- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- II-112-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-09192-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi P. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 64-7-8329 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių teisės pažeidimų tyrimo poskyrio vyriausioji specialistė A. P. 2014 m. spalio 27 d. surašė P. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 64-5-14885 dėl to, kad 2014-09-01, 14.46 val., Kaune, Mickevičiaus g. esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje užfiksuotas automobilis OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama stovėjimo vieta) galiojimo zonoje, pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, t.y. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-06-06 sprendimu Nr. T-345 patvirtintų (su vėlesniais pakeitimais) „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų“ 13 punktą. P. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124⁵ straipsnį.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių teisės pažeidimų tyrimo poskyrio vyr. specialistas G. M., išnagrinėjęs P. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 64-7-8329 (toliau – Nutarimas) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ straipsnyje, padarymą skyrė 90 Lt (26 €) baudą.
Šalies argumentai
P. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimą. Skundas motyvuodamas tuo, kad jis nepadarė teisės pažeidimo. Nurodė, kad automobilį OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties pagrindu nuo 2014-09-01 valdo asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, taip P. M. šeimos nariai. Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiškėjas nurodė, kad 2014-09-01, apie 14.46 val. automobilį galimai valdė asociacijos narys, kuris prisistatė esantis O. S., gyvenantis Vokietijoje, arba jo šeimos narys, kurio duomenis jis atsisakė nurodyti remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalimi, draudžiančia versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Pareiškėjo teigimu, nėra tokios teisės normos, pagal kurią už nesumokėtą rinkliavą atsako automobilio savininkas, kuris atsisakė nurodyti konkretų asmenį, kuris naudojosi pareiškėjui priklausančiu automobiliu rinkliavos nesumokėjimo metu. Asmenį, kuris naudojosi pareiškėjui priklausančiu automobiliu ir nesumokėjo rinkliavos, privalo nustatyti institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą. P. M. tiek pranešime institucijai, tiek skunde teismui nurodė, kad transporto priemonę valdė jo šeimos narys arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, todėl laikytina, kad jis tinkamai ir laiku įvykdė ATPK 260² straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pranešti jam apie automobilį vairavusį asmenį, nes įstatymas nenumato laiko tarpo, per kurį asmuo turi įvykdyti pareigūno reikalavimą, įtvirtintą LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje. Jam atsisakius įvardinti šeimos narį, naudojantis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje suteiktomis garantijomis, juos nesunku nustatyti, gavus atitinkamus duomenis apie P. M. šeimos sudėtį ir giminystės ryšius. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis bei atsižvelgus į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog transporto priemonę mokamoje vietoje pastatė būtent pareiškėjas, skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas, nes administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltė, kuriai būtina tiesioginė tyčia, negali būti tapatinama su civilinio delikto kalte, kai savininkas atsako už žalą ir neatlikęs jokių tyčinių ar draudžiančių veiksmų.
Atsiliepimas
Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į skundą prašė netenkinti P. M. skundo, motyvuojant tuo, kad kai padarytas ATPK 124⁵ straipsnyje numatytas pažeidimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir išsiunčiamas transporto priemonės savininkui. Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, automobilio savininkas turi per 10 darbo dienų nuo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją, kurios pareigūnas nustatė pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu naudojosi automobiliu. P. M. rašte nenurodęs asmens, kuris pažeidimo metu valdė automobilį, yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ straipsnį, nes pagal ATPK 124⁵ straipsnį atsako automobilio savininkas, nebent tiksliai nurodo kito asmens duomenis, kaip tai numatyta ATPK 260² straipsnyje. Pareiga nurodyti konkretų asmenį, vairavusį automobilį, tenka automobilio savininkui ir savininkas atsako už minėtame straipsnyje įtvirtinto nusižengimo padarymą, jeigu šios pareigos nevykdo.
Apklaustas 2015-02-12 vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas P. M. palaikė savo skundą ir papildomai nurodė, kad byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų dėl teisės pažeidimo, už kurį jis yra nubaustas, padarymo. Byloje esančias nuotraukas, kuriose užfiksuotas jam priklausantis automobilis be vairuotojo, pateikė ne surašiusios protokolą institucijos specialistai, kurie turi teisę rinkti įrodymus, o viešosios įstaigos – automobilių stovėjimo aikštelės darbuotojai, kurie neturi teisės rinkti įrodymų, nes jie neturi teisės surašyti protokolo. Trečiųjų asmenų pateiktos nuotraukos yra laikomos tik pranešimu apie galimai įvykdytą pažeidimą. Savivaldybės specialistai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi patikrinti tą pranešimą ir patys užfiksuoti pažeidimą. Pareigūnai, turintys teisę surašyti protokolą, negali remtis vien pateiktomis nuotraukomis, kurių autentiškumo neįmanoma patikrinti. Pareiškėjas nurodo, kad iš esmės jis yra nubaustas už tai, kad nenurodė asmens, kuris galimo pažeidimo padarymo metu valdė jam priklausantį automobilį, tačiau už tai yra numatyta visiškai kita atsakomybė, t.y. jį turėjo bausti už nepranešimą. Jis neneigė, jog nenurodė konkretaus asmens vairavusio jo automobilį, nes savivaldybė jam nepateikė jokios papildomos informacijos apie įvykį, nurodydama, jog automobilis tik stovėjo, o kada buvo pastatytas informacijos nepateikė. Kadangi tą dieną jam priklausančiu automobiliu galėjo naudotis keli asmenys, tai jis savivaldybės specialistui nurodė ne savo šeimos narių pavardes, o prieš savo šeimos narius jis atsisakė liudyti. Mano, jog pareiga nustatyti konkretų asmenį, pastačiusį automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, tenka institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą.
Į kitą teismo posėdį skundą padavęs asmuo P. M. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, tad remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi byla toliau nagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant, nes jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 124⁵ straipsnyje yra numatyta atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus. ATPK 260² straipsnyje be kita ko yra nurodyta, kad kai ATPK 124⁵ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu laikomas negaliojančiu.
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis OPEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas P. M. vardu, todėl surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kartu su pranešimu apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką išsiųstas P. M. 2014-10-28 registruotu laišku jo deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įteiktas gavėjui 2014-10-31. Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius 2014-11-03, t.y. dešimties dienų bėgyje gavo P. M. raštą, kuriame nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu jam priklausančiu automobiliu tikėtina naudojosi O. S. iš Vokietijos, taip pat galėjo naudotis ir pareiškėjo šeimos narys, prieš kurį jis atsisako duoti parodymus vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija. Kadangi P. M., kaip automobilio savininkas, nenurodė konkretaus asmens, kuris pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone, Kauno miesto savivaldybės administracijos teigimu, jis yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ straipsnį.
Teismas nesutinka su tokia institucijos, surašiusios nutarimą, pozicija. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad P. M. įstatymo nustatytu terminu pranešė savivaldybės administracijai apie asmenis, kurie pažeidimo padarymo metu galėjo valdyti jam priklausantį automobilį, tačiau nenurodė konkretaus asmens. Tokiu atveju spręstinas klausimas, ar taip buvo laikomasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, jog savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi jo automobiliu, ir, pareikalavus pareigūnui, apie tai jam pranešti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šių duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, t.y pagal ATPK 133¹ straipsnį, numatantį transporto priemonės savininkui atsakomybę už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Tuo tarpu ATPK 124⁵ straipsnio dispozicija numato atsakomybę už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Už nesumokėtą rinkliavą atsako galimo pažeidimo padarymo metu automobilį valdęs asmuo, o ne jo savininkas.
Teismas pritaria ir pareiškėjo 2015-02-12 teismo posėdyje nurodytam teiginiui, kad jo kaltė padarius teisės pažeidimą negali būti grindžiama vien nuotraukomis, kurias pateikė viešosios įstaigos – automobilių stovėjimo aikštelės darbuotojai, kadangi trečiųjų asmenų, kurie neturi teisės rinkti įrodymų, pateiktos nuotraukos yra laikomos tik pranešimu apie galimai įvykdytą pažeidimą. Savivaldybės specialistai turi patys patikrinti tą pranešimą ir patys užfiksuoti pažeidimą, nes pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus gali rinkti, prireikus ekspertą ar specialistą gali skirti pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Viešosios įstaigos darbuotojai neturi teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, todėl jų pateikti duomenys negali būti laikomi neginčijamais administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltės įrodymais, jeigu jie yra neparemti pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pateiktais duomenimis. Teismo išvados turi būti grįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Asmens padaryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas galimas teisės pažeidimas, tačiau kurios autentiškumas nėra patikrintas įstatymo numatytomis priemonėmis, negali turėti esminės įrodomosios galios.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad P. M. pagal ATPK 124⁵ straipsnį nubaustas nepagrįstai, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 64-7-8329 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena P. M. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjo P. M. skundą tenkinti.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 64-7-8329, kuriuo P. M. nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ straipsnyje, padarymą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.