Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-14 · Civilinė byla Nr. 2S-37-623/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-14
Bylos Nr.
2S-37-623/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Danutė Kutrienė, Marijonas Greičius
Pareiškėjas
Ž. V.
Ieškovas
SB „Jurginas“
Atsakovas
Ž. V., G. V.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-37-623/2011Procesinio sprendimo kategorija 106.4.;121.21.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus,teisėjų Danutės Kutrienės, Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties, kuria prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas, civilinėje byloje pagal ieškovo SB „Jurginas“ ieškinį atsakovams Ž. V. ir G. V. dėl trukdymo valdyti žemės sklypą pašalinimo ir nesumokėtų mokesčių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-702-01/2005, kurioje Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005-11-29 sprendimu buvo patenkintas ieškovo SB „Jurginas“ ieškinys atsakovams Ž. V. ir G. V. dėl trukdymo valdyti žemės sklypą pašalinimo ir nesumokėtų mokesčių priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-18 nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2010-07-12 trūkumams pašalinti - konkrečiai nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą, terminų skaičiavimo aplinkybes ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tinkamai patvirtintus pareiškimo priedus.

2010-07-12 pareiškėja pateikė teismui prašymą pagal teismo 2010-06-18 nutartį, kuriuo teismo nurodyti trūkumai nepašalinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi (b.l. 35) pareiškėjos Ž. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai. Teismas padarė išvadą, kad teismo nustatytu terminu pareiškėja nurodytų trūkumų nepašalino. Teismas nurodė, kad pareiškėja, nurodžiusi, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005-11-29 sprendimas priimtas remiantis 1994-12-30 suklastota sutartimi, įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė. Teismas pažymėjo, kad 2010-07-12 gautas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas teismų, antstolių, SB „Jurginas“ pirmininkų, anot pareiškėjos, neteisėtais veiksmais; tačiau toks pareiškėjos nurodytas pagrindas neatitinka CPK 366, 369 str. nustatytų reikalavimų. Be to, teismo teigimu, prašyme dėl proceso atnaujinimo būtina nurodyti dvi tarpusavyje susijusias ir viena nuo kitos priklausančias aplinkybes: 1) kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir 2) kada apie jas sužinojo. Nesant bent vienos iš jų, prašymas laikytinas neatitinkančiu reikalavimų. Prašyme dėl trūkumų šalinimo pareiškėja taip pat nepatikslino, kokia konkrečiai esminė bylos aplinkybė pareiškėjai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu; nenurodė, nuo kurios datos ji skaičiuoja trijų mėnesių terminą, per kurį ji sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 52-53) pareiškėja Ž. V. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėja nurodo, kad patikslintame pareiškime dėl proceso atnaujinimo ji nurodė kokia konkrečiai esminė bylos aplinkybė jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, tai yra, kad SB ,,Jurginas“ buvę pirmininkai G. J. ir I. A. suklastojo 1994-12-30 bendro naudojimo žemės sutartį. Savo prašyme pareiškėja nurodė, dėl kokios priežasties ji neturi galimybės pateikti teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad 2005-11-29 teismo sprendimas priimtas remiantis būtent suklastota 1994-12-30 sutartimi. Lietuvos teisėsaugos ir kitų institucijų pareigūnai, į kuriuos pareiškėja kreipdavosi, atsisakydavo išreikalauti arba išduoti 1994-12-30 sutarties originalą. 2010-07-23 LR Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras Gintaras Plioplis išreikalavo iš Vilniaus miesto žemėtvarkos šios sutarties originalą, tačiau pirmas šios sutarties lapas buvo kopija. Savo 2010-07-12 prašyme pareiškėja prašė teismo išreikalauti iš Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 1994-12-31 sutarties originalą, nustatyti ir pripažinti sutarties G. J. vardu klastojimo faktą ir šiuo pagrindu priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 365-374 straipsniai numato proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), esant procesiniame įstatyme išvardintiems proceso atnaujinimo pagrindams, reiškiant prašymą, atitinkantį jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytais terminais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas sprendžia prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, patikrindamas, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 str.) ir specialiuosius (CPK 369 str.) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Taip pat svarbu, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo būtų suformuluotas konkretus reikalavimas teismui, t. y. kokį sprendimą šis turėtų priimti, atnaujinęs procesą byloje (CPK 137 str. 1 d.).

Jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas turi išspręsti šio prašymo trūkumų šalinimo klausimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja Ž. V. civilinėje byloje pagal ieškovo SB „Jurginas“ ieškinį atsakovams Ž. V. ir G. V. dėl trukdymo valdyti žemės sklypą pašalinimo ir nesumokėtų mokesčių priteisimo, pareiškė prašymą, prašydama atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje. Teismui sprendžiant tokio prašymo priėmimo klausimą, teismas pagrįstai priėmė nutartį šio prašymo trūkumams pašalinti, nes jis neatitiko specialiųjų šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, o būtent, nebuvo konkrečiai nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 str. nurodytų terminų skaičiavimas, nepateikti tai patvirtinantys įrodymai bei tinkamai patvirtinti pareiškimo priedai.

2010-07-12 pareiškėja pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo (b.l. 31-34). Tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 21 d. nutartimi šį pareiškėjos prašymą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grįsdama naujai paaiškėjusia aplinkybe - 1994-12-30 suklastota sutartimi, įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė. Patikslinusi prašymą pareiškėja savo prašyme nenurodė, tačiau turėjo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, t. y. nurodyti konkrečią datą, kada ji sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Vilniaus apygardos teismui 2011-02-07 pareiškėjos pateiktas prašymas dėl dokumentų prijungimo neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pareiškėjos pateikti dokumentai dėl teisėjo H. Jaglinskio nušalinimo bei skundai dėl kitų teisėjų veiksmų nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo su trūkumais, o patikslintu prašymu visų trūkumų pareiškėja nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo priimta nutartis, kuria prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu dėl proceso atnaujinimo, pašalinus kliūtis, trukdžiusias teismui priimti jos paduotą prašymą nagrinėjimui ir tokiu būdu įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis).

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja teisme savo teises nutarė ginti pati, nors, procesinis įstatymas numato, kad asmenys teisme savo teises gali ginti patys arba per atstovus (Civilinio proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalis). Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 161 straipsnyje numatyta teismo teise pasiūlyti asmeniui pasirūpinti atstovavimu tuo atveju, jeigu asmuo pats nesugeba pasirūpinti savo teisių gynyba, tai daro netinkamai, nurodo, kad pareiškėja, siekdama apginti, jos manymu, pažeidžiamas teises, turėtų pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba, kad teismui pareikšti prašymai ar kiti procesiniai dokumentai būtų suformuluoti aiškiai ir konkrečiai, ir teismas galėtų juos tinkamai išnagrinėti bei priimti atitinkamą sprendimą dėl jų. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėja, jeigu ji atitinka reikalavimus, keliamus norint gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, gali pasinaudoti ja, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 99 straipsnis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Netenkinus atskirojo skundo iš apeliantės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

n utarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos Ž. V. 2 Lt (du litus) 80 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Kolegijos pirmininkas Marijonas GreičiusTeisėjos Danutė KutrienėVirginija Volskienė