- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2-2177-470/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04643-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- P. Š.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant R.Šimanskienei, dalyvaujant ieškovui P. Š., jo atstovei adv. K.Česnauskienei, atsakovei A. P., jos atstovei adv. I. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. ieškinį su atsakove A. P., trečiuoju asmeniu „Swedbank“, AB dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. P. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti negaliojančiu apsimestiniu sandoriu 2007-03-05 vartojimo kredito sutartį Nr.07-021276-VA ir 2008-10-25 susitarimą Nr.07-021276-VA/20081025, sudarytus tarp jo, atsakovės A. P. ir trečiojo asmens „Swedbank“, AB nuo sandorio sudarymo momento bei pripažinti, kad minėta vartojimo kredito sutartis ir susitarimas yra sudaryti tarp atsakovės A. P. ir „Swedbank“, AB. Ieškovas taip pat prašo taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš A. P. jo sumokėtus bankui įnašus pagal minėtą vartojimo kredito sutartį bei susitarimą prie šios sutarties, t.y. 37748,69 litus.
Ieškovas paaiškino, kad jis ir atsakovė A. P. su banku „Swedbank“, AB 2007m. kovo 5 dieną sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-021276-VA, pagal kurią atsakovė A. P. gavo 37729,35 litų paskolą. Jis taip pat kaip skolininkas pasirašė paskolos sutartį, nes buvo įkalbėtas A. P., su kuria tuo metu buvo itin artimuose santykiuose. A. P. paskola buvo reikalinga susiremontuoti sodo namą ir jame ateityje gyventi, tačiau jos pajamos gauti paskolai buvo per mažos. Faktiškai sutartį su banku sudarė A. P., gautos lėšos buvo panaudotos jos reikmėms, t.y. sodo namo remontui. Pagal jų tarpusavio susitarimą A. P. prisiėmė įsipareigojimą jam grąžinti visas lėšas, kurios banko bus nurašytos nuo jo sąskaitos paskolai padengti. Ieškovas laiko, kad sandorį su banku jis sudarė apgaulės įtakoje, faktiškai sandoris buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti, t.y. paskolos sutarčiai tarp A. P. ir banko pridengti. Save ieškovas laiko ne tikrąja sandorio šalimi, bet statytiniu ir nurodo, kad visas teises ir pareigas pagal su banku sudarytą sandorį įgijo A. P.. Kadangi jis grąžino bankui beveik visą paskolą, prašo iš atsakovės priteisti jam sumokėtą bankui sumą.
Atsakovė A. P. su ieškiniu nesutinka. Ji nurodė, kad su ieškovu P. Š. nuo 2005 metų palaikė artimus santykius, kartu apsigyveno ir ketino kurti šeimą. Norėdami įsirengti bendrą būstą, jie 2007 metais bendrai su ieškovu P. Š. paėmė 37748,69 Lt vartotojišką paskolą iš banko „Swedbank“, paskolos sutarties sąlygas 2008 metais abipusiu sutarimu pakeitė taip, kaip leido bankas. Už gautas iš banko lėšas jie įrenginėjo sodo namą, esantį sodų bendrijoje „Volungėlė“, Alytaus rajone, kuris priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, šį namą rekonstravo į gyvenamąjį namą ir jame kartu su ieškovu ketino gyventi ateityje. Jų paimta iš banko paskola yra bendra, jie bendromis pajėgomis paskolą mokėjo bankui ir tai nebuvo pirmoji jų bendrai paimta paskola. Negalėdama iš gaunamų pajamų pragyventi Lietuvoje, atsakovė nurodo 2009 metais išvykusi į Angliją, kur dirbo, o uždirbtas lėšas siuntė ieškovui, kad jis įrengtų namą ir dengtų banko paskolą. Gyvenant per atstumą jų santykiai atšalo, jai tapo žinoma, kad ieškovas turi kitą moterį, paimta banko paskola buvo iš dalies panaudota namui įruošti, bet didelė jos dalis ieškovo buvo iššvaistyta. Laiko, kad su banku sudaryta sutartis yra teisėta, ja nebuvo pridengiamas joks kitas sandoris, prievolę grąžinti paskolą turi tiek ji, tiek ieškovas solidariai, t.y. taip, kaip buvo fiksuota sutarties sąlygomis, su ieškovu ji niekada nesitarė, kad grąžins paskolą bankui ji viena arba kad grąžins ieškovui jo sumokėtą bankui paskolos dalį.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo „Swedbank“, AB su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 207-03-05 bankas iš vienos pusės ir P. Š. su A. P. iš kitos pusės sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.07-021276-VA, kurios pagrindu P. Š. ir A. P. kartu buvo suteiktas 31880,58Lt sumos kreditas. Šalių sutarimu kredito sutarties sąlygos buvo pakeistos 2008-10-25 pasirašant susitarimą Nr.07-021276-VA/20081025. Kredito gavėjai turi pareigą grąžinti gautą kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus bankui pagal prisiimtus solidariuosius įsipareigojimus. Bankas jiems suteikė kreditą įvertinęs jų abiejų finansinę padėtį ir galimybę kreditą grąžinti. Tretysis asmuo sprendžia, kad jeigu kredito gavėjai turėjo papildomų susitarimų dėl bendrų įsipareigojimų vykdymo bei gauto kredito panaudojimo, vidinis ieškovo ir atsakovės susitarimas neturi teisinės reikšmės kredito gavėjų prisiimtų įsipareigojimų bankui galiojimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007m. kovo 5d. P. Š. ir A. P. sudarė vartojimo kredito sutartį su banku „Swedbank“, AB dėl 31880,58Lt sumos paskolos, nustatant paskolos grąžinimo terminą 2012-02-22 (b.l. 64-74). 2008m. spalio 25d. šalys sudarė susitarimą dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo pakoregavo palūkanų normą, kredito sumą fiksavo 37729,35 Lt, nustatė kredito grąžinimo datą 2012-02-17 (b.l. 66). Byloje kilo ginčas iš esmės dėl to, kas yra tikrasis skolininkas (sandorio šalis) – P. Š. ir A. P., ar tik A. P. ir ar nustačius, kad skolininkė yra A. P. kredito sutartį galima pripažinti negaliojančia, kadangi ji buvo sudaryta kitam sandoriui pridengti. Taigi, ieškovas P. Š. siekia sandorį pripažinti apsimestiniu ir nustatyti, kad vartojimo kredito sutartį su banku iš esmės sudarė tik viena A. P., o jis į sutartį buvo įtrauktas kaip statytinis, nes A. P., negalėdama dėl savo finansinės padėties gauti kredito iš banko, įkalbėjo jį dalyvauti šiame sandoryje kaip bendraskoliui. Faktiškai kreditas buvo panaudotas asmeniniams A. P. poreikiams, dėl to sandorį ieškovas siekia pripažinti apsimestiniu.
Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63str. 1d.). Sandoriai, kurių sudarymui reikalinga suderinta kelių asmenų valia yra laikomi sutartimis (CK 1.63str. , 6.154str.). Sandoris laikomas negaliojančiu, kai jis yra apsimestinis, t.y. sudarytas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87str.). Ieškovas neįrodė, kad dalyvaudamas kaip skolininkas kartu su A. P. sudarant vartojimo kredito sutartį su banku, iš tiesų šiuo sandoriu siekė pridengti kitą sandorį – banko ir A. P. kredito sandorį.
Ginčo sandoris yra dvišalis, kuriame kreditorius „Swedbank“, AB, o skolininkai – A. P. ir P. Š. kartu. Vertinant, ar sandoris nėra apsimestinis, byloje svarbu nustatyti, kokie buvo tikrieji sandorio šalių ketinimai ir siekiai sudarant vartojimo kredito sutartį.
Nekyla ginčo, kad sandorio šalis – bankas, kaip kredito įstaiga, siekė suteikti kreditą ir iš to gauti finansinės naudos. Tuo tarpu kredito gavėjai – bendraskoliai A. P. ir P. Š. kreditą iš banko paėmė vedini asmeninių motyvų, o būtent kaip paaiškino tiek A. P., tiek P. Š. jie kartu gyveno nuo 2005 metų, jų santykiai buvo itin artimi, kartu buvo paėmę iš banko ne pirmą kreditą, šią ginčo paskolą ėmė turėdami bendrą tikslą – gautus pinigus panaudoti gyvenamajam būstui įkurti. Tokiu būstu buvo A. P. asmeninės nuosavybės teise valdomas sodo bendrijoje „Volungėlė“, Alytaus rajone esantis sodo namas, kurį jie, panaudodami iš banko gautas lėšas, rekonstravo į gyvenamąjį namą.
Ta aplinkybė, kad P. Š. paskolos paėmimo momentu turėjo tikslą paimtas kredito lėšas naudoti A. P. sodo namo pertvarkymui į tinkamą gyventi būstą, įrodyta jo paties veiksmų seka: jis dalyvavo pasirašydamas kaip bendraskolis kredito sutartį su banku (t.1, b.l 66-74), lėšos kredito grąžinimui buvo nurašomos tiek nuo A. P., tiek nuo P. Š. banko sąskaitos (b.l. t.2, b.l. 4), P. Š. pats raštu parašė prašymą bankui dėl lėšų paskolos grąžinimui nurašymo nuo jo sąskaitos (t 2, b.l. 151), gautomis lėšomis ieškovas įrenginėjo A. P. priklausantį būstą ir jame gyveno tuo metu, kai atsakovė A. P. buvo išvykusi uždarbiauti į Angliją. Šios aplinkybės nustatytos ne tik šalių parodymais, bet ir ieškovo bei atsakovės naudai liudijusių liudytojų A. N., D. D., G. G., G. V. parodymais, kurie patvirtino, kad P. Š. ketino gyventi įrenginėjamame A. P. sodo name kartu su A. P., jų santykiai buvo artimi ir jie siekė bendro gyvenimo, liudytoja D. N. be to patvirtino, kad imti banko paskolą buvo P. Š. iniciatyva. Be to, šalys ir anksčiau buvo paėmę kreditą iš banko to paties namo įrengimui, jį grąžino bendrai (t.2, b.l. 23). Tai rodo, kad P. Š. ir A. P. valia dėl bendro kredito paėmimo iš banko buvo suderinta tarpusavyje, jie abu siekė bendro tikslo - gauti kreditą ir jį naudoti bendram tikslui.
Ta aplinkybė, kad dabar ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai pašliję ir ieškovas išsikraustė iš A. P. gyvenamojo namo bei su juo nebesieja savo ateities planų, nesudaro pagrindo teigti, kad paskola iš banko buvo paimta vienos A. P. valia. Netgi pasitvirtinus aplinkybei, kad tarp ieškovo ir atsakovės tam tikru metu galėjo būti susitarimas, kad paskolą bankui grąžins viena A. P. arba kad A. P. grąžins ieškovui jo įneštus paskolos dengimui pinigus, nesudaro pagrindo sandorį tarp banko ir šalių pripažinti apsimestiniu, kadangi sandoriui pripažinti apsimestiniu reikalinga abiejų sandorio šalių – banko ir P. Š. su A. P. valios ydingumas, t..y. suderintas noras juo pridengti kitą sandorį. Akivaizdu, kad „Swedbank“, AB , suteikdamas kreditą, elgėsi sąžiningi, įvertino abiejų skolininkų finansines galimybes paskolą grąžinti, siekė suteikti skolininkams kreditą bendrai ir iš to gauti naudos ir tokiam sandoriui negali turėti įtakos kitos jo šalies – skolininkų esantys ar galimai esantys tarpusavio susitarimai dėl kitokio sutarties vykdymo.
Reikšminga, kad dar ieškinio priėmimo stadijoje teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo pastebėjo, kad ieškovas galimai ne siekia pripažinti sandorį apsimestiniu, bet siekia perkelti nuo savęs skolininko pareigas pagal sutartį A. P. ir į tai atkreipė ieškovo dėmesį. Vėliau, bylos nagrinėjimo eigoje dėl šios priežasties ieškovui buvo pasiūlyta pakeisti atsakovę A. P. ir ieškinį pagal jo dalyką nukreipti bankui, tačiau tokį siūlymą ieškovas atmetė (b.l. 26).
Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškinį, paskirstomos sutinkamai su LR CPK 93str., 96str. 2d. nuostatomis. Atsakovė patyrė 3000 litų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t.2, b.l. 14), prie būtinųjų išlaidų taip pat priskirtinos jos patirtos kelionės į bylos nagrinėjimą išlaidos 668,87 litų (166,99 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) iš Londono, kur atsakovė nuolatos dirba ir gyvena į Kauną ir atgal, kurios patvirtintos jos kelionės dokumentais (t.2, b.l. 6-9) bei dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidos 23 litai (t.2, b.l. 5). Pagal oficialų Lietuvos banko patvirtintą užsienio valiutų kursą vienas litas sudaro 4,0055 GBP. Visa iš ieškovo atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 3691,87 litus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 260str., 268str., 270str.
nusprendžia:
I. P. Š. ieškinį atsakovei A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3691,87 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt vieną litą 87ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo P. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 44Lt (keturiasdešimt keturis litus) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.