš mokyklos V. K. sūnus. Ji tuo metu tvarkė lentas, kai E. K., paėmė vieną lentą ir jis pradėjo tą lentą tampyti. Tada išbėgo V. K., paėmė ją už rankos ir stipriai pastūmė. Ji nugriuvo nugara, atsitrenkė į žemę, kur gulėjo krūmai ir lentos. Griūdama ji ištiesė atgal rankas ir nukrito ant rankų. Ji pajuto skausmą rankose, negalėjo atsikelti, susimušė nugarą. Atbėgo jo vyras. Ji pasakė jam, kad turbūt susilaužė rankas. Jos vyras pradėjo tampyti V. K.. Atbėgo pastarosios sūnus, paėmė pagalį ir juo trenkė porą kartų jos vyrui. Ji su vyru nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ją paskiepijo nuo pasiutligės, apžiūrėjo rankas, padarė nuotraukas, nustatė abiejų rankų lūžius. Jos sesuo V. D. nuvežė ją į (duomenys neskelbtini). Po to ji nuvyko į policiją ir parašė antrą pareiškimą dėl rankų lūžių. Ji pateikė civilinį ieškinį, nes jai padaryta 1100 litų turtinė žala, kadangi jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Prašo taip pat priteisti 50 litų už vaistus, 200 litų už tvorą, 200 litų už gėles ir krūmus, už spynas 20 litų, kuriuos V. K. išrovė iš šulinio ir tvoros, 50 litų už šuns suplėšytas kelnes. Moralinė žala didelė, nes ji negali normaliai dirbti rankomis, jai reikėjo pagalbos. Norėtų atsilyginti jai padėjusiems žmonėms. Savo sesei dar nesumokėjo 2000 litų už kelionę į (duomenys neskelbtini) ir pagalbą. Gali teismas išbraukti tuos 2000 litų. Visa turtinė žala - 1620 litų. Prašo priteisti 50 000 litų už moralinę žalą, nes jos rankos daug kainuoja. Ji negali nieko pakelti. Antrą kartą neiškvietė policijos, nes jai buvo sužalotos rankos.

Savo parodymus ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 48-52);

- liudytojo I. G. parodymais, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 67-70). Parodė, kad V. K. jo sesuo. 2011-09-20 apie 14 val. atvyko su žmona Č. T. į (duomenys neskelbtini), kur turi motinos namą. Namas priklauso jo sesei V. D. ir jam. V. K. nieko ten nepriklauso. V. K. su sūnumi gyvena lauko virtuvėje. Atvykę pamatė, kad ant tvoros kaba spyna. Į kiemą užėjo iš kitos pusės, kur pamatė sugadintą medinę tvorą. Pati V. K. jam prisipažino, kad pasamdė žmones sugadinti tvorą. Jis su žmona nuėjo pas V. K.. Prie lauko virtuvės V. K. pradėjo stumdytis su jo žmona. Viską pradėjo V. K.. Pastaroji pastūmė jo žmoną ir ši iš karto nugriuvo ir susilaužė rankas. Iš kažkur išlindo V. K. šuo. Ji iškvietė policiją, nes buvo tvora sugadinta, durys užrakintos, šuo išlindęs, jo žmonos rankos sulaužytos. Žmona buvo nugriuvusi iki tol, kol atvažiavo policija. Žmoną nuvežė į (duomenys neskelbtini). Jo žmona vietoje parašė pareiškimą. Po to jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini), vėliau į (duomenys neskelbtini). Šuo sukandžiojo jo žmonai kojas. Jo žmona susilaužė rankas, kai V. K. ją pastūmė, o žmona atsitrenkė į sulaužytą tvorą. Jam irgi buvo padaryti kūno sužalojimai, kuriuos padarė V. K. sūnus. Kai jis skyrė besistumdančias V. K. ir žmoną, atėjo V. K. sūnus ir su pagaliu pradėjo jį gąsdinti, sudavė jam į nugarą ne vieną kartą. Jam apsisuko galva. Jis sudavė pastarajam atgal ir pataikė E. K. į krūtinės sritį. Jokio pagalio neėmė. Po to iškvietė policiją. Nepamena ar konfliktas su E. K. įvyko po to, kai nukrito žmona, ar prieš tai. Neatsimena kodėl pirmojoje apklausoje nepasakojo, kad jo žmona nukrito ir susilaužė ranką. Antroje apklausoje jis geriau viską prisiminė. Šiandien kitaip pasakojo, nes viskas susimaišė ir pasimiršo. Patikslino, kad pirma buvo konfliktas dėl V. K. šuns, kuris juos apkandžiojo, dėl ko iškvietė policiją. Kai policija išvažiavo, grįžo V. K. sūnus, prasidėjo konfliktas, kurio metu V. K. pastūmė jo žmoną, nuo ko pastaroji nukrito ir susilaužė rankas. Žmonai atsikelti nuo tvoros padėjo jis. Iš karto rankos sutino, žmona sakė, kad jai skauda. Iš karto nuvyko į polikliniką, kur apžiūrėjo apkandžiotą koją ir rankas. Į Lazdynų ligoninę jis su žmona nevažiavo.

Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 71-78);

- liudytojos V. D. parodymais, kad V. K. jos sesuo. Č. T. buvo sulaužytos rankos 2011 m. Ji vaikščiojo pas ją ir jai padėdavo - tvarkė namus, šukavo. Atvykusi į (duomenys neskelbtini), ji pamatė, kad tvora sugadinta, spynos pakabintos. Č. T. nuėjo aiškintis dėl to pas V. K. kuri pasakė, kad viską pardavė, kad nieko Č. T. nepriklauso. Apie įvykį jai pasakojo Č. T.. V. K. sudavė Č. T. į galvą, nuo ko pastaroji sukrito ir sulaužė abi rankas. Atėjo jos brolis I. G., kuriam E. K. sudavė lazda. Jos vyras vežiojo Č. T. į ligoninę. I. G. jai analogiškai viską papasakojo. Sužalota Č. T. apskritai nieko negalėjo daryti. Rankos buvo sugipsuotos gal 6 mėnesius. Č. T. neatlygino jai už pagalbą;

- liudytojos I. T. parodymais, kad yra Č. T. dukra. Žino, kad vyko konfliktas 2011-09-20, apie kurį jai papasakojo motina. Č. T. rankos buvo sulaužytos. Tą vakarą pamatė, kad mama guli lovoje, o jos rankos sugipsuotos. Motina jai pasakė, kad (duomenys neskelbtini)buvo konfliktas su V. K., pastaroji ją pastūmė ir ji nukritusi susilaužė rankas. Su I. G. ji nekalbėjo. Motina keletą mėnesių nieko negalėjo daryti. Ji ir mamos sesė padėjo motinai. Mama niekam pinigais neatlygino. Apie konfliktus su V. K. ji girdi nuolat;

- liudytojos M. Š. parodymais, kad pažįsta Č. T., nes dirba kartu. Pastarajai skauda rankas, jas sunkiai valdo, todėl ji padeda jai darbe. Č. T. jai pasakojo, kad vyro sesuo ją pastūmė;

- liudytojo E. K. (E. K.) parodymais, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 87-88), parodė, kad V. K. jo motina. 2011 m. rugsėjo 20 d. apie 15 val. jis grįžo iš mokyklos. Jį pasitiko mama. Jie stovėjo prie namo įėjimo, kai priėjo jo dėdė I. G. su žmona Č. T.. Jie pradėjo konfliktuoti, apsistumdė. Konfliktą pradėjo Č. T., įsikibo rankomis už V. K. rankos. Po to I. G. užsipuolė jo motiną ir pradėjo ją mušti, su kumščiu taikėsi mamai į galvą. Kiek kartų jis neprisimena. Jis atstūmė I. G. nuo mamos. Tada I. G. puolė jį, sudavė jam pagaliu į petį, o jis traukėsi. Smūgis buvo stiprus, pagalys nuo smūgio lūžo. I. G. įsikibo į jo marškinius. Jis gynėsi, bandė jį atstumti nuo savęs. Juos išskyrė mama. Č. T. pasišalino kažkur, kai vyko kontaktas tarp jo ir I. G.. Po to I. G. ir Č. T. išvažiavo. Jis matė, kaip Č. T. gulėjo ant žemės, po žodinio konflikto ir susistumdymo. Nematė kas ją pastūmė. Jis turėjo irgi medinį pagalį.

Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (1 t., b. l. 89-98);

- liudytojos D. V. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini). Atliko šioje byloje pagrindinius procesinius veiksmus. Iš karto, kai gavo medžiagą, apklausė nukentėjusiąją, norėjo iškviesti apklausai V. K.. Kalbėjosi su ja telefonu lietuviškai. Po to ji atsisakė su ja bendrauti, sakė, kad niekur nevažiuos, todėl buvo paskirtas atvesdinimas. Pareigūnai K. K. su kitu pareigūnu nuvažiavo pas V. K. į darbą. Ją atvesdino. Paklausė V. K. ar jai reikalingas vertėjas. Pastaroji pradėjo negražiai bendrauti, įžeidinėti. V. K. prie jos visada šnekėjo lietuviškai. Prie jos V. K. kalbėjo su kažkokiu teisininku lietuviškai. Po to pokalbio atsisakė su ja bendrauti, jokių parodymų nedavė, tylėjo. Įtarimas V. K. buvo įteiktas, bet ji atsisakė pasirašyti. Jai visos teisės buvo išaiškintos. Visur V. K. atsisakė pasirašyti, neminėjo, kad jai reikalingas vertėjas. Tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Jokio suinteresuotumo neturi.

Įteikė V. K. galutinį įtarimą, atvažiavusi pas ją į namus su (duomenys neskelbtini) G. I.. V. K. rado namuose. Viską jai išaiškino, įteikė jai pranešimą apie įtarimą, bet pastaroji nepasirašė. Supažindinimas su bylos medžiaga buvo daromas vėliau. V. K. ji iškvietė telefonu. V. K. atvyko į (duomenys neskelbtini) nuovadą, sakė, kad nenori susipažinti su medžiaga, atsisakė pasirašyti. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. neminėjo, kad jai kažkas neaišku ir nesakė, kad nesupranta lietuviškai. Ji padarė gramatinę klaidą protokole, kai norėjo ją apklausti. V. K. dar pasityčiojo iš jos. Įteikti kaltinamąjį aktą važiavo su (duomenys neskelbtini) M. R. pas V. K. į namus. Ji vėl atsisakė pasirašyti. Yra tarnybiniai pranešimai dėl to;

- liudytojo M. (M.) R. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nuvykęs su (duomenys neskelbtini) D. V. įteikti V. K. kaltinamąjį aktą. V. K. sakė, kad niekur nepasirašys, tačiau paėmė kaltinamąjį aktą. Bendravo lietuviškai;

- liudytojo G. I. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini). Šiame tyrime neatlikinėjo jokių veiksmų. Vežė (duomenys neskelbtini) D. V. pas V. K. įteikti galutinį pranešimą apie įtarimą. Kai atvyko pas V. K., D. V. jai paaiškino dėl ko atvyko. V. K. pasakė, kad ji nieko nepasirašinės. Su V. K. bendravo lietuviškai. Pastaroji irgi kalbėjo lietuviškai. V. K. viską suprato ką kalbėjo D. V., nes V. K. atsakymai buvo logiški. D. V. turėjo palikti pastarajai galutinį pranešimą apie įtarimą. Įtarimą tyrėja perskaitė. V. K. atsisakė pasirašyti ir atsisakė nuo apklausos. V. K. nesakė, kad jai reikalingas vertėjas. Neprašė bendrauti kita kalba;

- Č. T. protokolu – pareiškimu, kad 2011-09-20 apie 15 val. V. K. kilusio konflikto metu ją pastūmė abiem rankomis, dėl ko ji nugriuvo ant žemės ir sužalojo abi rankas, jai nustatytas rankos lūžis (1 t., b. l. 1-2);

- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK (duomenys neskelbtini) policijos nuovados tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kad nustatyta, jog dėl to paties įvykio 2011-09-21 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 1 d. (1 t., b. l. 15);

- Č. T. ir I. G. pareiškimu, kad 2011-09-20 V. K. užkabino ant namo tvoros spyną, sulaužė tvorą, išrovė gėles, pradėjo muštis, paleido šunį, kuris jai įkando į koją (1 t., b. l. 16-17);

- įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kur užfiksuota nusikaltimo vieta (duomenys neskelbtini), kur prie lauko verandos gulėjo išrautos gėlės, įvairūs augalai, gulėjo medinės lentos ir stulpai (1 t., b. l. 21-31);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad Č. T. padaryta kraujosruva kairės alkūnės srityje, abiejų rankų dilbių kaulų lūžiai tipinėse vietose, kastinės žaizdos su aplinkine kraujosruva kairėje šlaunyje, galimai nukentėjusiosios ir medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku (2011-09-20). Kastinės žaizdos su aplinkine kraujosruva galėjo atsirasti nuo šuns įkandimo, abiejų dilbių kaulų lūžiai tipinėse vietose ir kraujosruva kairėje alkūnėje galėjo atsirasti griuvimo metu (minėti kaulų lūžiai susidarė atsitrenkiant delnų pagrindais į kietą paviršių). Visi sužalojimai galėjo susidaryti nuo trijų trauminių poveikių. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl dilbių kaulų lūžimų, atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 36-37);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad I. G. padaryta nubrozdinimai viršugalvio ir nugaros srityje, kraujosruva su nubrozdinimu kairiame žaste, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku (2011-09-20), paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai galėjo susidaryti nuo keturių trauminių poveikių. Neatmetama galimybė, kad nubrozdinimai viršugalvio ir nugaros srityje galėjo atsirasti nuo trijų smūgių lazda: kraujosruva su nubrozdinimu kairiame žaste galėjo atsirasti sugriebiant rankų pirštais. Sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 65-66);

- išrašu iš medicininių dokumentų, patvirtinančiu, kad Č. T. dėl 2011-09-20 patirtos traumos gydėsi nuo 2011-09-20 iki 2011-12-22 (2 t., b. l. 10).

Kaltinamoji neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, vengė atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, pasirašyti jai įteikiamuose dokumentuose. Perdavus bylą nagrinėti teisme, nurodė, kad jos teisės buvo pažeistos, nes jai nesuteikta teisė duoti paaiškinimus ir bendrauti su pareigūnais jai suprantama kalba, nes lietuvių kalbos ji gerai nemoka. Tačiau šias kaltinamosios aplinkybes paneigia tai, kad kaltinamoji dirba, pati pripažino turinti lietuvių kalbos kategoriją, liudytojų M. R., D. V., G. I. parodymai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji su jais bendravo lietuviškai, į klausimus atsakinėjo aiškiai ir logiškai ir nei karto nenurodė, kad jai reikalingas vertėjas. Šis kaltinamosios paaiškinimas vertintinas kaip jos gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu davė išsamius, nuoseklius ir vieningu parodymus. Dėl įvykių 2011-09-20 ji parašė du pareiškimus policijai, kad ją sužalojo kaltinamosios V. K. šuo, kad kaltinamoji ją sumušė, pastūmė ir dėl to ji patyrė abiejų rankų lūžius. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-37) patvirtina, kad Č. T. nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis patyrė sužalojimus, kurie vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Liudytojas I. G. patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Liudytojas E. K. taip pat pripažino, kad matė pargriuvusią Č. T., kai jos susistumdė su V. K.. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus bei nusikalstamos veikos aplinkybes, neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, veikdama tiesiogine tyčia, suduodama nukentėjusiajai smūgius per galvą, pastumdama nukentėjusiąją, kaltinamoji nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją, todėl jos veiksmai pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), jos motyvus, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios jau seniai vyksta konfliktai, kaltės formą - tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumą ir sukeltas pasekmes, kad nukentėjusioji ilgą laiką gydėsi, nusikaltimo pasekmes nėra visiškai išnykusios, į kaltinamosios asmenybę, kuri dirba, padarytos žalos neatlygino, kalta neprisipažino, civilinių ieškinių nepripažino, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Valstybinės ligonių kasos 227,15 Lt civilinis ieškinys nukentėjusiosios Č. T. gydymo išlaidoms atlyginti įrodytas rašytiniais įrodymais (b. l. 55-56, 59), todėl tenkintinas visiškai, priteisiant žalos atlyginimą iš kaltinamosios (BPK 115 str.).

Spręsdamas klausimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę bei neturtinę žalą. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.283 str. 2 d. nustatyta, kad nuostoliai – su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Remiantis bylos duomenimis laikytina įrodyta, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų – abiejų rankų lūžių ilgą laiką gydėsi, turėjo vartoti vaistus, negalėjo dirbti. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nukentėjusiosios sužalojimo faktas ir dėl to jos patirtos neigiamos pasekmės, todėl jos ieškinio dalis dėl turtinės žalos už sunaikintą jos turtą (sulaužytą tvorą), už jos gėlių ir krūmų išrovimą, ištrauktas spynas, laikytinas nepagrįstu, nes turto sugadinimas nebuvo šios baudžiamosios bylos dalykas ir jo padarymas nėra įrodytas. Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos 1100 Lt prarasto darbo užmokesčio dėl jos ligos, 50 Lt vaistams, 50 Lt už suplėšytas kelnes laikytina pagrįstu ir tenkintinu ir iš kaltinamosios priteistina 1200 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, gydimosi trukmę, dvasinius išgyvenimus, kai konflikto metu buvo sužalota, į nepatogumus patirtus po sužalojimo, į jos emocinę būseną, į sužalojimo pasekmes, kad nukentėjusioji turėjo kreiptis į gydytojus, jai turėjo būti suteikta pagalba, buvo sužalotos abi nukentėjusiosios rankos, dėl ko jos buvo sugipsuotos ir nukentėjusioji kelis mėnesius negalėjo tinkamai savimi pasirūpinti, jai buvo reikalinga kitų asmenų pagalba. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamoji su nukentėjusiąja abi dalyvavo konflikte, abi buvo priešiškai nusiteikusios. Teismas taip pat atsižvelgė, kad žala buvo padaryta tyčia, į kaltinamosios asmenybę ir turtinę padėtį, kuri dirba, yra išsituokusi, augina sūnų. Tačiau pripažįsta, kad sveikatos sužalojimo atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, šiuo atveju yra sužalojimo pasekmės ir dėl to nukentėjusiosios patirti dvasiniai išgyvenimai, jaučiamos pasekmės. Įvertinęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies 5000 Lt sumai (CK 6.250 str., CK 6.282 str. 3 d., BPK 115 str. 1 d.).

Iš kaltinamosios V. K. priteistina nukentėjusiajai Č. T. 2000 Lt išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusios atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 str.

nusprendė:

V. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. K. 227,15 Lt nukentėjusiosios Č. T. gydymo išlaidoms atlyginti.

Č. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. K. 1200 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Iš kaltinamosios V. K. priteisti nukentėjusiajai Č. T. 2000 Lt išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusios atstovas, paslaugoms apmokėti

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.