- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- 1-159-1007/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Akmenės r., deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas 2010 m. lapkričio 8 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (du epizodai) subendrinta galutine 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme; 2013 m. lapkričio 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2014 m. birželio 12 d. Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo nuosprendžiu, suderinus su BK 25 straipsnio 3 dalimi ir 182 straipsnio 2 dalimi, 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2016 m. rugsėjo 12 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2017 m. rugsėjo 6 d. apie 21.30 val., viešoje vietoje(duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų ir be jokios priežasties, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. vieną kartą jis kumščiu trenkė nukentėjusiajam G. V. per galvą, ant kurios buvo uždėtas galvos šalmas, kuris nuo suduoto smūgio nugriuvo ant žemės, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam G. V. fizinį skausmą ir padarydamas viešosios tvarkos pažeidimą.
Kaltinamasis V. L. teisme kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytų nusikaltimų gailėjosi. Teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio diena susitiko su draugu, pravarde G. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini), išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu važiavo du jaunuoliai su motoroleriu. Jie važiavo per vidurį kelio, trukdė eismui, todėl jie jiems signalizavo, tačiau jaunuoliai jų nepraleido, parodė rankos pirštą, tada jie juos aplenkė ir užsuko automobilį. Jis išlipo ir trinktelėjo jam per šalmą, jis nenukrito, tada dar pastūmė ranka į krūtinę ir jis nukrito. Įlipo į automobilį ir nuvažiavo. Pripažįsta, kad pasielgė dėl chuliganiškų paskatų. Tačiau mano, kad jie trukdė eismą. Supranta, kad dėl įvairių rodomų rankos pirštu ženklų galima naudoti fizinį smurtą, dėl savo poelgio gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kad trenkė į krūtinę. Teismo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo G. V. įstatyminio atstovo V. V.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 str.):
Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausos metu nepilnametis nukentėjusysis G. V. nurodė, kad su draugu K. važinėjosi motoroleriais. Rugsėjo mėnesį, apie 9 val. vakaro, važiuodamas (duomenys neskelbtini) mieste, žiedine sankryža, išgirdo automobilio garsą, pamatė, kad automobilis iš galo privažiavo arti jų. Atsisuko ir parodė, kad jis atsitrauktų, bet automobilis dar labiau padidino apsukas. Išsigandęs, kad jo nekliudytų, sustojo, nulipo nuo motorolerio. Iš pilkos baltos spalvos (duomenys neskelbtini) automobilio išlipo vyrai – G. ir P. P priėjęs jį silpnai pastūmė, klausdamas, kas yra, ir sudavė smūgį į galvą, jis buvo su šalmu. Nuo smūgio jis virto ir užkliuvo už bordiūro. Vyrai įlipo į automobilį ir išvažiavo, jis ir liko nesupratęs, kas atsitiko. Kadangi buvo su šalmu, skausmo nejuto (b. l. 22–23).
Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausos metu nepilnametis liudytojas K. B. nurodė, kad rugsėjo 6 dieną, apie 9 valandą vakare, su G. važinėjosi motoroleriais po (duomenys neskelbtini), važiavo ratu, apsuko keletą ratų, bet eismui netrukdė, išvažiavo link suaugusiųjų mokyklos. Prie jų labai arti privažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), G. ranka parodė atsitraukti. Tada automobiliu juos prirėmė prie bordiūro, jis nuvirto su motoroleriu. G. truputį pavažiavo į priekį, tačiau ir jam „užkirto“ kelią. Iš automobilio išlipo vairuotas G. ir dar vienas vyras P., kuris pribėgo prie G. ir jam trenkė iš dešinės į šalmą, nuo ko jis nukrito ant žemės. P. šaukė ant G., sakydamas, jei dar parodysi tokius ženklus, kažkaip panašiai. G. ranka jam parodė atsitraukti. Po to vyrai susėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jis paskambino tėčiui, kuris iškvietė policiją. Įvykio metu išsigando (b. l. 24–25).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. apie 22 val. važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve. Kartu su juo važiavo V. L., pravarde P., jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo M. M., D. J.. Automobilį vairavo jis. Pravažiavus žiedinę sankryžą, pamatė du jaunuolius, važiuojančius motoroleriais. Jie važiavo vidury gatvės. Negalėjo jų aplenkti, todėl ties buvusiu Swedbank pastatu prasidarė dešinės pusės langą ir susigretinęs su vienu iš motorolerių, sušuko trauktis iš kelio. Tuomet motorolerio vairuotojas su odine striuke parodė „faką“. Aplenkęs motorolerius sustojo, įjungė avarinę signalizaciją ir išlipo iš mašinos. Jaunuolis, kuris rodė „faką“ sustojo už jo automobilio. Su juo apsižodžiavo, jis buvo mandras, siuntinėjo jį į visas puses. Kas vairavo tą motorolerį nežinojo, tas vairuotojas dėvėjo šalmą, todėl jo veido nematė. Jiems bešnekant iš automobilio išlipo P. ir kiti du jo automobilio keleiviai. P. priėjo prie to mandro jaunuolio ir vienu momentu lyg ir stumtelėjo jį ir šis nugriuvo ant žemės. Daugiau tiems motorolerių vairuotojams nieko nedarė, tiesiog susėdo į automobilį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Šis konfliktas nebūtų įvykęs, jei jauni motorolerių vairuotojai nebūtų elgęsi mandrai, tai yra rodę įžeidžiančius gestus (b. l. 28–31).
2017 m. rugsėjo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) gatvė ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje stovi motoroleris „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–8).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką,
Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nurodyti požymiai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo V. L. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 284 straipsnyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti.
Kaltinamasis V. L. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad dėl chuliganiškų paskatų viešoje vietoje trenkė jaunuoliui per galvą. Kaltinamojo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys nepilnamečio nukentėjusiojo G. V. ir liudytojų K. B., V. G. parodymai. Taigi, byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. L. 2017 m. rugsėjo 6 d. apie 21.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu trenkdamas nukentėjusiajam G. V. per galvą ir tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam G. V. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. V., teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamojo V. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.
Kaltinamasis V. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), ši nusikalstama veika yra baigta. Iš kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad V. L. anksčiau teistas Lietuvoje ir užsienyje, teistumas neišnykęs, teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą (b. l. 33–38), baustas administracine tvarka (b. l. 42–53), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), kaip teismo posėdžio metu nurodė, (duomenys neskelbtini)dirbantis pavienius darbus.
Teismo vertinimu šie duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, matyti, kad jis yra linkęs daryti nusikaltimus, nes nusikalsta ne pirmą kartą, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika didelės žalos nebuvo padaryta, nukentėjusysis nebuvo sužalotas, į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – kaltinamasis teismo posėdžių salėje atsiprašė nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminio atstovo, jis atsiprašymą priėmė, prašė teismo kaltinamojo griežta bausme nebausti, sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskiriant prokuroro prašomą su laisvės atėmimu nesusijusią, vieną iš BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudą, artimą KB 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam minimaliam dydžiui.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kadangi nusikaltimas padarytas po 2015 m. sausio 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 3 straipsniu, baudos dydis skaičiuotinas taikant nuo 2015 m. sausio 1d. galiojantį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (BBD), kuris pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra tapatus ir lygus minimaliam gyvenimo lygiui (MGL). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BBD yra 37,66 Eur.
Kaltinamajam išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalyse.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pripažinti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti 60 MGL (šešiasdešimties minimalių gyvenimo lygių) dydžio 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 40 MGL (keturiasdešimties minimalių gyvenimo lygių) dydžio 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 ct) baudą.
Baudą turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, viename iš bankų:
LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas
LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)
LT12 2140 0300 0268 0220 21400 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank
Baudos mokėjimo kvitą (-us) turi būti pateiktas Akmenės rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui (Vytauto g. 1B, Naujoji Akmenė).
Išaiškinti, kad baudos nesumokėjus savanoriškai, ji bus išieškoma priverstinai. Baudos išieškojimą priverstinai vykdo antstolis. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.