- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- 2-2057/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- V. S., R. L., J. P., G. G., S. G., Ž. K., V. Z., I. S., M. J., P. G., V. B.
- Trečiasis asmuo
- S. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2399-605/2011 pagal ieškovų V. S., R. L., J. P., G. G., S. G., Ž. K., V. Z., I. S., M. J., P. G. ir V. B. ieškinį atsakovui kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo: S. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi teismą su ieškiniu atsakovui, prašydami pripažinti negaliojančiomis kiekvieno iš ieškovų su atsakovu sudarytas sutartis. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūroje yra padėtas ikiteisminis tyrimas dėl S. S. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Šiame ikiteisminiame tyrime ieškovai yra pripažinti nukentėjusiaisiais. S. S., pažadėjusi atlygį ir tikindama, kad viskas daroma legaliai, įtikino ir apgaule privertė ieškovus imti paskolas iš bankų ir kitų kredito įstaigų, viena iš kurių buvo kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ (atsakovas). Ieškovai, paėmę paskolas, buvo įtikinti ne tik atiduoti pinigus, tačiau ir visus su paskolomis susijusius dokumentus. Ieškovams buvo žadėta, kad visas įmokas kartu su palūkanomis ir delspinigiais atsakovui sumokės pati S. S..
Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti: 1) prievolių, kylančių iš ginčijamų kredito sutarčių, vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) vykdomąją bylą Nr. 0022/11/18390 dėl S. G. įsiskolinimo atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė prievolių, kylančių iš ginčijamų kredito sutarčių, vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir išieškojimą iš S. G. vykdomojoje byloje Nr. 0022/11/18390. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas leis išvengti neigiamų turtinių pasekmių atsiradimo, jeigu teismo sprendimas būtų palankus ieškovams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tiek prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek teismo nutartis dėl šių priemonių taikymo turi būti pagrįsta, motyvuota ir paremta faktiniais duomenimis. Teismas neobjektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį.
2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad skolos išieškojimas iš S. G. apskritai nėra vykdomas. Atsakovas Kauno miesto apylinkės teisme yra pareiškęs ieškinį S. G. dėl skolos priteisimo ir teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiama nutartimi buvo sustabdytas laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimas kitoje civilinėje byloje, o CPK to nenumato. Buvo pradėtas ne vykdymo procesas, o teisminis ginčas. Vykdymo veiksmai negali būti stabdomi, kol jie nepradėti. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad teismas visiškai nesigilino į bylos esmę ir bylai reikšmingas aplinkybes.
3. Prievolių, kylančių iš ginčijamų kredito sutarčių, sustabdymas apsunkina atsakovo finansinę padėtį, nes atsakovas negauna numatytų pajamų ir gali būti privestas prie bankroto. Jei teismas pripažintų ieškinį nepagrįstu, ieškovo prievolių vykdymas atsakovui nepagrįstai užsitęstų ir tai pažeistų atsakovo interesus.
4. Jeigu bus pripažinta, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos apgaule, ieškovai sumokėtas sumas galėtų išreikalauti iš atsakovo regreso tvarka. Atsakovas yra kreditus teikianti įstaiga, todėl nekyla abejonių, kad ieškovams palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas ir panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra išsamus ir pagrįstas, teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė jį tenkinti.
2. Aplinkybė, kad teismas nusprendė sustabdyti išieškojimą iš S. G. vykdomojoje byloje Nr. 0022/11/18390, nereiškia, jog teismas tokiais savo veiksmais daro įtaką teisminio ginčo nagrinėjimą. Skundžiama nutartis neturi įtakos Kauno apylinkės teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo S. G.. Išieškojimo sustabdymas nesustabdo nutarties, kuria pritaikytas areštas S. G. turtui, vykdymo, nes turto areštas neišnyksta.
Šalies argumentai
3. Apeliantas nepagrindė teiginių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsunkins jo finansinę padėtį ir gali privesti prie bankroto. Apeliantas atskirajame skunde pats nurodo, kad jo finansinė padėtis yra gera, nes jis yra kreditus teikianti įstaiga.
4. Apelianto nurodomas ieškovų teisių gynybos būdas – sumokėtų sumų išreikalavimas regreso tvarka – yra neišvengiamas dar didesnis nuostolių patyrimas. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, tačiau atsakovui pagal šiuos sandorius tęsiant priverstinį skolų išieškojimą, turėtų būti sprendžiamas restitucijos klausimas ir ieškovai patirtų dar didesnių nuostolių. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistos ir teisėtų naujų turto įgijėjų teisės ir interesai, neabejotinai kiltų teisminiai ginčai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnį. Ieškovams ginčijant tarp jų ir atsakovo sudarytus sandorius tol, kol šalys nėra visiškai įvykdžiusios iš ginčijamų sandorių kylančių prievolių, teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju gali būti užtikrintas atsakovui nustatytu draudimu vykdyti ginčijamus sandorius, o būtent – vykdyti ginčijamų sandorių pagrindu atsirandančias teises ir reikalauti prievolių įvykdymo iš kitos ginčijamo sandorio šalies. Priešingu atveju, teismo sprendimas, kuriuo ginčijami sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, savaime nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes sutartinės prievolės jau būtų pasibaigusios jų įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Jeigu ginčijami sandoriai bus pripažinti negaliojančiais, tai atsakovas privalės grąžinti ieškovams visa, ką jis yra gavęs pagal sandorius, t. y. būtų taikoma restitucija. Nesustabdžius prievolių, kylančių iš ginčijamų sandorių, vykdymo, atsakovas gali imtis veiksmų dėl ieškovų nesumokėtų sumų pagal ginčijamus sandorius išieškojimo. Išieškojimas gali būti nukreiptas į ieškovams priklausantį turtą, t. y. turtas gali būti realizuotas, perleidžiant jį tretiesiems asmenims. Byloje priėmus ieškovams palankų sprendimą būtų apsunkinta šio turto grąžinimo galimybė, iškiltų klausimas dėl turto išreikalavimo iš sąžiningų trečiųjų asmenų, teisminiai ginčai ir kt. Bylos duomenimis, atsakovas jau yra kreipęsis į teismą dėl skolos iš ieškovų S. G. ir P. G. priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ieškovų nurodomų laikinųjų apsaugos taikymo, neturi reikšmės atsakovo gera finansinė padėtis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – prievolių, kylančių iš ginčijamų sandorių, vykdymo sustabdymas – atitinka ieškiniu pareikštų reikalavimų pobūdį ir esmę bei atlieka ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo funkciją. Šios priemonės ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju užtikrintų, kad ieškovai būtų apsaugoti nuo prievolių, kylančių iš pripažintų negaliojančiais sandorių, įvykdymo ir tokiu būdu padėtų išvengti ieškovų teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat patenkino ieškovų prašymą sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0022/11/18390. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 9 d. sprendimu priteisė kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ iš S. G. ir P. G. 13 175 Lt skolos ir šis sprendimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0022/11/18390. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovų nurodytą dieną teismas buvo priėmęs tik preliminarų sprendimą, kuris yra neįsiteisėjęs, nes buvo pateikti prieštaravimai. Šiuo metu civilinė byla pagal kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ieškinį S. G. ir P. G. Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų ieškinį atsakovui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl vykdomojoje byloje Nr. 0022/11/18390 yra vykdoma tik nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne teismo sprendimas dėl skolos priteisimo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0022/11/18390, nes šioje byloje nėra vykdomas joks išieškojimas pagal ieškovų ginčijamus sandorius. Jeigu vykdant minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir būtų areštuotas konkretus ieškovų turtas, jis be įsiteisėjusio teismo sprendimo negalėtų būti realizuojamas. Be to, minėta, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, šiuo metu yra sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų ieškinį atsakovui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis keistina, panaikinant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį, kuria sustabdytas išieškojimas iš S. G. vykdomojoje byloje Nr. 0022/11/18390.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria sustabdytas išieškojimas iš S. G. vykdomojoje byloje Nr. 0022/11/18390.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai ir antstoliui Mariui Lekečinskui.