Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-06-07 · Byla Nr. A2.6.-8644-891/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-07
Bylos Nr.
A2.6.-8644-891/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07142-2016-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
V. J.
Advokatai
Vaidas Paulauskas
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8644-891/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07142-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J.,jo atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2016 m. gegužės 3 d., apie 13:50 val., Architektų g. 206, Vilniuje, vairuodamas automobilį HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Taip V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Taip V. J. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, jis tiesiog nejuto. Gatvė labai ankšta, o jam reikėjo išvažiuoti, jis manevruodamas visiškai nepajuto, kad lietė kitą automobilį. Nesimatė jokio įbrėžimo. Nepagalvojo, kad jam reikia ieškoti kaimyno. Nuvažiavo į Santariškes, o grįžęs automobilį prisiparkavo greta, nes toje vietoje nebebuvo vietos. Po kelių dienų reikėjo važiuoti į ūkį, todėl išvažiavo į kaimą. Būnant kaime jam paskambino ir pasakė, kad jis padarė pažeidimą. Jam nuvykus į policiją nustatė, kad jis kliudė kitą automobilį. Tas pažeidimas buvo toks, kad jis nejuto.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir V. J. 2016-05-10 rašytiniame paaiškinime (b. l. 12).

Nukentėjusiojo J. T. 2016-05-03 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-05-03, maždaug 12 val., atvažiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatė automobilį kieme. 13.55 val. kaimynas jam pranešė, kad į jo automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis HYUNDAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pabėgo iš įvykio vietos. Jo kaimynas A. L. (b. l. 8).

Šalies argumentai

A. L. 2016-05-03 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-05-03, maždaug 13.50 val., matė, kaip senyvo amžiaus žmogus, išvažiuodamas iš parkavimo vietos užkabina TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis apie 50 metrų nuvažiavo, sustojo, išlipo, nuėjo apžiūrėti apgadinto automobilio. Paskui jis pasitraukė iš auto įvykio. eismo įvykis įvyko Architektų g. 206. Į automobilį atsitrenkė HYUNDAI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio A. A. 2016-05-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-05-03 dirbo su vyr. patrule E. Č.. Iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Architektų g., ties 206, sugadintas automobilis. Atvykus rado TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas J. T. pasakė, kad savo automobilį paliko kieme. Gegužės 3 d., apie 14 val., pas jį atėjo kaimynas A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad matė, kaip į TOYOTA automobilį, stovėjusį kieme, atsitrenkė HIUNDAI (džipas), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš vietos nuvažiavo. HIUNDAI stovėjo prisiparkavęs už TOYOTA, išvažinėjo iš vietos, manevravo ir kaire puse kliudė TOYOTA galinio bamperio kairįjį kampą. HIUNDAI nuvažiavo nuo TOYOTA apie 50 m, vairuotojas grįžo prie TOYOTA pėsčiomis, apžiūrėjo sugadinimu, juos patrynė ir išėjo. Vairuotojas apie 70 metų, žilas. Įvykio vieta nefilmuojama, liudininkas paaiškinimą parašė atskirame lape. Sugadinimų aukštis 0,68 iki 0,85 m. subraižymai (b. l. 3).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, atstumai, automobilio TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta po eismo įvykio, priede nurodyta, kad automobiliui TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso J. T., apgadintas užpakalinis bamperis, taip pat nurodyta, jog kita eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė - HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti J. T. (b. l. 6, 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sudarytoje fotolentelėje užfiksuota, kaip automobilis HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažinėja iš stovėjimo vietos ir pravažiuoja labai arti pro stovintį baltos spalvos TOYOTA automobilį, o pravažiuodamas stabteli, atidaro dureles, tada uždaro ir nuvažiuoja toliau, sustoja maždaug už 50 m nuo baltos spalvos automobilio, HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (senyvo amžiaus vyras su balta kepure) išlipa iš savo automobilio, grįžta prie baltos spalvos automobilio TOYOTA pėsčiomis, apžiūri TOYOTA automobilio dešinės pusės galinę dalį, liečia ranka (b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016-05-10 Transporto priemonių techninės apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-1860/519 bei fotolentelėje užfiksuota automobilių HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nurodyta, kad apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai: TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis dešinėje pusėje, HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos galinės durelės, galinis sparnas kairėje pusėje, transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio TOYOTA LAND CRUISER atsirado po kontakto su automobiliu HYUNDAI SANTA FE (b. l. 13-15).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad V. J. pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. V. J. pats neneigia vairavęs automobilį HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir neneigia galėjęs kliudyti kitą automobilį, kadangi gatvė labai ankšta ir sunku manevruoti. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją, atliko automobilių sugretinimą, kurio metu nustatė, kad apgadinimai ant automobilių sutampa. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad V. J. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei V. J. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. J. ne tik, kad vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. J. pažeidė KET 222 punktą. Šio punkto analizė leidžia padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo likti eismo įvykio vietoje, o ne iš jos pasišalinti nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus apie eismo įvykį nepranešė nukentėjusiajam arba negalėdamas to padaryti - policijai, iš įvykio vietos pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. teismo posėdžio metu teigė, kad jis visiškai nepajuto, kad lietė kitą automobilį. Tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas A. L. savo rašytiniame paaiškinime aiškiai nurodė, kad matė, kaip senyvo amžiaus žmogus, išvažiuodamas iš parkavimo vietos užkabina TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiuoja apie 50 metrų, sustoja, išlipa ir nueina apžiūrėti apgadinto automobilio, o apžiūrėjęs pasitraukia iš eismo įvykio vietos. Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir byloje esančiose nuotraukose, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Kaip matyti iš Transporto priemonių techninės apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių, kontaktas tarp automobilių buvo braukiamojo-brėžiamojo pobūdžio, ant abiejų automobilių esantys apgadinimai – įbrėžimai aiškiai matomi. Be to, HYUNDAI SANTA FE automobilis kontaktavo kairės pusės galinių durelių dalimi, tai yra kontaktas buvo vairuotojo pusėje. Teismo vertinimu, esant tokioms tiesiogiai eismo įvykį mačiusio liudytojo A. L. nurodytoms aplinkybėms, taip pat esant tokiems automobilių apgadinimams, jų pobūdžiui, kontaktas tarp automobilių turėjo būti juntamas. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad V. J. neabejotinai turėjo pajusti ir suvokti, jog kontaktas tarp automobilių buvo, kad jis kliudė kitą automobilį. Visgi jis įvykio vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. J. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, bei, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, tai yra V. J. veiksmuose taip pat yra nustatyti ir visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. J. pažeidimus padarė sulaukęs 65 metų amžiaus, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad iš esmės V. J. neginčijo, kad apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, atsitrenkta į nukentėjusiojo automobilį išvažinėjant iš parkavimosi vietos, kur transporto eismas nėra intensyvus), į tai, kad byloje nėra duomenų, jog V. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kad sukėlė avarinę situaciją, pavojingą kitiems asmenims ir pan. Atsižvelgiama ir į padarytos žalos dydį, kad automobiliams iš esmės padaryti mažareikšmiai apgadinimai, kad V. J. pats susiekė su nukentėjusiuoju norėdamas atlyginti pastarojo patirtą žalą, nukentėjusysis J. T. sutartimi patvirtino, kad neturi V. J. jokių pretenzijų, susijusių su eismo įvykiu, kad V. J. nevengė atsakomybės, nesislėpė, pristatė automobilį, apgadinimų pėdsakų neslėpė. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. J. – anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra pensininkas, šiuo metu yra 83 metų amžiaus, ūkininkauja, ūkis yra kaime, į kurį reikia važinėti, taip pat jis rūpinasi pensinio amžiaus sergančia žmona, yra pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 m. okupacijų asmeniu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LR KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju V. J. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 100 € baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 100 € (vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16057796258 ir įmokos kodą -1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys