Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 227 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. 2014 m. gruodžio 8 d., apie 16.16 val. kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiesiogiai susitarė su (duomenys neskelbtini) G. B., kad pastarasis už 100 eurų kyšį atliks teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - pratęs (duomenys neskelbtini) Jordanijos piliečiui A. M. A. Vokietijoje išduotos vienkartinės Šengeno vizos galiojimo laikotarpį.

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad iš seniau buvo pažįstamas su G. B., kaip susipažino ir kada neatsimena. Juos suvienijo bendra aistra futbolui, dalyvaudavo kartu varžybose. Draugiški ir šilti santykiai buvo su G. B., jie buvo draugai. Viename įmonės vakarėlyje jo (kaltinamojo) darbuotoja O. B. supažindino su savo draugu Jordanijos piliečiu, kilusiu iš turtingos šeimos, kuris paliko gerą įspūdį, nusimanė turizmo srityje. Pagalvojo, kad šis asmuo būtų jam naudingas versle, nes galėjo padėti organizuoti pigesnes keliones į Jordaniją. Arabų šalyse neturint vietinio piliečio verslo nesukursi. Tuo metu jo įmonė, kurios akcininkas jis buvo, organizavo keliones į Arabų Emiratus, Izraelį. Į Jordaniją organizavo keliones per Izraelį, todėl kainuodavo dvigubai brangiau. O. B. draugas turėjo problemą dėl vizos pratęsimo, o ji žinojo, kad jis (kaltinamasis) pažįsta (duomenys neskelbtini) G. B.. Pokalbio metu su O. B. pasakė, kad yra pakankamai sudėtinga pratęsti vizą, o jis pasakė, kad paskambins ir paklaus kokia yra situacija. Jis nutarė kreiptis į G. B., kad šis draugiškai padėtų Jordanijos piliečiui prasitęsti vizą ir užsienietis galėtų ilgiau pabūti su O. B., o jis galėtų išspręsti savo verslo reikalus. O. B. planavo asmeninį gyvenimą, o jis turėjo interesą jai padėti dėl savo įmonės turizmo verslo. Jis paprašė G. B. pasižiūrėti, ką galima padaryti, kad žmogus gautų tai, kas priklauso jam pagal įstatymą. Nepamena, telefonu gal buvo kažką G. B. pasakęs. G. B. kabinete pokalbio metu iš konteksto išėjo, kad jis G. B., ar pastarasis jam pasiūlė 100 eurų. Ši įvardinta suma, yra reikalinga sumokėti norint gauti vizą. Jis paskaičiavo, kad į šią sumą įeina vizos išdavimas, draudimas, vizos pagreitinimas kažkiek, t. y. tiek, kiek gali oficialiai kainuoti paslauga. Kalbantis su G. B. jis suprato, kad 100 eurų suma yra už vizos pratęsimą. Tai negalėjo būti pinigų siūlymas ar reikalavimas, nebent tik kaip pajuokavimas, ne daugiau. Priežodį „visiems geras nebūsi“ jis dažnai vartoja, tačiau tai nereiškia kažko reikalauti ar pažadėti kažką duoti. Apie savo pokalbį su G. B. jis pasakė O. B., kuri po to pati nuėjo pas G. B. dėl vizos savo draugui pratęsimo. Kad buvo sutarta 100 eurų suma O. B. jis nesakė, tik pasakė, jog galėtų iš asmeninių lėšų padengti Jordanijos piliečio buvimą Lietuvoje, jeigu jos draugas sutiktų bendradarbiauti turizmo srityje. O. sakė, kad draugo vizos pratęsimas panašiai galėtų kainuoti apie 100 eurų. O. pinigų nedavė, tik pasakė, kad panašiai kainuos tiek ir tiek bei galės kompensuoti asmeniškai, nes žmogus jiems įdomus. Dėl laiko neatsimena ar tarėsi, kad G. B. ją priimtų, pareguliuotų situaciją. Nemano, kad taip nusižengiamą jis įstatymui darė. Neprisimena ar sakė O., kad pasakytų nuo ko yra siunčiama, bet logiška, kad taip. Iš Lietuvos į kitas užsienio valstybes jis tvarkosi vizas kartą į metus. Jo verslas yra susijęs su kelionių organizavimu. Žino, kiek Lietuvos piliečiams kainuoja vizos. Kaina priklauso nuo šalies, į kurią norima važiuoti. Kiek į Jordaniją kainuoja viza, negali pasakyti, tačiau važiuojant į Baltarusijos Respubliką daugkartinė viza kainuoja 176 eurus. Kiek kainuoja vizos pratęsimas Jordanijos piliečiui nežino, taip pat nežino kiek O. B. su draugu mokėjo už vizos pratęsimą, jis nepaklausė, pinigų jiems nedavė. Kadangi lietuviai neįsileido Jordanijos piliečio, bendravimas nutrūko. O. išėjo iš kompanijos, kur dirbo kelionių vadove. Jokiais migracijos klausimais dėl kitų asmenų jis nesirūpino, buvo tik šis vienintelis atvejis, daugiau kaip draugiškas žestas, nes pats turėjo interesą dėl verslo, kalbėjo su Jordanijos piliečiu apie galimą bendradarbiavimą. Mano, kad nepadarė nusikaltimo, tik paprašė gero draugo padėti. Realybė yra tokia, kad nepaprašius, jie nebūtų prasitęsę vizos. Nežino kodėl pasakė G. B., kad tas pilietis tik O. B. draugas ir nesakė, kad užsienietis jam reikalingas dėl verslo. Klausydamas garso įrašo neatkreipė dėmesio, kad kalbant apie pinigus jis pritildė balsą. Jokių konfliktų su G. B. nėra turėjęs, niekada nedavė pinigų nei jis G. B., nei jis jam, vienas kitam nebuvo skolingi. Nusikaltimo jis nepadarė, nebandė G. B. duoti kyšio ir dėl jo nesitarė. Prašo teismo jį išteisinti.

G. B., kuriam ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas perdavus laiduotojo atsakomybėn (t. 2 b. l. 196-199, t. 3., b. l. 1-3), teisme parodė, kad pažįsta V. R. ir prisimena įvykį, nuo kurio jau praėjo trys su puse metų. V. R. atėjo pas jį į darbą, gėrė kavą ir užsiminė apie kažkokią jo pažįstamos problemą, kad jos draugui reikia vizą pratęsti. Pokalbio metu V. R. pasakė, kad „visiems geras nebūsi“, tai reikia už tai atsilyginti. Jis įvardino 100 eurų sumą už paslaugą. Praktiškai vizos suteikiamos visiems, tai nebuvo išimtis, įstatymo pažeidimo nebuvo, tik nekorektiškai kaip valstybes tarnautojas pasielgė, kad įvardino tą sumą. Po to nedarė jokių aktyvių veiksmų, kad tuos pinigus gautų, V. R. neskambino. Minėtų 100 eurų negavo ir nesitikėjo jų gauti. Pinigų neiškojo ir jų neprašė. Viza buvo pratęsta, kaip ir visiems. Dažniausiai vizos pratęsinėjamos dėl širdies reikalų, dėl giminių, kurie norėdavo pažiūrėti šalį, automobilių prekiautojams, niekam nebuvo atsakoma. Su garso įrašu yra susipažinęs, balsus ir turinį patvirtina. Įraše girdėti jo balsas. Vizos pratęsimas buvo mokama paslauga, reikėdavo susimokėti atitinkamą sumą. Sunku dabar prisiminti už ką dar būdavo valstybės rinkliava. Paprastai rinkliavos būdavo už pasus, užsieniečių korteles skubos tvarka ir paprasta tvarka, kvietimus, tačiau visų mokamų paslaugų neprisimena. Sumos įvardinimas buvo nekorektiškas iš jo pusės, nevykęs pajuokavimas. Kaip valstybės tarnautojas pasielgė blogai, o išvedžiojimai visokie gali būti. Nebūtų ėmęs tų pinigų, jei ir būtų kas nors davę. Kaip V. R. suprato jo įvardintą 100 eurų sumą neįsivaizduoja. Su O. B. jam neteko bendrauti, arba jos neprisimena. Su pačiu užsieniečiu tikrai neteko bendrauti. Valdyboje būdavo tokia tvarka, kad jis darbuotojams duodavo nurodymus ir jie sutvarkydavo dokumentus, pats procese nedalyvaudavo. Nesidomėjo ar viza užsieniečiui buvo pratęsta. Bijo suklysti, bet už vizos pratęsimą tuo metu atrodo buvo 150 Lt rinkliava, o jis tarėsi eurais. Nebuvo kalbos, kas turi perduoti tą sumą. Kai įvardino tą sumą, jis iš dalies suprato, kad tai neteisėta. Ko jo paprašė V. R. - buvo teisėti veiksmai, daug kartų tokie veiksmai buvo daromi. Nelabai atsimena su kuo iš darbuotojų bendravo tuo klausimu dėl vizos pratęsimo, gali tik vardus paminėti: N. L., A., S.. Su jais dažniausiai bendraudavo. Ar bendravo su O. B. nelabai atsimena, nes daug tokių prašytojų per dieną būdavo. Gal ir buvo pas jį O. atėjusi, neprisimena. Jis vizos nedėjo ant dokumento, nes jo vizos faktiškai nereikia, reikia tik žodinio nurodymo. Yra kompiuterinė sistema su kuria tvarkomi patvirtinimai dėl vizų pratęsimo. Gal varnelę sistemoje buvo uždėjęs, o gal ir to nereikėjo, neatsimena. Ant dokumentų galėjo būti jo viza, jei jau yra, bet galėjo ir nebūti. Jis duodavo žodinius nurodymus, o uždėti varnelę kompiuterinėje programoje jis ir pavaduotoja turėjo teises. Galėjo būti, kad jis duodavo nurodymus ir pavaduotoja patvirtindavo. Ar reikėdavo patvirtinimo priklausydavo nuo vizos. C vizai nereikėjo patvirtinimo, o D vizai reikėjo.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu G. B. davė parodymus iš esmės analogiškus, kaip ir teisme (t. 2, b. 1, 165-167, 173-175).

Liudytoja N. L. teisme parodė, kad ji buvo įvertinusi to užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir išaiškino vizos pratęsimo galimybę, ar galima pratęsti buvimą ar negalima ir dėl kokių priežasčių. Kiek atsimena, tai buvo jos viršininko G. B. kabinete, kuriame buvo moteris ir viršininkas, o už durų laukė užsienietis. Ji išaiškino situaciją, nes viršininkas klausė ar galima pratęsti vizą tam užsieniečiui. Ji paaiškino kiek galima ir kokiam laikotarpiui galima pratęsti. Daugiau viršininkui ji paaiškino, nes jis jos paklausė. Neatsimena dėl pašalinių asmenų dalyvavimo šiame pokalbyje. Ji gali konsultuoti interesantus, su viršininku bendrauja darbiniais klausimais. Jei jis klausia ar yra galimybė pratęsti, tai tikrai viršininkas neskaičiuos prabuvimo dienų. Jo darbo paskirtis yra kita, o jos - vizų pratęsimo klausimų sprendimas, dokumentų priėmimas. Ji sprendimų pati nepriima dėl vizų pratęsimo, tai viršininko teisė. Viršininkas sprendžia, ar yra pakankama priežastis pratęsti buvimą. Kaip dažnai tai būdavo ji neatsimena, bet tai ne vienkartinis atvejis buvo. Kai pas viršininką ateina interesantas ir nori pratęsti vizą, tai viršininkas pakviečia ką nors iš darbuotojų, kas tuo metu laisvas. Ji būdavo ateina, pažiūri, paskaičiuoja ir pasako kokių dokumentų reikia. Dabar yra kita interesantų priėmimo tvarka. Nors yra tinklapyje parašyta, bet žmonės dažnai klausia ko reikia, todėl reikia žmonėms paaiškinti. Asmenys, kurie kreipdavosi į viršininką, dažniausiai dalyvaudavo pokalbyje. Ji pati su tuo užsieniečiu nebendravo, jis laukė už durų. Nereikėjo tvarkyti jam dokumentų dėl migracijos. Buvo standartinė situacija, kasdienybė. Ji paskaičiavo dienas, pasakė ko trūksta, o toliau buvo pareigūnas, kuris tą dieną buvo atsakingas už dokumentų priėmimą ir jam toliau reikėjo tikrinti dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. L. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje vyresniąja specialiste. Ar G. B. kreipėsi konsultacijos dėl A. A. M. vizos pratęsimo, neprisimena. Susipažinusi su 2014-12-19 garso įrašu gali paaiškini, kad tai jos, G. B. ir moters, kuri kreipėsi pas G. B. dėl konsultacijos dėl vizos pratęsimo užsieniečiui pokalbis. Po šio pokalbio ji daugiau tos moters ar jos draugo nematė, šių asmenų dokumentų netvarkė. Jordanijos piliečio A. A. M. vizos pratęsimo dokumentus priėmė S. K. (t. 2, b. 1. 69-70).

Liudytojas S. K. teisme parodė, kad nuo įvykio jau daug laiko praėjo, tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) specialistu. (duomenys neskelbtini) buvo G. B., o jo pavaduotoja ir (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkė buvo I. D.. Jo (liudytojo) darbas būdavo vizų išdavimas, priėmimas, dokumentų surinkimas, tikrinimas duomenų bazėse, vizų pratęsimas. Viskas būdavo su viršininko žinia. Dėl A. A. M. vizos pratęsimo negali smulkiai pasakyti procedūrinių dalykų kaip vizą pratęsė. Dokumentus tikrindavo viršininkė. Jei jos nebuvo tuo metu, tai tą pačią teisę turi valdybos viršininkas. Tuo metu nemažai užsieniečių tvarkydavosi dokumentus. Procedūra buvo atlikta įstatymo nustatyta tvarka, nebuvo išskirtinumo. Į kabinetą pas juos paprastai neateidavo interesantai, jie nueidavo į priimamąjį. Jų kabinetas 2 aukšte, o priimamasis 1 aukšte. Neatsimena ar kaltinamasis pas G. B. buvo užėjęs į kabinetą, nes labai retai jis (liudytojas) užeidavo pas viršininką. Jam kaltinamasis nėra matytas, asmeniškai jo nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu jam rodė nuotraukas, kiek atsimena, vieno žmogaus ir dokumentus, kuriuose buvo jo parašas. Yra įsitikinęs, kad teisingai surašė dokumentus, atpažino savo parašą. Jis su viršininku G. B. retai bendraudauvo, daugiau su viršininke I. D.. Negali pasakyti procedūrinių dalykų kokias atvejais turėjo būti viršininko parašas, neatsimena. Šiuo metu jis (duomenys neskelbtini) nebedirba. Jeigu ėjo pas valdybos viršininką, vadinasi reikėjo jo parašo ar konsultacijos. Paprastai eidavo pas savo skyriaus viršininkę. Valdybos viršininkas procedūrinių klausimų nespręsdavo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad iki 2015-09-24 jis dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje specialistu. Jo darbo funkcijos - nuolatinis bendravimas su užsieniečiais, jų konsultavimas, darbas su vizomis. Susipažinęs su A. A. M. prašymo išduoti Šengeno vizą medžiaga, gali paaiškinti, kad jis minėtą asmenį prisimena iš nuotraukos, esančios ant prašymo išduoti Šengeno vizą. Kiek prisimena, jis buvo atvykęs sujauna moterimi, bet jos statuso nurodyti negali. Tiksliai teigti negali, bet minėto asmens dokumentus priėmė jis, todėl mano, kad tai buvo jo budėjimo diena. Užsieniečio prašymas buvo dėl vizos pratęsimo, nes (duomenys neskelbtini) Šengeno vizų neišduoda. Pagal jam pateiktą prašymą išduoti Šengeno vizą gali tiksliai nurodyti, kad A. A. M. (duomenys neskelbtini) buvo 2015-01-21. A. A. M. pase yra spaudas, kuriame nurodyta, kad jam yra išduota vienkartinė Šengeno viza, kurią išdavė Vokietijos Federacijos Respublika ir viza galiojo nuo 2014-12-15 iki 2014-12-26. A. A. M. į Šengeno erdvę atvyko 2015-12-15. Šengeno erdvėje jis galėjo būti 12 dienų, tai yra iki 2014-12-26 dienos imtinai. 2014- 12-27 jis turėjo išvykti iš Šengeno erdvės. Pagal A. A. M. paso kopiją gali pasakyti, kad jam 2014-12-23 buvo pratęstas vizos galiojimas. Kas minėtą vizą pratęsė ir koks vizos pratęsimo pagrindas pasakyti negali, bet mano, kad turėtų būti dar viena dalis medžiagos susijusios su A. A. M. vizos pratęsimu. Pagal jam pateiktus dokumentus gali pasakyti, kad jis su minėtu asmeniu bendravo 2015-01-21, kadangi A. A. M. prašymas yra surašytas 2015-01-21, tai yra A. A. M. į (duomenys neskelbtini) atvyko nepasibaigus vizos galiojimo terminui. Surinkus duomenis, A. A. M. visa buvo pratęsta iki 2015-03-15. Vizos pratęsimo pagrindo nurodyti negali, nes neprisimena, bet viza buvo pratęsta, kadangi ant UAB (duomenys neskelbtini) prašymo, surašyto 2015-01-15, yra I. D. įrašas - S. K. pratęsti buvimo laiką iki 2015-03-14. Visi dokumentai, esantys prie prašymo išduoti Šengeno vizą, buvo pateikti 2015-01-21. Dėl vizos pratęsimo A. A. M. iš viršininkų - I. D. ir G. B. jokių nurodymų negavo. Taip pat gali nurodyti, kad jeigu jis A. A. M. pratęsė vizos galiojimą nuo 2014-12-26, tai tam buvo pagrindas. G. B. nėra jo prašęs, kad priimtų asmenis ir pagelbėtų tvarkant dokumentus dėl vizų pratęsimų. 2014 metų gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dar nebuvo įrengtos (duomenys neskelbtini) skyriuje piliečių priėmimo vietos, todėl minėtą asmenį jis greičiausiai priėmė savo darbo kabinete. Medžiagoje yra O. B. ir A. A. M. prašymai dėl vizos pratęsimo A. A. M.. Minėtų asmenų prašymai buvo pateikti jam, bet jie jokiu būdu nebuvo surašyti jo darbo vietoje, tuo labiau, kad jie yra spausdinti. Minėti prašymai buvo pateikti jam priėmimo metu. Jis asmeniškai jiems nepadėjo jų surašyti ir pagrindo dėl vizos pratęsimo minėtiems asmenims nenurodė. Šiuo atveju jis jiems niekuo nepagelbėjo, tik įformino vizos pratęsimą. Ant A. A. M. prašymo, surašyto 2014-12-19, yra G. B. viza „sutinku iki 2015-01-25, jo parašas ir data“. Dėl vizos pratęsimo jis turėjo kreiptis j I. D., bet, kadangi ant prašymo yra G. B. viza, tai mano, kad tuo metu I. D. darbo vietoje nebuvo, todėl jis kreipėsi j G. B.. Tiksliai teigti negali, bet jam atrodo, kad pilietis A. A. M. buvo atvykęs su moterimi. Ar minėti asmenys dėl vizos pratęsimo buvo nuėję pas viršininką G. B., nežino. Viršininkas G. B., jam paaiškinus situaciją, sutiko pratęsti A. A. M. vizą. A. A. M. viza buvo pratęsta (t. 2, b. 1. 47-48, 50-51).

Liudytojos O. B. iškviesti į teismo posėdį nepavyko, nes yra išvykusi ir gyvena užsienyje (Prancūzijoje), todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jos parodymai buvo pagarsinti. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies pagrindais liudytoja O. B. parodė, kad A. M. A. yra jos sužadėtinis. 2014-12-15 jis atvyko į Lietuvą. Kadangi Lietuvoje jo buvimo laikas buvo gan trumpas, o norėjosi jiems kartu pabūti ilgiau, todėl domėjosi dėl galimybės pratęsti vizą. Jie kartu nuvyko (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Trečiame aukšte priimamojo administratorė juos nukreipė į kabinetą, kurio numerio neprisimena, pas viršininką. Pas viršininką į kabinėtą užėjo viena, o A. M. A. liko laukti trečiojo aukšto koridoriuje. Kabinete viršininkui pateikė dokumentus, kuriuos turėjo su savimi dėl vizos pratęsimo. Viršininkas jai pasakė, kad šio klausimo nesprendžia ir į kabinetą pasikvietė darbuotoją, kuriai buvo pateikti turimi dokumentai dėl vizos pratęsimo. Darbuotoja pasakė, kad vizos pratęsti dėl darbo paieškos nėra galimybės ir reikia rašyti realų prašymą. Jos kartu išėjo iš viršininko kabineto ir nuėjo į kitą kabinetą, kuriame ta darbuotoja nurodė, kokie dokumentai turi būti pateikti dėl vizos pratęsimo. Namuose ji surašė prašymą, kuriame nurodė, kad prašo pratęsti A. M. A. Šengeno vizą 30 dienų laikotarpiui ir pagrindą nurodė, kad nori kartu švęsti šventes, supažindinti su tradicijomis, šeima. Sutvarkius visus dokumentus, tą pačią dieną, jie kartu su A. M. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir kartu užėjo į kabinetą, kuriame ji buvo prieš tai. Juos priėmė darbuotojas, kuris paėmė visus dokumentus ir jiems liepė palaukti koridoriuje. Apmokėję vizos pratęsimą kvitą pateikė tam darbuotojui, kuris pasakė atvykti 2014-12-26, ar tai 2014-12-27. Nurodytu laiku jie atvyko į (duomenys neskelbtini) į vėl nuėjo į tą patį kabinetą. Kabinete jie vėl bendravo su darbuotoja, su kuria bendravo ir viršininko kabinete. Darbuotojai pateikė A. M. A. pasą. Liepė jiems palaukti koridoriuje. Po kiek laiko ji išėjo iš kabineto ir padavė A. M. A. pasą su išduota nauja Šengeno viza iki 2015-01-26. Gavus vizą jie kartu su A. M. A. pradėjo domėtis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Kai artėjo vizos termino pasibaigimas, jie vėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur buvo pratęstas vizos terminas nuo 2015-01-27 iki 2015-03-13. (duomenys neskelbtini) G. B. matė ir su juo bendravo vienintelį kartą, kai buvo atvykusi su draugu dėl vizos pratęsimo. Nei ji, nei jos draugas jokių kyšių darbuotojams, viršininkui dėl vizos pratęsimo, ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nedavė. Jokių kyšių už suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) darbuotojai pas juos nereikalavo. V. R. pažįsta, nes jis buvo įmonės, kurioje ji dirbo, akcininkas. 2014 metų pabaigoje Kalėdinio vakarėlio metu įvyko pokalbis, kuriame dalyvavo ir V. R., kurio metu ji kolegų klausinėjo apie Šengeno vizos gavimą Baltarusijoje. Asmeniškai pas V. R. dėl A. M. A. vizos pratęsimo nesikreipė ir pagalbos neprašė. Kodėl (duomenys neskelbtini) administratorė juos iš karto nukreipė pas viršininką, paaiškinti negali. V. R. nesidomėjo, ar A. M. A. viza yra pratęsta. Su V. ji niekada nėra kalbėjusi apie savo asmeninius dalykus (t. 2, b. l. 15-17).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Jordanijos piliečio A. A. M. apklausti nėra galimybės, kadangi jo nėra Lietuvos Respublikoje (t. 1, b. 1. 167).

Prokuroro 2016-06-16 nutarimu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-21 nutartimi, ikiteisminis tyrimas G. B. atžvilgiu dėl jo 2014-12-08 susitarimo su V. R. už 100 eurų kyšį atlikti teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - Vokietijos išduotos vienkartinės Šengeno vizos galiojimo laikotarpio pratęsimą Jordanijos piliečiui A. M. A., t. y. nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nutrauktas pagal laidavimą (t. 2, b. 1. 196-199, t. 3, b. 1. 1-3).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus AVPK) rašto Nr. 10-S-290353 (3.55-10) su priedais matyti, kad G. B. nuo 2008-01-01 iki 2015-09-14 buvo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. 1. 89-100).

(duomenys neskelbtini) 2015-12-01 pranešime nurodyta, kad užsienio valstybių piliečių prašymai pratęsti Šengeno vizos galiojimą ar išduoti nacionalinę vizą iki 2015-01-26 buvo priimami kabinete, o nuo 2015-01-26, įrengus papildomas priėmimo vietas – (duomenys neskelbtini) skyriaus priimamajame (2 salė). Šiuos prašymus priimančių darbuotojų grafikas tvirtinamas tik nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio (t. 2, b. 1. 53-61).

Remiantis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-06-11 raštu Nr. (15/1-7)10K-30651 pateiktais duomenimis nustatyta, kad O. B. kvietė atvykti į Lietuvos Respubliką A. M. A. nuo 2014-11-15 iki 2015-01-31 ir nuo 2014-12-25 iki 2015-03-24 (t. 1, b. 1. 68-75).

Iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad 2015-11-24 buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2015-11-19 pateikta medžiaga dėl buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo Jordanijos Hašimitų Karalystės piliečiui A. M. A.. Nustatyta, kad yra tokie dokumentai: 2014-12-19 A. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), prašymas išduoti Šengeno vizą Nr. 10-27-1920, kuriame nurodyta, kad pagrindinės kelionės tikslas - šeimos ir draugų lankymas, patvirtinamieji dokumentai - kelionės dokumentas, patvirtintos lėšos, SDKM, sprendimas dėl vizos - C, galioja nuo 2014-12-27 iki 2015-01-25, atvykimų skaičius - 1, dienų skaičius - 30. Pagrindinio kelionės tikslo valstybė - Lietuva; per pastaruosius trejus metus buvo išduotos Šengeno vizos - 2014-12-15 iki 2014-12-26. Numatoma atvykimo į Šengeno erdvę data - 2014-12-27; numatoma išvykimo iš Šengeno erdvės data - 2014-03-24; kviečiančio asmens valstybėje narėje pavardė ir vardas - B. O.. Prašymą pateikė pats asmuo prašantis išduoti vizą, pragyvenimo lėšos - grynieji pinigai, kreditinė kortelė; O. B. prašymas, surašytas 2014-12-19, adresuotas (duomenys neskelbtini), kuriame ji prašo jos sužadėtiniui Jordanijos Karalystės piliečiui A. M. A. pratęsti Šengeno vizą nuo 2014-12-27 trisdešimties dienų laikotarpiui, vizos pratęsimo priežastis: anksčiau išduotos vizos terminas labai trumpas, nori kartu sutikti Naujuosius Metus ir Kalėdas, sužadėtinį supažindinti su Lietuvos tradicijomis (Kūčiomis ir Kalėdomis), supažindinti jį su savo šeima, nes ateityje ketina tuoktis; A. M. A. prašymas, surašytas 2014-12-19, adresuotas (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma sužadėtiniui Jordanijos Karalystės piliečiui A. M. A. pratęsti Šengeno vizą nuo 2014-12-27 trisdešimties dienų laikotarpiui, vizos pratęsimo priežastis - anksčiau išduotos vizos terminas labai trumpas, nori kartu sutikti Naujuosius Metus ir Kalėdas, sužadėtinį supažindinti su Lietuvos tradicijomis (Kūčiomis ir Kalėdomis), supažindinti jį su savo šeima, nes ateityje ketina tuoktis; A. M. A. paso lapų kopijos, kuriose atžymos, kad A. M. A. yra išduota viza, galiojanti nuo 15-12-14 iki 26-12-14; Lietuvos Respublikos kvietimas Nr. 20141216-091658, kuriame nurodyta, kad kviečiantis asmuo yra O. B., kviečiamasis asmuo - A. M. A., giminystės ar kitoks ryšys su kviečiamu asmeniu - draugas, atvykimo data - 2014-12-15, išvykimo data - 2015-03-24, atvykimo tikslas - šeimos ar draugų lankymas (t. 1, b. l. 81-100).

Apžiūros protokolu 2015-06-16 buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2015-05-26 pateikta medžiaga dėl buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo Jordanijos Hašimitų Karalystės piliečiui A. M. A.. Nustatyta, kad yra: A. A. M. prašymas išduoti Šengeno vizą, kuriame nurodyta, kad jo kelionės tikslas - Lietuva, numatyto buvimo ar tranzito trukmė 60 dienų, per trejus metus yra išduotos Šengeno vizos: nuo 2014-12-15 iki 2014-12-26, nuo 2014-12-27 iki 2015-01-25; numatoma atvykimo į Šengeno erdvę data 2015-01-26 iki 2015-03-26, kviečiamojo asmens valstybėje narėje pavardė ir vardas - O. B. (t. 1, b. 1. 104-158).

Remiantis (duomenys neskelbtini) 2015-11-30 pranešimu nustatyta, kad Jordanijos Hašimitų Karalystės pilietis A. M. (A.D) A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai nepateikė prašymo įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. 1, b. 1. 160).

Remiantis (duomenys neskelbtini) 2017-08-07 pranešimu nustatyta, kad Jordanijos pilietis A. A. M. (A.D.) laikotarpiu nuo 2015-04-17 iki 2017-07-31 į (duomenys neskelbtini) dėl Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nesikreipė (t. 1, b. 1. 162-165).

Vilniaus apygardos teismo 2014-06-30 ir 2014-09-30 nutartimis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, panaudojant technines priemones specialia tvarka G. B. atžvilgiu, kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo dalyviui apie tokią informaciją nėra žinoma, slapta patekus į G. B. kabinetą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 49, 51).

Iš 2015-03-17 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014-12-08 16.16 val. užfiksuotas G. B. ir V. R. pokalbis, kurio metu jie susitaria dėl 100 eurų kyšio už Šengeno vizos pratęsimą O. B. draugui Jordanijos piliečiui (t. 1, b. l. 52-53, 59-60).

Iš 2015-03-17 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014-12-19 09.14 val. užfiksuotas G. B. ir (duomenys neskelbtini) darbuotojos bei O. B. pokalbis, kurio metu jie kalbasi apie vizos pratęsimą Jordanijos piliečiui ir, kad prašyme reikia nurodyti, jog ruošiasi vedyboms, nori parodyti tradicijas, supažindinti su artimaisiais. O. B. nurodė G. B., kad ji kalbėjo su V., o G. B. atsako, kad prisimena, jam minėjo ir pasitikslina kokios ten problemos dėl vizos. Pakonsultuoti O. B. dėl vizos pratęsimo pasikviečia į kabinetą specialistę (N. L.) (t. 1, b. l. 52-53, 60-63).

Nusikalstamos veikos padarymo metu BK 227 straipsnio 1 dalis numatė, kad tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Papirkimo, kaip nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš nurodytų alternatyvių veikų kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnį kaip baigtas papirkimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-P-181/2008, Nr. 2K-7-48/2009). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad papirkimo baigtumo nelemia tai, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar ne, ar apskritai susilaikė nuo jų atlikimo, ar nesirengia jų atlikti. Veikai kvalifikuoti neturi reikšmės kyšio pasiūlymo, pažadėjimo ar davimo būdas, vieta ar kitos panašios aplinkybės. Taip pat neturi reikšmės kam priklauso siūlomas, pažadamas ar duodamas kyšis, kieno (savo ar kitų asmenų) interesais kaltininkas veikia bei kada kyšis duodamas prieš ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo) (Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga 2007-01-04 Nr. 2-2007, Teismų praktika Nr. 26, 2007 m.). Motyvas ir tikslas nėra būtini papirkimo sudėčių požymiai, tačiau jie svarbūs individualizuojant baudžiamąją atsakomybę. Jeigu asmuo, siūlydamas, žadėdamas ar duodamas atlygį už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų atlikimą (neatlikimą) vykdant įgaliojimus, yra įsitikinęs, kad toks atlygis yra teisėtas, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis V. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2014-12-08, apie 16.16 val. kabinete (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiesiogiai susitarė su (duomenys neskelbtini) G. B., kad pastarasis už 100 eurų kyšį atliks teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - pratęs (duomenys neskelbtini) Jordanijos piliečiui A. M. A. išduotos vizos galiojimo terminą. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais, liudytojų G. B., O. B., N. L., S. K. parodymais, garso įrašu, taip pat iš dalies paties kaltinamojo V. R. parodymais, kad jis buvo užėjęs pas savo pažįstamą G. B. į kabinetą ir kalbėjo apie jo darbuotojos O. B. draugo užsieniečio vizos pratęsimą, klausė kiek tai kainuos ir sutiko su G. B. įvardinta 100 Eur suma. Taip pat, kad kreipėsi į G. B. dėl vizos pratęsimo ne tik dėl O. B. asmeninių, bet ir dėl savo interesų, nes planavo pradėti turizmo verslą į Jordaniją per O. B. draugą – Jordanijos pilietį.

Kaltinamasis V. R. savo kaltės nepripažino ir teigė, jog G. B. įvardintą 100 Eur sumą suprato, kaip sumą, kuri reikalinga oficialiai vizos pratęsimo paslaugai, t. y., tai kas žmogui priklauso pagal įstatymą ir, kad į šią sumą įeina draudimas, vizos pagreitinimas ir pan. Tai negalėjo būti pinigų siūlymas draugui, nebent kaip pajuokavimas, ne daugiau. Priežodį „visiems geras nebūsi“ jis dažnai vartoja, tačiau tai nereiškia kažko reikalauti ar pažadėti kažką duoti. Mano, jog nusikaltimo nepadarė, nebandė G. B. duoti kyšio ir dėl jo nesitarė, tik paprašė draugo pagalbos. Tačiau tokius jo parodymus paneigia liudytojo G. B. parodymai, kad jis įvardino 100 eurų sumą už paslaugą, pasielgė nekorektiškai, kaip valstybės tarnautojas, nors tų pinigų nesitikėjo gauti ir jų neieškojo, kad tai buvo daugiau kaip pajuokavimas. Liudytoja O. B. parodė, kad ji pažinojo V. R., nes dirbo jo įmonėje, kalėdinio vakarėlio metu klausinėjo kolegų dėl galimybės pratęsti Šengeno vizos galiojimą, nes turėjo draugą užsienietį – Jordanijos pilietį, kuriam norėjo padėti prasitęsti vizos galiojimą Lietuvoje. Buvo kartu su draugu nuvykę į (duomenys neskelbtini), ji buvo ji užėjusi pas (duomenys neskelbtini) G. B. ir domėjosi vizos pratęsimu. Nors savo parodymuose ji buvo nurodžiusi, kad asmeniškai pas V. R. dėl vizos pratęsimo nesikreipė ir pagalbos neprašė, tačiau teismas šiuos liudytojos parodymus vertina kritiškai ir mano, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nebuvo visiškai nuoširdi, nes kaip V. R. įmonės darbuotoja buvo priklausoma nuo V. R. ir visos tiesos nepasakė. Garso įrašas patvirtina, kad prieš ateidama pas (duomenys neskelbtini) G. B. ji buvo kalbėjusi su V. R. (V.) dėl pagalbos pratęsiant vizą, o G. B. patvirtino, kad prisimena ir pasitikslino kokios yra problemos. Tai patvirtina aplinkybę, kad prieš G. B. ir O. B. susitikimą O. B. buvo kreipusis į V. R. dėl vizos pratęsimo, o G. B. buvo kalbėjęs su V. R. dėl to paties klausimo ir jau buvo informuotas. Pats V. R. taip pat neneigė, jog buvo kalbėjęs su G. B. ir, kad siuntė pas jį O. B.. Liudytoja N. L. patvirtino, kad buvo pokalbis tarp jos, G. B. ir O. B.. Ji paaiškino savo viršininkui ir O. B. kaip galima vizą pratęsti, kokių dokumentų reikia ir pan. Nustatytos aplinkybės įrodo, jog V. R. stengėsi padėti O. B. draugui prasitęsti vizą per savo pažįstamą G. B.. Teigdamas, kad visiems geras nebūsi V. R. savo iniciatyva pasiūlė atsilyginti G. B. už paslaugą, paklausė kiek kainuos. G. B. įvardinus 100 sumą, V. R. pasitikslino kokia valiuta, o G. B. pasakius, kad 100 eurų, su šia suma sutiko. Apie jokį oficialų mokestį už vizos pratęsimą abu nekalbėjo, V. R. nesiaiškino, kas įeina į šią sumą, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis nesuprato, kad 100 Eur suma yra ne oficialus, teisės aktais nustatytas mokestis už vizos pratęsimą, o atlygis (kyšis) G. B. už pagalbą pratęsiant vizą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 2014 m. gruodžio mėnesį Lietuvoje galiojanti valiuta buvo litai ir už vizų pratęsimą reikėjo mokėti litais. Tą teisme nurodė ir G. B., kad jeigu gerai atsimena, už vizos pratęsimą buvo 150 Lt rinkliava. Tuo tarpu tarp V. R. ir G. B. buvo susitarta dėl atlygio eurais. Byloje pateiktas „Foxbox“ mokėjimo kvitas patvirtina, kad A. M. A. 2014-12-19 sumokėjo valstybinei mokesčių inspekcijai už vizos dokumentų tvarkymą 104 litus (t. 1, b. l. 85). Dėl to versija, kad kalbant apie 100 eurų sumą buvo kalbama, kaip apie oficialius mokesčius už vizos pratęsimą, yra neįtikinama. Be to, matyti, kad V. R. yra verslininkas, organizuoja keliones į užsienio valstybes, pats tvarkosi vizas ir žinojo, kad už vizų pratęsimą tuo metu reikėjo mokėti litais, ne eurais, todėl neabejotinai suprato, kad pasiūlydamas (duomenys neskelbtini) G. B. atlygį ir susitardamas dėl 100 Eur kyšio už pagalbą pratęsiant vizą, daro nusikaltimą. Kaltinamojo V. R. parodymai, kad jis nesuprato, jog įvardinta 100 eurų suma yra kyšis vertintina kritiškai ir dėl to, kad jis teigia, jog kalbėdamas apie pinigus omenyje turėjo mokesčius už vizos pratęsimą, bet tuo pačiu teigia, kad tai buvo pajuokavimas. Taigi, jis pateikia dvi gynybines versijas, kas parodo, kad neturi aiškios pozicijos, todėl jo versijos vertinamos kritiškai, kaip bandymas išvengti atsakomybės. Iš liudytojų N. L. ir S. K. parodymų matyti, kad viza buvo pratęsta įstatymų nustatyta tvarka, todėl V. R. pasiūlymas ir susitarimas duoti kyšį G. B. buvo už jo, kaip valstybės tarnautojo, pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo V. R. veiksmai atitinka BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai.

V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, motyvus (padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, realiai pinigai nebuvo perduoti, žala nepadaryta, siekė ne tik sau naudos, ne ir norėjo draugiškai padėti savo įmonės darbuotojai), į kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi), taip pat į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. R. BK 227 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio redakcija nustatė, kad už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 1000 MGL dydžio (BK 47 str. 3 d. 3 p.). Skiriamos bausmės dydį teismas parenka skaičiuodamas nuo jos vidurkio, atsižvelgiant ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jų reikšmę, kiekį pobūdį ir kt. (BK 61 str.). Nagrinėjamu atveju, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bausmės vidurkis yra 500 MGL, tačiau prokuroras siūlė skirti mažesnę baudą – 100 MGL (3766 Eur).

Kadangi padarytas nusikaltimas nebuvo labai pavojingas, sunkių pasekmių nesukėlė, žala nepadaryta, pinigai realiai nebuvo perduoti, kyšio suma nedidelė, vizos pratęsimas neprieštaravo įstatymams, kaltinamasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, asmuo, kuriam buvo pasiūlytas kyšis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl teismas mano, kad 100 MGL bauda yra per didelė ir neproporcinga padarytam nusikaltimui, todėl mažintina iki 70 MGL.

Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje (BPK 352 str. 1 d.).

Gynėjas prašė įvertinti tą aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas truko labai ilgai, procesinių veiksmų buvo nedaug, todėl tai gali būti vertinama, kaip psichologinis spaudimas V. R. prisipažinti tai, ko nepadarė, dėl to ir šiuo požiūriu jis turėtų būti išteisintas.

Tokius gynėjo argumentus teismas atmeta, kaip nepagrįstus, nes iš bylos medžiagos matyt, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015-03-05 ir užtruko, nes buvo tiriamos kelios G. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos. Dėl epizodo, susijusio V. R., ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą tyrimą, V. R. įtarimai pareikšti 2015-10-22. Įtariamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus bei dalyvauti akistatoje su G. B., nurodė, kad jokių santykių ir ryšiu su G. B. neturi (t. 2, b. l. 168-169; t. 3, b. 1. 128, 132). Tokia kaltinamojo pozicija iš dalies apsunkino greitesnį nusikalstamos veikos ištyrimą bei sąlygojo ilgesnę tyrimo trukmę.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 str. 2 d. ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 str. 2 d. 5 p.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 str. 3 d.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-7-109/2013). Pagal teismų praktiką nenumatyta, kad dėl užsitęsusios ikiteisminio tyrimo eigos kaltinamasis turi būti išteisintas.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nors ikiteisminis procesas šioje byloje užtruko, tačiau tai iš dalies lėmė ir pačio kaltinamojo (įtariamojo) pozicija ikiteisminio tyrimo metu, nes jam atsisakius dalyvauti proceso veiksmuose, duoti parodymus, tyrimas buvo apsunkintas. Taipogi, kaip minėta, buvo tiriami ir kiti epizodai, susiję su G. B. galimomis nusikalstamomis veikomis, todėl nėra pagrindo V. R. išteisinti ar bausmę švelninti dėl ilgesnio ikiteisminio tyrimo.

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 94-96, 122-123), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) CD laikmena su garso įrašu, kuri yra priedas prie 2015-03-17 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 10-37-IO1-23(S) (t. 1, b. 1. 52-63), paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

2) Vokas, kuriame yra (duomenys neskelbtini) dokumentai, susiję su Jordanijos piliečio A. A. M. prašymu išduoti Šengeno vizą (2015-11-24 apžiūros protokolas, t. 1, b. 1. 81-84); 3) Vokas, kuriame (duomenys neskelbtini) dokumentai, susiję su Jordanijos piliečio A. A. M. prašymu išduoti Šengeno vizą (2015-06-16 apžiūros protokolas, t. 1, b. 1. 104-105); 4) Vokas, kuriame (duomenys neskelbtini) byla Nr. 8.8.2.24. dėl prašymo Jordanijos piliečiui A. A. M. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2015-06-16 apžiūros protokolas, t. 1, b. l. 132-133), - nuosprendžiui įsiteisėjus gražintini (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) CD laikmeną su garso įrašu, kuri yra priedas prie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 10-37-IO1-23(S), palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

2) Voką, kuriame yra (duomenys neskelbtini) dokumentai, susiję su Jordanijos piliečio A. A. M. prašymu išduoti Šengeno vizą; 3) Voką, kuriame yra (duomenys neskelbtini) dokumentai, susiję su Jordanijos piliečio A. A. M. prašymu išduoti Šengeno vizą; 4) Voką, kuriame yra (duomenys neskelbtini) byla Nr. 8.8.2.24. dėl prašymo Jordanijos piliečiui A. A. M. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, - nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.