- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- I-4609-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02745-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- P. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 2 000 Eur už tai, jog jo laikymo sąlygos Vilniaus PN neatitiko teisės aktų reikalavimų (b. l. 1–3).
2. Skunde nurodo, jog Vilniaus PN jis buvo laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. sausio 24 d. Pareiškėjo teigimu, kameroje Nr. 21K neveikė ventiliacija, o vėdinti kameros per langus negalėjo. Pažymi, jog ant lango buvusios grotos ribojo tiek gryno oro patekimą į kamerą, tiek ir šviesos patekimą, todėl kameroje buvo tamsu ir drėgna.
3. Pareiškėjas taip pat teigia, jog Vilniaus PN kamerose buvo netinkamas apšvietimas, dėl jo skaudėjo galvą ir akis. Ant šviestuvų nebuvo gaubtų, todėl būdavo atvejų, jog dėl pareigūnų durų trankymo lemputės iškrisdavo ir suduždavo ant valgomojo stalo, gultų.
II
Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–13).
Dėl galimybės vėdinti kamerų tipo patalpas
1. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose papildomai įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolat atliekami remonto darbai.
Dėl kamerų tipo patalpų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo
2. Teisės aktai nustato, jog kamerose yra įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Ant langų iš lauko vidinės pusės įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas ar rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengiamas metalinis tinklas. Pažymi, jog įstaigos langai yra tvarkingi, į patalpas patenka natūralus apšvietimas, visose kamerų tipo patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas.
3. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų, dėl skunde nurodytų tariamai buvusių patalpą trūkumų, į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Pažymi, jog pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas įstaigoje, nebuvo. Be to, atsakovės atstovo manymu, pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III
Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į skundą (b. l. 23-24), kuriame prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui P. D. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN. Teismas pažymi, jog 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi (b. l. 5-6) buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl apšvietimo trūkumo ir netinkamai įrengtų apšvietimo įrenginių, todėl šioje administracinėje byloje sprendžiama, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinę žalą dėl to, jog Vilniaus PN buvo netinkamas vėdinimas ir ant langų įrengtos grotos.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
3. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
4. Skunde nurodoma, jog įstaigoje buvo netinkama ventiliacija, o vėdinti kameros per langus buvo neįmanoma, todėl kameroje buvo drėgna.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema.
Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo buvusius higienos reikalavimų trūkumus, tačiau jų apskritai nedetalizuoja (pvz., kodėl negalėjo kamerų vėdinti per langus – ar langai neatsidarė (negalėjo jų atidaryti), ar buvo tam nepritaikyti) be to, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė nei į Vilniaus PN administraciją, nei į Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris ir atlieka operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų ir kitų skunde nurodomų pažeidimų. Tą patvirtina į bylą pateiktas Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. 97-1354 „Pranešimas dėl P. D. skundo“ (b. l. 16), kuriame nurodoma, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. sausio 24 d. su skundais, prašymais ar pareiškimais dėl gyvenamųjų patalpų apšvietimo, ventiliacijos ar grotų ant langų įrengimo, į Turto valdymo skyrių nesikreipė. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus argumentus dėl langų įrengimo, minėti pareiškėjo abstraktūs ir neįrodyti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
5. Ant Vilniaus PN langų buvo uždėtos metalinės grotos, todėl į gyvenamąsias patalpas nepatekdavo dienos šviesa ir grynas oras.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 11.5 papunktį, gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nustatyta, jog kamerose (o pareiškėjas skunde eksplicitiškai nurodo, jog buvo laikomas kameroje) turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų jų apšvietimą, o grotos įrengtos pagal Eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Todėl laikytina, jog atsakovės atstovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, o pareiškėjas, savo ruožtu, neįrodė neturtinės žalos atsiradimo šiuo pagrindu.
6. Pareiškėjas, nurodydamas, kad Vilniaus PN elektros lemputės (šviestuvai) įrengiamos be gaubtų, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl to, jog jos buvo be gautų ir dėl pareigūnų durų trankymo elektros lemputės krisdavo ir dužo ant valgomo stalo ar gulto. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją, byloje taip pat nepateikta įrodymų apie kokius nors sužalojimus, apie sužalojimus nenurodė ir pareiškėjas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šis argumentas yra abstraktus ir deklaratyvus, kurio pagrindu vertinti Vilniaus PN veiksmų nėra pagrindo.
7. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyti Vilniaus PN neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.