Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1028-836/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-07
Bylos Nr.
1-1028-836/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38231-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
B. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1028-836/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38231-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.5.3.1; 2.1.10.1; 2.1.1.4; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 7 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui,kaltinamajam A. M.,nukentėjusiajam B. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2023 m. rugsėjo 14 d. internetinėje svetainėje „Telegram“ patalpino skelbimą apie tariamai parduodamus mobilaus ryšio telefonus „Iphone12“ ir „ Iphone12 Pro“ už 450 Eur ir iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, 2023 m. rugsėjo 14 d. B. Č. pareiškus norą įsigyti minėtus telefonus, nurodė jam už telefono aparatus pervesti pinigus - 450 eurų, į jo – A. M. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, B. Č., būdamas apgaulės įtakoje, 2023 m. rugsėjo 14 d. 21.05 val., iš savo banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 450 Eur į A. M. minėtą banko sąskaitą, tačiau B. Č. mobilaus ryšio telefonų „Iphone12“ ir „ Iphone12 Pro“ nepateikė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, B. Č. priklausantį, nedidelės 450 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2023-09-14 d., įkėlė skelbimą internetinėje svetainėje „Telegram“ apie parduodamus telefonus iPhone 12 ir iPhone 12 Pro. Jis telefonų neturėjo. Abiejų telefonų kaina buvo 450 Eur. B. Č. parašė jam žinutę, nes norėjo pirkti telefonus. B. Č. pervedė į jo sąskaitą 450 Eur. Telefonų neišsiuntė. Pinigų B. Č. negrąžino. Kur išleido pinigus nepamena. Dabar dirba, važinėja į užsienį. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Nukentėjusiojo atsiprašė. Žalą atlygins dalimis.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas 2023 m. spalio 4 d., gavus B. Č. pareiškimą, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. pagal skelbimą dėl parduodamų telefonų „iPhone 12“ ir „iPhone 12 Pro“, susitarė su pardavėju A. M., jog atliks 450 Eur pervedimą į pardavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir pardavėjas jam išsiųs telefonus. Pavedimą jis atliko, tačiau siunta jo taip ir nepasiekė, pinigai nebuvo grąžinti (1 t., b. l. 16-19).

Nukentėjusysis B. Č. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. „Telegram“ grupėje „Parduodu, Perku, Kripto“ rado skelbimą apie parduodamus telefonus „Iphone12“ ir „Iphone12 Pro“ už 430 vienetų kripto valiutos. Po susirašinėjimo „Telegram“ platformoje, tą pačią dieną sutarė, kad jis abu telefonus nupirks už 450 Eur. Pardavėjas jam atsiuntė savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis su prierašu „A. M. individuali veikla (duomenys neskelbtini)“. Pinigus jis pervedė tą patį vakarą, buvo sutarta, kad telefonus 2023 m. rugsėjo 15 d. jam pristatys autobusų siunta – 10.20 val. autobusas iš Panevėžio. Nuvykęs siuntos nerado. Siuntų terminale domėjosi ar A. M. siuntė siuntą iš Panevėžio, tačiau jam terminale atsakė, kad toks asmuo jokios siuntos nesiuntė. Susirašinėjimas su šiuo asmeniu vyksta iki šiol, asmuo vis žada išsiųsti telefonus, o pastaruoju metu ir grąžinti pinigus, tačiau nei telefonų, nei 450 Eur neatgavo (1 t., b. l. 24-27).

Liudytojas A. K. parodė, kad 2023m., galimai rugsėjo viduryje, jo brolis A. M. bankomate nusiėmė pinigų, kartu su broliu buvo ir jis. Neatsimena kokiame tiksliai bankomate ir nežino kiek tiksliai pinigų išsigrynino. Brolis jam nieko nesakė, neminėjo iš kur tie pinigai, o jis ir neklausė. Vėliau iš motinos sužinojo, kad brolio ieškojo policija lyg tai dėl vagystės. Jis brolio A. M. apie tai nieko neklausinėjo (1 t., b. l. 85-87).

Iš A. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ ataskaitos, matyti, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. 21.05 val. į sąskaitą B. Č. perveda 450 Eur, paskirtis - pervedimas už telefonus „iPhone 12“ ir „iPhone 12 Pro“. 2023 m. rugsėjo 14 d. 21.49 val. atlikta 180 Eur išgryninimo operacija bankomate Nr. H737/HB, adresu Smilgos g. 8A, Kėdainiai. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad pinigų išgryninimą 2023 m. rugsėjo 14 d. atliko A. M., o 2023 m. rugsėjo 29 d. – A. M. ir jo brolis A. K. (1 t., b. l.73-82).

Iš susirašinėjimo „Telegram“ platformoje tarp B. Č. ir A. M. matyti, kad asmuo pasivadinęs „A“, apibūdina parduodamus telefonus, derina jų kainą, nurodo kur persiųsti pinigus už parduodamus telefonus – A. M. ir sąskaitos numerį. Prašomas pateikti telefonų nuotraukas, jų nepateikia. Po to tikina, kad telefonus atsiųs paštomatu arba per kurjerį, nurodo, kad susitikti ir perduoti telefonų negali dėl užimtumo (1 t., b. l. 41-50).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas yra, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Byloje nustatyta, kad A. M., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2023 m. rugsėjo 14 d. internetinėje svetainėje „Telegram“ patalpino skelbimą apie tariamai parduodamus mobilaus ryšio telefonus „Iphone12“ ir „ Iphone12 Pro“ už 450 Eur ir iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, 2023 m. rugsėjo 14 d. B. Č. pareiškus norą įsigyti minėtus telefonus, nurodė jam už telefono aparatus pervesti pinigus - 450 eurų, į jo – A. M. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, B. Č., būdamas apgaulės įtakoje, 2023 m. rugsėjo 14 d. 21.05 val., iš savo banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 450 Eur į A. M. minėtą banko sąskaitą, tačiau B. Č. mobilaus ryšio telefonų „Iphone12“ ir „ Iphone12 Pro“ nepateikė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, B. Č. priklausantį, nedidelės 450 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, patvirtino, kad neturėdamas telefonų ir neketindamas jų parduoti, patalpino skelbimą apie parduodamus telefonus, suderino su nukentėjusiuoju kainą, nurodė savo sąskaitos numerį ir gavęs pinigus melagingai žadėjo telefonus išsiųsti, tačiau to nepadarė, o pinigus išleido savo reikmėms. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, kad jis kaltinamajam pervedė pinigus už du telefonus, tačiau nei telefonų, nei pinigų neatgavo. Kaltinamojo sąskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusysis pervedė jam 450 Eur už du telefonus, o iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo susirašinėjimo matyti, kad buvo susitarta dėl dviejų telefonų pardavimo, nurodyti kaltinamojo kaip pardavėjo duomenys pavedimui atlikti ir žadama telefonus išsiųsti. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė sąmoningai, būdamas suaugęs ir psichiškai sveiktas, tai yra suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir norėdamas taip elgtis, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas apgaule įgijus svetimą turtą – pinigus, ir turint galimybę tuo turtu naudotis pagal savo valią. Atsižvelgiant į apgaule užvaldyto svetimo turto vertę, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta (BK 12 straipsnis). A. M. neteistas, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 130), dirba, sveikas. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmą kartą teisiam, dirbančiam kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta baudos bausmė artima minimaliam dydžiui.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis B. Č. pateikė civilinį ieškinį dėl 450 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 33-34).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sukčiavimo būdu įgijo nukentėjusiojo 450 Eur. Turtinės žalos dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais – sąskaitos išrašu. Civiliniam ieškiniui esant pagrįstam ir įrodytam, teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkina visiškai, ir iš kaltinamojo priteisia nukentėjusiajam 450 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A.M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 20 MGL, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 2 (du) mėnesius ir išaiškinti kaltinamajam, kad jis per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą (1 000 eurų) į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. M. 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) turtinę žalą nukentėjusiajam B. Č..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė