- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-08-16
- Bylos Nr.
- 1-129-922/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Kaltinamasis
- M. R.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, teistas:
1) Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-06-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 60 val. nemokamų darbų, įpareigojant juos atlikti per keturis mėnesius; Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-11-24 nutartimi baudžiamojo poveikio priemonė – 60 val. nemokamų darbų pakeista į baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650,00 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per tris mėnesius;
2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 45 paras arešto;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. R. 2011-12-11 apie 17.00 val., būdamas R. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu pagrobė svetimą, V. M. priklausantį turtą: 299,00 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“, į kurį buvo įdėta mobiliojo ryšio operatoriaus „Omnitel“ 8,00 Lt vertės SIM kortelė „Ežys“ su 20,00 Lt papildymu bei 30 Lt vertės 4 GB talpos atminties kortelė, kartu su telefono ausinėmis, tuo padarydamas V. M. 357,00 Lt turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis M. R. dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: 2011-12-10 jis buvo pas savo močiutę R. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Taip pat pas močiutę buvo V. ir V., kurių pavardžių nežino. Keturiese vartojo alkoholinius gėrimus. V. turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“ ir ausinukus. Prisigėrę nuėjo miegoti. Kitą dieną, t.y. 2011-12-11, atsibudę vėl pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Apie 16.30 val. nors M. R. neprašė, Vytautas pats davė savo telefoną ir ausinukus paklausyti muzikos. Visi buvo gerokai apgirtę. M. R. patiko V. telefonas ir jis sugalvojo jį pavogti. Pasiėmė telefoną ir niekam nieko nesakęs išėjo iš močiutės namų. Jau būdamas savo namuose sugalvojo iš V. pavogtą telefoną parduoti. 2011-12-12 apie 8.00 val. autobusu išvažiavo į Šiaulius ir ten prekybos centre „Saulės miestas“ sutiktam nepažįstamam vaikinui už 100,00 Lt pardavė iš V. pavogtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“, o gautus pinigus išleido alkoholiui (77, 78, 82 b.l.).
2012-04-04 papildomos apklausos metu M. R. parodė, kad melavo jog iš V. pavogtą telefoną ir jame buvusią atminties kortelę bei ausinukus pardavė Šiauliuose. Iš tikrųjų telefoną ir ausinukus iš jo pavogė J. P.. Kada tai buvo, nepamena. SIM kortelę, buvusią telefone, M. R. išmetė dar (duomenys neskelbtini) (83 b.l.).
Be kaltinamojo M. R. prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo kiti žemiau aptarti teismo ištirti nuosekliai vieni kitus papildantys įrodymai:
Nukentėjusysis V. M. teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011-12-11 buvo nuėjęs pas R. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ten taip pat buvo V. B. ir M. R. ir visi vartojo alkoholinius gėrimus. V. M. buvo nusinešęs savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“ su ausinukais ir klausėsi muzikos. Apie 17.00 val. M. R. paprašė jo duoti telefoną ir ausinukus paklausyti muzikos. V. M. davė. Netrukus M. R. pasakė, kad eina nupirkti vyno, bet išėjęs nebegrįžo ir mobiliojo ryšio telefono negražino (13 b.l.);
Papildomos apklausos metu V. M. parodė, kad pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Nokia C2-01“ vertė 299,00 Lt. Ausinės buvo komplekte, už jas atskirai mokėti nereikėjo. Atskirai pirko tik 30,00 Lt vertės atminties kortelę. Tai matyti iš pateikto kasos čekio. Dar pirko „Ežio“ kortelę, už kurią mokėjo 8,00 Lt, o papildyta ji buvo 20,00 Lt. V. M. padaryta 357,00 Lt turtinė žala (17, 18 b.l.);
2012-02-14 apklausos metu V. M. parodė, kad telefonas jam gražintas, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia. M. R. dėl pavogto mobiliojo ryšio telefono „Nokia C2-01“, jo ausinių, atminties kortelės, „Ežio“ SIM kortelės bei 20,00 Lt sąskaitos papildymo kortelės jis pretenzijų neturi (23, 24 b.l.);
Liudytoja R. V. teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011-12-10 pas ją atvažiavo anūkas M. R.. Jis buvo neblaivus. Pas ją taip pat buvo atėję kaimynai Z. G., V. B. ir V. M.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. V. M. turėjo mobiliojo ryšio telefoną su ausinėmis. Koks tiksliai tai buvo telefonas ji nežino. Visi buvo stipriai apgirtę. Kiek pamena, kai baigė gerti, V. M. ir Z. G. išėjo, o V. B. ir M. R. liko nakvoti jos namuose. 2011-12-11 iš ryto vėl atėjo V. M. ir atsinešė tą patį telefoną su ausinėmis. Nuo pat ryto vėl visi gėrė alkoholinius gėrimus. Ji buvo stipriai apgirtusi ir gali pasakyti tik tiek, kad matė, jog M. R. iš jos namų išėjo. Tačiau nematė nei to, kaip V. M. davė M. R. savo telefoną su ausinėmis, nei to, ar pastarasis telefoną su ausinėmis išsinešė (35, 36 b.l.);
Nepilnametis liudytojas J. P. teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį, tiksliau laiko neprisimena, buvo namuose pas M. R. M. R. buvo neblaivus. J. P. paklausė, kokį telefoną turi M. R.. Šis parodė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“. J. P. patiko M. R. telefonas ir jis jam pasiūlė parduoti jį. M. R. sutiko ir paklausė, kiek J. P. jam už jį duotų. J. P. pasakė, kad turi 30,00 Lt. M. R. sutiko telefoną „Nokia C2-01“ parduoti už 30,00 Lt. J. P. davė M. R. 30,00 Lt, o šis jam davė minėtą telefoną. J. P. paaiškino, kad prie telefono jokių priedų nebuvo, t.y. atminties kortelės, ausinių ir pan. Apie tai, kad šis telefonas pavogtas, J. P. nežinojo, o M. R. jam apie tai nieko nesakė. Maždaug už dviejų savaičių, gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliau dienos neprisimena, J. P. iš M. R. pirktą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“ išmainė su D. S. (41, 42 b.l.). 2012-04-19 papildomos apklausos metu J. P. patvirtino, kad telefoną „Nokia C2-01“ iš M. R. 2011 m. gruodžio mėnesį nupirko už 30,00 Lt (43 b.l.);
Nepilnametis liudytojas D. S. teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai laiko neprisimena, jam parašė SMS žinutę J. P. ir paklausė, kokiu mobiliojo ryšio telefoną jis turi. D. S. atrašė, kad turi mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5130“. Tada J. P. parašė SMS žinutę ir pasiūlė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5130“ išsikeisti su juo į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“. Tą pačią dieną D. S. (duomenys neskelbtini) kaime susitiko su J. P., kuris buvo neblaivus. Jis norėjo, kad už telefoną D. S. jam papildomai sumokėtų 10,00 Lt. J. P. sakė, kad telefoną „Nokia C2-01“ rado Naujojoje Akmenėje prie prekybos centro „Norfa“. J. P. siūlomas telefonas atrodė naujas, todėl D. S. sutiko su juo keistis telefonais. Apie tai, kad telefonas gali būti pavogtas, D. S. nežinojo. D. S. paaiškino, kad telefoną jis išsikeičia ne pirmą kartą, gal todėl ir nepagalvojo, kad jis gali būti pavogtas. Apie tai, kad išsikeitė savo telefoną į kitą, jis papasakojo ir savo mamai. 2012 m. sausio mėnesio pabaigoje, kadangi mamai reikėjo pinigų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“ ji pardavė (39, 40 b.l.);
Liudytoja E. S. teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliau laiko ji neprisimena, jos sūnus D. S. (duomenys neskelbtini) kaime išsikeitė savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5130“ į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“. Sūnus sakė, kad vaikinui, kuris su juo keitėsi telefonais, jis sumokėjo 10,00 Lt. Kadangi tai ne pirmas kartas, kai D. S. su kitais vaikais mokykloje keičiasi telefonais, ji net neįtarė, kad tas telefonas galėtų būti pavogtas. Sūnus, tuo išsikeistu telefonu naudojosi apie mėnesį laiko, t.y. maždaug iki 2012 m. sausio mėnesio pabaigos. Sausio mėnesio pabaigoje jai reikėjo pinigų ir ji, pasitarusi su sūnum, nusprendė telefoną „Nokia C2-01“ parduoti. Telefoną ji pasiūlė pirkti E. K., kuris už telefoną jai sumokėjo 90,00 Lt. Apie tai, kad tas telefonas yra pavogtas, E. S. nežinojo iki tol, kol E. K. iškvietė atvykti į policiją dėl pavogto telefono. Tuomet ji sūnaus paklausė, su kuo jis išsikeitė savo telefoną. Šis atsakė, kad savo telefoną „Nokia 5130“ išsikeitė į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“ su J. P.. Sūnus jai sakė, kad J. P. pasakojo, jog telefoną rado Naujojoje Akmenėje prie prekybos centro „Norfa“ (37, 38 b.l.);
Liudytojas E. K. teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012 m. sausio mėnesio pabaigoje E. S. pasiūlė už 90,00 Lt pirkti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“. Jis nežino, iš kur ji šį telefoną buvo gavusi: ji jam to nesakė ir jis jos apie tai neklausė. E. K. reikėjo telefono, todėl jį iš E. S. nupirko. Telefonas buvo tik su pakrovėju, bet be jokių kortelių ar kitų telefono priedų. Į šį telefoną jis buvo įsidėjęs savo SIM kortelę, kurios Nr.(duomenys neskelbtini). Apie tai, kad šis telefonas yra pavogtas, E. K. nežinojo (44, 45 b.l.).
Iš aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentelėmis (9-12 b.l.), telefono „Nokia C2-01“ įsigijimo dokumentų pateikimo protokole (19, 20 b.l.), daiktų pateikimo protokole (46 b.l.) ir jo metu pateikto telefono „Nokia C2-01“ apžiūros protokole su foto lentelėmis (47-50 b.l.) užfiksuoti duomenys.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis nuosekliai, kiek prisimena, papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kadangi kaltinamasis kaltais prisipažino visiškai, jo padaryta BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta veika yra baudžiamasis nusižengimas, šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekelia, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis M. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. pagrobė nukentėjusiajam V. M. priklausantį turtą, kurio suminė 357,00 Lt vertė atitinka 2,746 MGL (minimalius gyvenimo lygius), t.y. pagal BK 190 straipsnio 1 dalį yra nedidelė, nes viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL. Kaltinamojo M. R. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, todėl kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis M. R. teistas (63-68 b.l.), administracine tvarka baustas (57-62 b.l.), psichikos sveikatos centre lankėsi 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m. ir 2008 m., narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (70 b.l.), dėl psichikos sveikatos centre nustatytų diagnozių teismo psichiatrinė ekspertizė nereikalinga (71, 72 b.l.).
Akmenės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-12-13 nutarimu kaltinamajam M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (79, 80 b.l.). Ši kardomoji priemonė panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. R. teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą, ši nusikalstama veika yra baigta, o padarytos turtinės žalos dydis yra artimas maksimaliai BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytai 3 MGL ribai, taip pat į tai, kad turtinė žala atlyginta, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, teismas įvertina kaltinamojo asmenybę: M. R. yra 19 metų amžiaus, jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini), o psichologo nustatytas (duomenys neskelbtini), kaltinamasis įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą, nedirba ir nesimoko, sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, kurių objektas yra nuosavybė, yra teistas už BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus nusikaltimus, bet pasitaisyti nesistengė ar neįstengė ir toliau daro vienarūšes nusikalstamas veikas. Todėl M. R., kaip ir siūlo prokurorė, skirtina griežčiausioji BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą M. R. skirtina trečdaliu mažesnė už medianą arešto bausmė. Kadangi kaltinamasis yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o paskelbiant šį nuosprendį nedalyvavo, arešto bausmės laikas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įteikimo.
Atgavęs pagrobtą telefoną nukentėjusysis civilinio ieškinio nebereiškia, o dėl telefono ausinių, mobiliojo ryšio operatoriaus „Omnitel“ 8,00 Lt vertės SIM kortelės „Ežys“ su 20,00 Lt papildymu bei 30 Lt vertės 4 GB talpos atminties kortelės pretenzijų kaltinamajam nebeturi (23, 24 b.l.).
2012-02-08 liudytojas E. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia c2“ (46 b.l.), kuris 2012-02-08 apžiūrėtas (47-50 b.l.) ir 2012-02-14 gražintas nukentėjusiajam V. M. (51-53 b.l.). Kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pripažinti M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti aštuoniolikos parų (18) arešto bausmę.
Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo kaltinamajam dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Akmenės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-12-13 nutarimu kaltinamajam M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.