- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-14
- Bylos Nr.
- A-4064-415/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02771-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- K. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, sodininkų bendrijai „Beržas“, I. Š., A. Š.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, sodininkų bendrijai „Beržas“, I. Š., A. Š. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja K. R. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–13), kurį patikslino (I t., b. l. 93–106), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5.)-961 ,,Dėl skundų nagrinėjimo“;
2) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 ,,Dėl valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Beržas“, (duomenys neskelbtini), sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ dalis, kuriomis buvo patvirtintas naujai suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 735 kv. m ploto, bei buvo pakeistos jos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir plotas;
3) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104.)-981 ,,Dėl prašymų nagrinėjimo“, kuriuo nuspręsta neparduoti jai 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Beržas“, (duomenys neskelbtini);
4) įpareigoti atsakovą vykdyti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 2.3-1909-(41) ,,Dėl žemės ūkio paskirties žemės (mėgėjiškų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo – mėgėjiškų sodų sklypų) pardavimo K. R. sodininkų bendrijoje „Beržas“ (duomenys neskelbtini)“, parengiant ir sudarant su ja 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Beržas“, (duomenys neskelbtini), ir besiribojančio su jai priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, jai nemokant papildomos kainos už šį žemės sklypą;
5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad siekia nusipirkti 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Beržas“, (duomenys neskelbtini), besiribojantį su jai priklausančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta iki šiol, nors dar 2008 m. susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 dalis, kuria buvo naujai suformuotas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 735 kv. m ir į kurį įėjo išperkamas sklypas), yra neteisėta, nes prieštarauja Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymui Nr. 2.3-1909-(41) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4, 24, 32 punktų reikalavimams. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 užkirto kelią vykdyti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 2.3-1909-(41). Ji pagal Taisyklių 21.6 punktą pateikė įstatymų nustatyta tvarka parengtą ir suderintą pageidaujamo pirkti sklypo planą, todėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 2.3-1909-(41) nustatytas plotas yra teisingas ir pagrįstas. Priimant pastarąjį įsakymą, nebuvo priimto NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777, todėl nuspręstas parduoti sklypas neturėjo būti su juo derinamas. Pareiškėjos teigimu, šiuo NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu buvo pakeistos jos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas, su ja nesuderintas valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, planavimo organizatorius, sodininkų bendrija „Beržas“, apie rengiamą projektą jos neinformavo. Ji turi teisę pirkti 630 kv. m. valstybinės žemės sklypą, nes, nepaisant Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 2.3-1909-(41) ir sumokėtos įmokos už žemę, ji nuo seno šį sklypą prižiūrėjo, o sodininkų bendrijai apie tai buvo žinoma. Sodininkų bendrija „Beržas“ 2006 m. rugsėjo 23 d. sodininkų bendrijos posėdžio protokolu Nr. 2 patvirtino leidimą išpirkti 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, ketinimas sklypą naudoti bendrijos poreikiams nebuvo išreikštas. Pažymėjo, jog norimas išpirkti sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką pagal Taisyklių 2 punktą, nes prie jo neįmanoma suformuoti privažiavimo. Prašymo pirkti įsiterpusį žemės sklypą pateikimo metu negaliojo Taisyklių 4 punkto nuostata, kad įsiterpę sklypai gali būti parduodami tik tada, kai sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 74–80; III t., b. l. 54–57) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 buvo suformuoti įsiterpę valstybinės žemės sklypai, kurių neįmanoma suformuoti atskirais žemės sklypais, ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypai. Šio įsakymo teisėtumas jau yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Priėmus šį įsakymą, kuriuo buvo suformuotas naujas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), neliko žemės sklypo, kurį Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 2.3-1909-(41) buvo nuspręsta parduoti pareiškėjai. Sodininkų bendrijos neturėjo teisės leisti asmenims privatizuoti sodų teritorijose esančius žemės sklypus, todėl ir sodininkų bendrijos „Beržas“ 2006 m. rugsėjo 23 d. posėdžio protokolas Nr. 2 negali būti laikomas teisėtu sklypo suteikimo pagrindu. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 2.3-1909-(41), kuriuo nuspręsta parduoti pareiškėjai valstybinės žemės sklypo dalį, priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 neturėjo įtakos pareiškėjos sklypo riboms ir plotui, nes sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas pakito jai atlikus kadastrinius matavimus. Pareiškėjai atliekant kadastrinius matavimus, sklypo ribos nebuvo derintos su sodininkų bendrija „Beržas“. Pareiškėja yra pasirašiusi 2013 m. sausio 25 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo–parodymo akte. Pažymėjo, kad tai, jog ginčo sklypas buvo numatomas privatizuoti sodininkų bendrijos „Beržas“ ir sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A556-1395/2014.
Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Beržas“ atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 39–43; III t., b. l. 44–46) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Sodininkų bendrija „Beržas“ nurodė, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė pareiškėja ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. Š., rengdami prie jų sklypų suprojektuotų valstybinės žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas šiems žemės sklypams išpirkti, nesilaikė patvirtintame bendrijos vidaus teritorijos detaliajame plane suprojektuotų sklypų ribų ir savavališkai pageidavo užimti didesnius valstybinės žemės plotus. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 patvirtintame bendrijos teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekte bendrijos žemės plotas yra 10,9364 ha. Į valstybinės žemės plotą yra įskaičiuojamas ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas, kuris sudaro 735 kv. m. Teiginiai, kad už sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą moka pareiškėja, neatitinka tikrovės. Nepagrįsti ir teiginiai, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis sklypas buvo sumažintas, nes jos sklypas padidėjo ir patvirtintame plane jo plotas yra 720 kv. m. Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra reikalingas viešiesiems poreikiams tenkinti. Papildomai nurodė, kad bendrijos formavimo ir pertvarkymo projekte pareiškėjos sklypo plotas, atlikus preliminarius matavimus, yra 701 kv. m.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 26–30) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
I. Š. nurodė, kad valstybinės žemės sklypo išpirkimo procedūra pagal pareiškėjos prašymą nebuvo užbaigta, valstybinės žemės sklypas nebuvo suformuotas bei įregistruotas ir nebuvo sudaryta jo pirkimo–pardavimo sutartis. Pareiškėjos pageidautas įsigyti sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų. Nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pakeistos žemės sklypo ribos. Esant tokiai situacijai, kai nepasibaigus pareiškėjos teisiniams santykiams dėl pageidaujamo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo yra parengiamas projektas, kuriame nurodomas valstybinės žemės sklypas, kurį pageidauja įsigyti sodininkų bendrija, atsakovas pagrįstai vadovavosi Taisyklių 4 punkto nuostata, kuri įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu (III t., b. l. 122–131) atmetė pareiškėjos K. R. skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėja, ginčydama administracinius aktus, iš esmės siekia, jog su ja būtų sudaryta valstybinės žemės sklypo (630 kv. m), esančio sodininkų bendrijos „Beržas“ (duomenys neskelbtini) teritorijoje, pirkimo–pardavimo sutartis, kaip nustatyta Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 2.3-1909-(41). Taigi pareiškėja, inicijuodama ginčą, iš esmės siekia šio įsakymo įvykdymo.
Teismas nurodė, kad, pareiškėjos teigimu, teisę į 630 kv. m ploto valstybinės žemės išpirkimą ji yra įgijusi Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 2.3-1909-(41) pagrindu, kuris privalo būti vykdomas; ji taip pat buvo pateikusi įstatymų nustatyta tvarka parengtą norimo įsigyti žemės sklypo planą, tai taip pat patvirtina jos teisę į pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą; pageidaujamas pirkti sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką (nes prie jo neįmanoma suprojektuoti kelio), tai irgi leidžia sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl valstybinės žemės sklypo įgijimo.
Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų būti vertinama tai, ar atsakovas pagrįstai nusprendė, kad paminėtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėja iš esmės neturinti (ir neturėjo) teisės į 630 kv. m ploto valstybinės žemės išpirkimą.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 2.3-1909-(41) pareiškėjai buvo priskirtas 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas (įpareigojant sudaryti šio sklypo pirkimo–pardavimo sutartį). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) (redakcija, galiojusi įsakymo priėmimo metu) 8 straipsnio 7 dalimi, teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos norimas įsigyti 630 kv. m sklypas ribojosi su jos nuosavybės teise valdomu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagal šią teisės nuostatą pareiškėja galėtų / galėjo būti pretendentė įsigyti besiribojantį sklypą, tačiau tik tuo atveju, jei iš besiribojančio sklypo nebūtų įmanoma suformuoti atskiro sklypo ir atliekamos žemės nebuvo numatyta naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams. Atsižvelgęs į tuo metu galiojusių Taisyklių 2 punktą, teismas pažymėjo, jog žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusą, kai yra visuma jame įtvirtintų sąlygų. Aptartų teisės nuostatų kontekste teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 2.3-1909-(41) nuspręstas parduoti pareiškėjai 630 kv. m valstybinės žemės plotas nelaikytinas įsiterpusiu žemės sklypu pagal Taisyklių 2 punkto prasmę, nes ketinamo parduoti sklypo plotas aiškiai didesnis nei 0,04 ha. Be to, kaip matyti iš byloje pateikto žemės sklypo (630 kv. m) plano M1:500, šalia valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) taškai) yra numatytas privažiuojamasis kelias. Su šiuo planu pareiškėja yra susipažinusi, tai patvirtindama savo parašu. Vertindamas analizuojamo įsakymo preambulę, teismas nustatė, kad šis įsakymas buvo priimtas remiantis ir sodininkų bendrijos „Beržas“ 2006 m. rugsėjo 23 d. išrašu iš valdybos posėdžio protokolo Nr. 2, kuriuo sodininkų bendrijos valdyba pritarė valstybinės žemės sklypo perleidimui pareiškėjai. Tuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos nenumatė, kad sodininkų bendrijoms būtų suteikta teisė nuspręsti dėl valstybinės žemės perleidimo, todėl paminėtas išrašas taip pat negalėjo būti teisiniu pagrindu priimti įsakymą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai nusprendė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 2.3-1909-(41) buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus, todėl iš esmės perleisti pareiškėjai valstybinės žemės sklypą nebuvo teisinio pagrindo, dėl to toks įsakymas negali būti vykdomas. Taigi šiomis išvadomis iš esmės buvo paneigti pareiškėjos argumentai, kad 630 kv. m valstybinės žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu sklypu pagal Taisyklių 2 punkto prasmę bei kad aptartas įsakymas vienareikšmiškai turėtų būti vykdomas.
Teismas pažymėjo, kad su pareiškėja pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl valstybinės žemės 630 kv. m ploto sklypas viešuose registruose nebuvo fiksuotas kaip užimtas. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 buvo patvirtintas UAB „Geolukas“ parengtas 109364 kv. m ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Beržas“, formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas), kuriame taip pat buvo suformuotas sodininkų bendrijos „Beržas“ bendram naudojimui skirtas 0,0735 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), į kurio plotą pateko pareiškėjos norimas išpirkti sklypas. Taigi, nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties, aptariamu įsakymu patvirtinus projektą, atskiro 630 kv. m ploto sklypo nebeliko. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 dalis, kuria buvo suformuotas naujas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), prieštarauja Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymui Nr. 2.3-1909-(41). Nors realiai pastarasis įsakymas nėra panaikintas, tačiau, nesant sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat viešuose registruose nesant fiksuotų duomenų apie tai, kad ginčo valstybinės žemės klypas nėra laisvas, teismo vertinimu, nebuvo teisinio pagrindo NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 netvirtinti projekto su naujai suformuotu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja be to, kad yra priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 2.3-1909-(41), todėl negalėjo būti priimtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777, jokių kitų teisinių pagrindų, dėl kurių negalėjo būti priimtas pastarasis įsakymas, nenurodė.
Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 negalėjo būti priimtas, nes ginčo sklypas pareiškėjai jau buvo faktiškai parduotas, kadangi buvo sumokėta nustatyta įmoka. Teismo nuomone, nesant duomenų, įrašų kadastre ir pan. apie pareiškėjos įsigytą (sudarius pirkimo–pardavimo sutartį) ginčo sklypą, nelaikytina, kad ginčo sklypas pareiškėjai faktiškai buvo parduotas. Kita vertus, kaip jau buvo nustatyta, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymui Nr. 2.3-1909-(41) priimti nebuvo teisinio pagrindo. Taigi pareiškėjos teiginiai, kad nevykdant šio įsakymo būtų pažeistas viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų privalomumo principas, nevertinti kaip teisingi, nes šis principas taikomas teisėtų sprendimų vykdymui užtikrinti.
Teismas nesutiko ir su pareiškėjos argumentais, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 patvirtinus projektą pasikeitė jos valdomo sklypo ribos bei plotas. Šiuo aspektu svarbu tai, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėja nėra atlikusi savo nuosavybės teise valdomo sklypo kadastrinių matavimų (atlikti kadastriniai matavimai neįregistruoti, nes atlikti nesuderinus su sodininkų bendrija „Beržas“), todėl tuo labiau nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad projektu patvirtinus naują sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kaip nors pažeistos pareiškėjos teisės į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ar matydama, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos realiai pažeidžia jos nuosavybę, turėjo teisę tai išreikšti atsisakymu pasirašyti akte ar kitais teisiniais būdais. Pareiškėja tokio prieštaravimo, pasirašydama aktą, neišreiškė. Taigi byloje nesant jokių duomenų, įrodymų, kad naujai suprojektuotu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pasikeitusios pareiškėjos turimo sklypo ribos, plotas, nebuvo pagrindo išvadai dėl pareiškėjos pažeistų teisių į jos valdomą nuosavybę. Teismo vertinimu, pareiškėja skundo argumentais NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 ydingumo tuo, kad juo patvirtinus projektą buvo pažeistos pareiškėjos nuosavybės teisės, sumažinant jos nuosavybės teise valdomo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą, neįrodė. Teismas, analizuodamas skundžiamų NŽT sprendimų turinį, pažymėjo, šią aplinkybę konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad institucijos savo sprendimuose dėl šių argumentų (dėl sklypo ploto, ribų pasikeitimo) išsamiai nepasisakė. Taigi buvo pripažintas NŽT sprendimų neteisėtumas dėl šios dalies, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau paminėta, byloje surinkta medžiaga nepatvirtino, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 buvo pažeistos pareiškėjos teisės į jos nuosavybę (dėl šių pareiškėjos argumentų pasisakoma teismo sprendimu), nebuvo pagrindo panaikinti šios NŽT sprendimų dalies ir įpareigoti NŽT iš naujo priimti sprendimą dėl šių argumentų (sklypo ploto, ribų pasikeitimas po šio įsakymo priėmimo).
Teismas nustatė, kad pareiškėja taip pat prieštaravo, jog ji nebuvo informuota apie naujai rengiamą projektą, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų nuostatos. Byloje pateikti įrodymai paneigė skundo teiginius apie visuomenės neinformavimą dėl projekto rengimo ir patvirtinimo. Šiuo aspektu pažeidimų nenustatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėja skunde nurodė, jog apie NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 sužinojo 2013 m. iš kitos administracinės bylos, tačiau byloje pateiktas sodininkų bendrijos „Beržas“ 2012 m. lapkričio 28 d. pranešimas patvirtino, kad pareiškėjai apie šio įsakymo priėmimą buvo žinoma anksčiau, nei nurodė pati pareiškėja.
Nagrinėto ginčo esmė ir tai, kad būtų įvykdytas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 2.3-1909-(41) ir su pareiškėja būtų sudaryta 630 kv. m valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau byloje surinkta medžiaga nustačius, kad NŽT priimta išvada, jog nebuvo teisinio pagrindo priimti šį įsakymą, yra teisėta (pagal tuo metu galiojusius teisės aktus pareiškėjai numatytas parduoti valstybinės žemės sklypas neatitiko įsiterpusio sklypo sąvokos; pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta), be to, skundo argumentais pareiškėja neįrodė NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 ydingumo, leido teismui padaryti išvadą, kad institucijos pagrįstai nusprendė, jog patenkinti pareiškėjos prašymą ir įvykdyti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 2.3-1909-(41), t. y. parengiant ir sudarant su pareiškėja 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Beržas“, (duomenys neskelbtini), ir besiribojančio su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį, jai nemokant papildomos kainos už šį žemės sklypą, nebuvo teisinio pagrindo.
Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad patenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais argumentais nebuvo teisinio pagrindo. Nepatenkinus pagrindinių reikalavimų, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat negalėjo būti patenkintas.
III.
Pareiškėja K. R. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 135–146) prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neįsigilino į ginčo esmę, neįvertino byloje esančių įrodymų ir byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad prie išperkamo žemės sklypo buvo numatytas privažiuojamasis kelias, todėl išperkamas žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu žemės sklypu pagal Taisyklių 2 punkto prasmę ir dėl to perleisti jai šio valstybinės žemės sklypo nebuvo teisinio pagrindo. Tuo pagrindu teismas neteisėtai konstatavo, jog Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 2.3-1909-(41) yra neteisėtas, todėl neprivalo ir negali būti vykdomas, nors ir nėra panaikintas.
2. Teismas neįsigilino į ginčo esmę, neįvertino byloje esančių įrodymų ir byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad skundžiamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777, patvirtinus valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Beržas“, sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nėra pasikeitęs jai priklausančio žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas bei kad žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra taisyklingos formos, be jokių nukirpimų. Tuo pagrindu teismas neteisėtai konstatavo, kad ji neįrodė šio įsakymo ydingumo. Projektas nebuvo su ja suderintas, apie jį nebuvo informuota.
3. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad byloje pateiktas sodininkų bendrijos „Beržas“ 2012 m. lapkričio 28 d. pranešimas patvirtina, jog jai apie NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 priėmimą buvo žinoma anksčiau, nei nurodė ji pati. Byloje nėra pateikta įrodymų ne tik apie šio pranešimo jai įteikimą, bet ir apie jo išsiuntimą.
4. Siekiant išsamiai atskleisti bylos faktines aplinkybes, paaiškinti byloje pateiktų rašytinių įrodymų – teritorijų planavimo ir kitų dokumentų – turinį ir kitas ginčui svarbias aplinkybes, yra reikalinga išklausyti proceso dalyvius ir jų atstovus, todėl tam tikslinga surengti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 157–162) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Apeliantės norimas išsipirkti 0,0630 ha ploto žemės sklypas neatitiko ir neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014), šis valstybinės žemės sklypas jai nebuvo teisėtai suteiktas naudotis, todėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 2.3-1909-(41) nelaikytinas teisėtu ir negali būti vykdomas. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2015 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 2.1.5.-31 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes šis įsakymas nėra realizuotas. Apeliantės interesų negina teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kadangi įsakymas yra neteisėtas.
2. Faktas, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 yra priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo jį panaikinti, nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 58 str. 2 d.). Apeliantė nepagrįstai iš naujo kelia šio įsakymo teisėtumo klausimą. Teismas pakartotinai įvertino šio įsakymo teisėtumą ir pagrįstai konstatavo, jog jis yra teisėtas. Apeliantė 2013 m. pasirašė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo–parodymo akte. Teiginiai, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 buvo pakeisti jos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos ir plotas, yra visiškai nepagrįsti.
3. Byla jau antrą kartą bus nagrinėjama apeliacine tvarka, todėl šiuo atveju nėra tikslinga surengti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Beržas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 167–168) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir įpareigoti pareiškėją atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėja nedalyvavo bendrijos susirinkimuose. Būdama bendrijos narė, ji turi visas teises susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti bendrijos turimą informaciją. Pareiškėja yra savavališkai užėmusi ir užtvėrusi dalį valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams dėl žemės sklypų išpirkimo iš valstybės.
2. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, nes anksčiau vykusiuose žodiniuose teismo posėdžiuose proceso dalyviai jau yra išsamiai pateikę teisėjų kolegijoms žodinius paaiškinimus dėl visų su byla susijusių aplinkybių ir pateiktų dokumentų turinio.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 165) prašo atmesti apeliacinį skundą.
I. Š. prašo vadovautis atsiliepimu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, taip pat prašo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Pareiškėja apeliaciniame skunde išreiškė pageidavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, siekiant išsamiai atskleisti bylos faktines aplinkybes, paaiškinti byloje pateiktų rašytinių įrodymų – teritorijų planavimo ir kitų dokumentų – turinį ir kitas ginčui svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios. Nesant pagrindo taikyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėja ginčydama administracinius aktus siekia, jog su ja būtų sudaryta valstybinės žemės sklypo (630 kv. m), esančio sodininkų bendrijos „Beržas“ (duomenys neskelbtini) teritorijoje, pirkimo–pardavimo sutartis, kaip nustatyta Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 2.3-1909-(41). Pareiškėja siekia šio įsakymo įvykdymo.
Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 2.3-1909-(41) pareiškėjai buvo priskirtas 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas (įpareigojant sudaryti šio sklypo pirkimo–pardavimo sutartį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams.
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos norimas įsigyti 630 kv. m sklypas ribojosi su jos nuosavybės teise valdomu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies pagrindu pareiškėja galėtų būti pretendentė įsigyti besiribojantį sklypą, jei neįmanoma suformuoti atskiro žemės sklypo ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams.
Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, 2 punktu, žemės sklypas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro, yra vadinamas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu. Tai toks valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas) neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.
Minėta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 2.3-1909-(41) pareiškėjai buvo priskirtas 630 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas, taigi didesnis nei 0,04 hektaro, todėl pareiškėja dėl per didelio sklypo ploto negali būti pretendentė įsigyti šį žemės sklypą Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies pagrindu.
Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2 punktu, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas yra ir valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Tačiau tokie sklypai, vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 4 punktu, besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 patvirtintas UAB „Geolukas“ parengtas 109364 kv. m ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Beržas“, formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame buvo suformuotas 0,0735 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (į kurį įėjo ir siekiamas įsigyti žemės sklypas), skirtas sodininkų bendrijos „Beržas“ bendram naudojimui, todėl pareiškėja neturi teisinio pagrindo jo įsigyti nuosavybėn, kaip įsiterpusio valstybinės žemės sklypo (Žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d.).
Nurodyti argumentai suponuoja, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 2.3-1909-(41), kaip prieštaraujantis valstybinės žemės įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis reglamentuojančioms Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies ir Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2 bei 4 punktų nuostatoms, negalėjo būti įgyvendintas ir nesukūrė pareiškėjai teisėtų lūkesčių.
Vertinant, ar NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 patvirtintas UAB „Geolukas“ parengtas 109364 kv. m ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Beržas“, formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame buvo suformuotas 0,0735 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas sodininkų bendrijos „Beržas“ bendram naudojimui, nepažeidžia pareiškėjos, kaip sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės, teisių, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 patvirtinus projektą pasikeitė jos valdomo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir / arba plotas.
Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl be pagrindo pripažino, jog NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 patvirtintas UAB „Geolukas“ parengtas 109364 kv. m ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Beržas“, formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame buvo suformuotas 0,0735 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidžia pareiškėjos teisių į jos valdomą nuosavybę.
Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 3D-265/D1-308, 3 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas – žemėvaldų projektas (planas). Projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymima: esamų žemės sklypų ribos ir jų kadastro numeriai; formuojamų žemės sklypų ribos ir jų linijų ilgiai. Atskirais numeriais arba simboliais nurodomi žemės sklypų projektiniai numeriai (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 38 p.). Kiti žymėjimo reikalavimai nutartyje nenurodomi, kaip neaktualūs šiai bylai.
Teritorijų planavimo dokumento sprendinys – raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių, infrastruktūros objektų išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką (NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 42 d.). Kaip matyti iš Projekto sprendinių brėžinio (II t., b. l. 188), į suformuotą 0,0735 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuoto kelio dalis patenka į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas. Ir tai akivaizdžiai matyti.
Pirmosios instancijos teismo argumentai: kad pareiškėja nėra atlikusi savo nuosavybės teise valdomo sklypo kadastrinių matavimų (atlikti kadastriniai matavimai neįregistruoti, nes atlikti nesuderinus su sodininkų bendrija „Beržas“), todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad projektu patvirtinus naują sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kaip nors pažeistos pareiškėjos teisės į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)); kad pareiškėja, nesutikdama su sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ar matydama, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos realiai pažeidžia jos nuosavybę, turėjo teisę tai išreikšti atsisakymu pasirašyti akte ar kitais teisiniais būdais, tačiau pareiškėja tokio prieštaravimo, pasirašydama aktą, neišreiškė, - taigi byloje nesant jokių įrodymų, kad naujai suprojektuotu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pasikeitusios pareiškėjos turimo sklypo ribos, plotas, nėra pagrindo išvadai dėl pareiškėjos pažeistų teisių į jos valdomą nuosavybę, nepagrįsti dėl neteisingo įrodinėjimo pareigos tarp proceso šalių paskirstymo.
Šiuo atveju pareiškėja, remdamasi Projekto sprendinių brėžiniu, kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sudėtine dalimi (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 40 p.), grindė savo poziciją dėl nuosavybės teisės pažeidimo. Atsakovas, o ne pareiškėja turėjo įrodyti, kad Projekto sprendiniu (kelias, įsiterpiantis į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) 1,9 metrų pločio, 6,56 metrų ilgio juosta), pažymėtu brėžinyje, nepatenkama į pareiškėjos nuosavybės teise valdomą sklypą.
Dėl žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, kuriame pasirašiusi ir pareiškėja, reikšmės vertinant jos poziciją dėl teisių į nuosavybę pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo aktu buvo ženklinamas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 51), o į jo planą (III t., b. l. 50) nepatenka kelio dalis, Projekto sprendinių brėžinyje pažymėta, kaip patenkanti į pareiškėjos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėja neišreiškė savo prieštaravimų dėl jos teisių pažeidimo. Be to, bet kuriuo atveju tai negali sukelti jokių neigiamų padarinių pareiškėjai nuosavybės teisės apsaugos ir gynimo aspektais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93, 4.98 str.).
Dėl atsakovo nurodomų prejudicinių faktų teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, nurodė, kad iš esmės tapatus reikalavimas byloje buvo grindžiamas analogiška aplinkybe dėl pareiškėjos, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkės, teisės išsipirkti dalį valstybinės žemės bei kokybiškai naujomis faktinėmis aplinkybėmis dėl Projekte pakeistų jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų ir ploto, taip pat neteisėtai suformuoto privažiavimo prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) per pareiškėjos šiuo metu valdomą sklypą. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjos argumentas dėl besiribojančios su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu žemės sklypo dalies, tiek argumentas dėl sklypo ribų ir ploto pakeitimo, neteisėto privažiavimo suformavimo sietini išskirtinai su pareiškėjos individualių teisių ir teisėtų interesų gynimu, yra grindžiami faktais, susijusiais su jai priklausančio žemės sklypo padėtimi ir ribomis, todėl situacija negali būti vertinama kaip tapati anksčiau išnagrinėtoje byloje pagal kito asmens skundą, nes kito asmens nurodyti faktai sietini su jo nuosavybės teise valdomu sklypu, kita besiribojančia sklypo dalimi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1395/2014 nebuvo nagrinėjami trečiojo suinteresuoto asmens K. R. teiginiai, kad skundžiamu aktu buvo neteisėtai suformuota gatvės tąsa per jos žemės sklypo kampą, kuri neatitinka privažiavimui keliamų reikalavimų, buvo konstatuota, kad tai ne minėtos (Nr. A556-1395/2014) administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Šių nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos nuosavybės teisė gintina, panaikinant NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 patvirtinto Projekto dalį, kuria pareiškėjai priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuota kelio dalis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktas bendro pobūdžio prašymas dėl išlaidų atlyginimo neatitinka tokiam prašymui nustatytų reikalavimų, todėl šioje teismo nutartyje nenagrinėjamas. Prašymas dėl išlaidų atlyginimo, atitinkantis paminėtus reikalavimus, gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos K. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2777 ,,Dėl valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Beržas“, (duomenys neskelbtini), sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ patvirtinto UAB „Geolukas“ parengto 109364 kv. m ploto žemės ūkio paskirties (mėgėjiškų sodų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) valstybinės žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje „Beržas“, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) dalį, kuria pareiškėjai K. R. priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuota kelio dalis.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.