- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- A15.-4957-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02944-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Pažeidėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7.2Kiti klausimai susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2019 m. birželio 9 d. 12.31 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,24 promilių neblaivumas) neturėdamas teisės vairuoti, nesuvaldė automobilio, kliudė gatvės bortelį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis ir bortelis, padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (200,29 Eur be PVM), Mercedes-Benz automobilis buvo neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be privalomosios techninės apžiūros.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. į teismo posėdį neatvyko. Iš bylos duomenų matyti, kad apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną jis žinojo surašant 2019 m. birželio 9 d. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame išdėstyta administracinio nusižengimo esmė, minėtame protokole jam išaiškintos teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, tačiau šis protokolas buvo anuliuotas. Iškvietus J. K. atvykti į policiją, jis du kartus šaukiamas neatvyko, todėl naujas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame konkretizuota įvykio metu padaryta žala, surašytas J. K. nedalyvaujant, o minėtas protokolas išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismas, siekdamas užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, jį šaukimu informavo apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau šaukimas grąžintas teismui su žyma, kad jis neatsiimtas pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismui neturint duomenų apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, neturint duomenų apie naudojamą telefono numerį, kuriuo būtų galima susisiekti su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, bei esant teismų sistemos LITEKO duomenims apie tai, kad J. K. niekur nedirba, buvo priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. bei 2019 m. lapkričio 11 d. nutartys dėl J. K. atvesdinimo. Abu kartus teismas buvo tarnybiniais pranešimais informuotas, kad atvesdinti J. K. į teismo posėdį galimybės nėra. Įvertinus šių aplinkybių visumą, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Iš J. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 31).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmos kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. (M. K.) 2019 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. birželio 9 d. dirbant kartu su vyriausiąja patrule J. V., apie 12.40 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. policijos pareigūnų ekipažas V1721 sustabdė automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasišalino iš eismo įvykio (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės V1721 ekipažo pareigūnai paaiškino, kad automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apgadino kelio betoninį bortą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, minėtą automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) g. Automobilį vairavo J. K., kuriam buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas, po 25 minučių – 2,29 promilių girtumas. Patikrinus CBD buvo, jog J. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones. J. K. paaiškino, kad automobilį paėmė iš savo pažįstamo, kuris buvo išvykęs į Turkiją, automobilio dokumentų neturėjo, dėl padaryto pažeidimo gailisi. Įvykį matė ir panešė policijai T., kuri paaiškino, kad matė kaip automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo į (duomenys neskelbtini) tiesiai per šaligatvį ir kelio bortus ir taip apgadino kelio bortą ir iš įvykio vietos pasišalino. Automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas - (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į saugomą aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 3).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. (D. K.) tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. birželio 9 d. apie 12.36 val. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu P. S. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkliudė kelio bortą, apgadino automobilį, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja T., kuri paaiškino, kad pastebėjo gatvėje į kelio bortelį atsitrenkusį pilkos spalvos automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjai priėjus prie automobilio ir pasiteiravus, kas atsitiko, vairuotojas ir su juo buvusi moteris ją iškeikė ir, patraukus automobilį nuo bortelio, pasišalino (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Ieškant automobilio, pastebėjo (duomenys neskelbtini) g. važiuojantį pilkos spalvos automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pamatęs juos staigiai įsuko į (duomenys neskelbtini). Pareigūnams važiuojant iš paskos ir įjungus raudonos bei mėlynos spalvos švyturėlius, minėtas automobilis sustojo ir iš vairuotojo vietos išlipo vyras, kaip vėliau paaiškėjo – J. K., kuris greitu žingsniu nuėjo už namo. Policijos pareigūnai jį nusivijo ir ten sulaikė. Paklausus, ar vairuotojas vartojo alkoholį, J. K. atsakė, kad vartojo, prieš valandą gėrė sidrą. Alkotesteriu apie 13.06 val. vairuotojui buvo nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, o 13.32 val. – 2,29 promilių neblaivumas (b. l. 4).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kelio bortelį, apgadino automobilį, vairuotojas galimai neblaivus. 2019 m. birželio 9 d. apie 12.34 val. (duomenys neskelbtini), J. K. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija, sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 5-7).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, jog automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), apgadino kelio bortelį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 8).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas priekinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis, galinis dešinės pusės žibintas, dešinės pusės slenkstis (b. l. 9).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. birželio 9 d. 13.20-13.40 val., dalyvaujant J. K., buvo apžiūrėtas automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje esančiose nuotraukose matyti apgadintas kelio bortelis ir automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 13-21).
Byloje esančiame Transporto priemonės registracijos žurnalo išraše matyti, kad automobilio Mercedes-Benz (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra S. G.. Automobilis pirmą kartą užregistruotas Lietuvos Respublikoje – 2019 m. liepos 4 d. (b. l. 32).
UAB (duomenys neskelbtini) rašte yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apgadinto kelio bortelio tvarkymo darbai kainavo – 200,29 Eur be PVM (b. l. 36).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas J. K. administracinės atsakomybės pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį klausimas.
ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.
ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų.
ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
Nors J. K. savo pozicijos dėl jam pareikštų kaltinimų, padarius administracinius nusižengimus, teisme neišreiškė, tačiau jo kaltę dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo patvirtina byloje esantys įrodymai.
Anksčiau nurodytais bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais ir kurie neprieštarauja ir vienas kitą papildo, nustatyta, kad J. K. 2019 m. birželio 9 d. apie 12.31 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir kliudė kelio bortelį taip jį apgadindamas. Šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų M. K. ir D. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, jog pranešėja matė, kaip automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kelio bortelį bei jį apgadino. Eismo įvykio aplinkybes taip pat patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, eismo įvykio schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį. Iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti J. K. išduotų dokumentų rūšys ir nenustatyta, kad J. K. būtų išduotas vairuotojo pažymėjimas, t. y. eismo įvykio metu jis būtų turėjęs teisę vairuoti transporto priemones, todėl jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas, kurios draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Taigi minėtų duomenų visumos pagrindu konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.
Pagal Kelių eismo taisyklių 226 punktą dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Kaip matyti pagal Transporto priemonės registracijos žurnalo išrašą, automobilio Mercedes-Benz pirmoji registracijos data Lietuvos Respublikoje buvo 2019 m. liepos 4 d., tuo tarpu nagrinėjamu atveju eismo įvykis buvo 2019 m. birželio 9 d. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu J. K. vairuotas automobilis Mercedes-Benz būtų apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jam atlikta techninė apžiūra. Todėl J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punktą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje.
J. K., eismo įvykio dieną vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad anksčiau nurodytais savo veiksmais J. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, J. K. vairuodamas automobilį jo nesuvaldė ir kliudė kelio bortelį bei jį sugadinęs pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai, kad kelio borteliui buvo padaryti akivaizdūs apgadinimai ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasišalino iš eismo, patvirtina byloje esančios nuotraukos, policijos pareigūnų M. K. ir D. K. tarnybinių pranešimų informacija, eismo įvykio schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį bei UAB (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta informacija. Pagal byloje esančias nuotraukas ir papildomus duomenis apie eismo įvykį, nustatyta, kad automobilis, kurį vairavo J. K. buvo akivaizdžiai apgadintas įvairiuose vietose, todėl J. K. privalėjo suprasti, kad jis dalyvavo eismo įvykyje. Taip pat nuotraukose yra matomas pažeistas kelio bortelis, kurio tvarkymo darbai pagal UAB (duomenys neskelbtini) duomenis kainavo 200,29 Eur be PVM. Be to, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad pranešėja bendraudama su policijos pareigūnais paaiškino, kad ji matė kaip automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsitrenkęs į kelio bortelį, jai priėjus prie automobilio, automobilis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai, kad automobilis pasišalino iš eismo įvykio buvusio (duomenys neskelbtini) patvirtina policijos pareigūno D. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad automobilis buvo pastebėtas važiuojantis (duomenys neskelbtini) ir kuris sustojo (duomenys neskelbtini), kai iš automobilio išlipo J. K., jis ėmė greitu žingsniu eiti už namo kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nagrinėjamo įvykio aplinkybes taip pat patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta informacija. Teismas, įvertinęs minėtus duomenis, kad kelio bortelis buvo apgadintas bei šiuos duomenis patvirtinančią minėtą bylos medžiagą, sprendžia, kad J. K. suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu padaryta žala neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (vienas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur), J. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti penki administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į tai, kad nenustatyta J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administraciniai nusižengimai padaryti būnant neblaiviam ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 str. 1 d. 8 p.), taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, baudą yra sumokėjęs (b. l. 2), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teistas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti J. K. paskyrus baudas didesnes, negu ANK 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies, 417 straipsnio 8 dalies, 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatyti minimalūs baudų dydžiai. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 str.).
ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Remiantis sisteminiu ANK ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų aiškinimu, teismų praktikoje patikslinamai išaiškinta, kad šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018). Teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo padarymą, taip pat atsižvelgdamas į minėtą formuojamą teismų praktiką, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo J. K. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad J. K. atimtina teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Pagal ANK 426 straipsnio 8 dalies nuostatas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju, remiantis į bylą pateiktu Transporto priemonės registracijos žurnalo išrašu, J. K. padarė minėtą administracinį nusižengimą naudodamasis ne jam priklausančiu automobiliu Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą konfiskuoti transporto priemonę, transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinis, todėl teismas aptariamos administracinio poveikio priemonės nagrinėjamoje byloje netaiko.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą.
J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 32 Eur (trisdešimt dviejų eurų) baudą.
J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.
J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir J. K. paskirti galutinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19102216405 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.