Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Va. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: K. K., M. G., VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mirus sutuoktinei V. G., priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti ir naudoti savo reikmėms. Į notaro dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė, tačiau rūpinosi turtu kaip savu, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, naudojosi daiktais, atliko turto priežiūros darbus, todėl teigia, kad palikimą faktiškai priėmė ir toliau valdo ir disponuoja turtu. Į notarą nesikreipė, nes visas turtas registruotas jo vardu. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas, siekiant paveldėti mirusio sutuoktinio turtą ir gaunant paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.

Suinteresuotas asmuo M. G. teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Suinteresuotas asmuo K. K. teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Va. G. ir V. G. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (el. bylos 4 l.). Iš medicininio mirties liudijimo kopijos matyti, kad V. G. (duomenys neskelbtini)mirė (el. bylos 5 l.). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad pareiškėjo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas bei pastatas – gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1998-11-26 pirkimo pardavimo sutartis (el. bylos 7-10 l.). Nekilnojamasis turtas – dalis žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), priklausė pareiškėjo sutuoktinei V. G.. Pareiškėjas iki sutuoktinės V. G. mirties ir dabar gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Turtas, įgytas santuokoje, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turto bendrasavininkei V. G. (duomenys neskelbtini)mirus, atsirado palikimas į jai priklausiusią turto dalį. Mirusiosios V. G. sutuoktinis Va. G. per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Byloje pateikti suinteresuotų asmenų K. K., M. G. pareiškimai, kuriuose nurodoma, kad po motinos V. G. mirties palikimo nepriėmė, sutinka, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas. Byloje pateiktas VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas, kad po V. G. mirties (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo faktų neužregistruota (el. bylos 6 l.)

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. (duomenys neskelbtini)mirusios V. G. palikimą jo sutuoktinis Va. G. priėmė iš karto po palikėjo mirties, liko gyventi tame pačiame name, ten deklaruota jo gyvenamoji vieta, mokėjo ir moka mokesčius, t. y. pareiškėjas rūpinasi turtu kaip savo – valdo, naudoja ir prižiūri. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesių nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prieštaravimų nepareiškė.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas po sutuoktinės V. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Va. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.