Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (skundą padavęs asmuo) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažymėdamas faktines ginčo situacijos aplinkybes nurodė, kad pareiškėja 2012 m. gegužės 18 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – ir 2012 m. Paraiška), kurioje deklaravo 10,40 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių (ganyklų pievų) plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 10,40 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietose). Vertinant 2012 m. Paraišką buvo nustatyta, kad pažeistas Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB) 7 punkte nustatytas reikalavimas dėl ūkinių gyvūnų, registruotų Ūkinių gyvūnų registre, laikymo. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2013 m. sudarė daugiau kaip 50 proc., visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, o pareiškėja nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. savo valdoje laikė 0 SG (sutartinio gyvulio) ir tai sudarė 0 SGV/ha, todėl buvo nustatytas tyčinis GAAB 7 punkto reikalavimo pažeidimas. Už nustatytą pažeidimą, vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika) 18¹ punktą pareiškėjai už 2012 m. parama sumažinta 50 proc., pareiškėja apie paskirtą sankciją buvo informuota 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu.

Pareiškėja 2013 m. gegužės 3 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (toliau – ir 2013 m. Paraiška), kurioje deklaravo 9,98 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių (ganyklų pievų) plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 9,98 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal MPŪV priemonę. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad pažeistas GAAB 7 punktas dėl ūkinių gyvūnų laikymo (pareiškėja nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. savo valdoje laikė 0 SG ir tai sudarė 0 SGV/ha), kuris (pažeidimas) laikytas netyčiniu pakartotiniu pažeidimu. Tuo pagrindu pareiškėjai buvo pritaikyta 15 proc. kompleksinės paramos susiėjimo sankcija už netyčinį pakartotinį pažeidimą (nes 2012 m. buvo nustatytas tyčinis GAAB 7 punkto pažeidimas). Apie paskirtą sankciją pareiškėja buvo informuota 2014 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu.

Pareiškėja 2014 m. gegužės 5 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (toliau – ir 2014 m. Paraiška), kurioje deklaravo 9,98 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių (ganyklų pievų) plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 9,98 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal MPŪV priemonę. Paraiškos vertinimo metu taip pat buvo nustatytas GAAB 7 punkto dėl ūkinių gyvūnų laikymo pažeidimas (pareiškėja nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. savo valdoje laikė 0 SG ir tai sudarė 0 SGV/ha), kuris (pažeidimas) laikytas pakartotiniu tyčiniu pažeidimu. Vadovaujantis Metodikos 19 ir 22 punktų nuostatomis pareiškėjos 2014 m. Paraiškai buvo taikoma 100 proc. sankcija, be to, vadovaujantis minėtomis Metodikos nuostatomis buvo nuspręsta pareiškėjai paramos neskirti ir už ateinančius metus. Pareiškėja apie sankcijos skyrimą buvo informuota 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu.

Pareiškėja 2015 m. birželio 1 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (toliau – ir 2015 m. Paraiška), kurioje deklaravo 9,99 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių (ganyklų pievų) plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 9,99 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal MPŪV priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos 2014 m. paraiškos vertinimo metu buvo nustatytas pakartotinis tyčinis pažeidimas, vadovaujantis Metodikos 22 punktu, parama už 2015 m. pareiškėjai nebuvo skirta. Apie tai pareiškėja buvo informuota 2016 m. birželio 2 d. sprendimu.

Agentūra prieštaraudama Komisijos sprendimui nesutiko su Komisijos padaryta išvada, kad 2015 m. nebelikus reikalavimo laikyti gyvulius, Agentūrai pagal pareiškėjos 2014 m. Paraišką skiriant sankciją 2016 metais už 2015 metus buvo pažeistas proporcingumo principas, o skiriama sankcija už pažeidimą, kuris nebelaikomas pažeidimu, skatina pareiškėją atsisakyti vykdomos veiklos. Dėl šio Komisijos argumento nurodė, kad Agentūra, įvertinusi pareiškėjos 2014 m. Paraišką nustatė, kad išmokos pareiškėjai už 2014 m. Paraišką nepriklauso, nes pareiškėjai buvo pritaikyta 100 proc. sankcija už pakartotinį tyčinį pažeidimą, o vadovaujantis Metodikos 22 punktu (nustačius pakartotinį tyčinį pažeidimą išmokos suma sumažinama 100 proc. ir parama neskiriama už kitus kalendorinius metus), parama nebuvo skiriama už 2015 metus, todėl prašymas išmokėti paramą pagal 2015 m. paraišką negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad, nors nuo 2015 m. reikalavimo laikyti gyvulius neliko, pareiškėjos 2015 m. Paraiškai buvo taikomos sankcijos už tai, kad 2014 metais buvo nustatytas pakartotinis tyčinis GAAB pažeidimas. Agentūra priimdama 2016 metų sprendimą neskirti išmokų už 2015 metus, netaikė naujos sankcijos už neva galimą pažeidimą 2015 metais, o vadovavosi 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu, kuriame ir buvo pritaikytos sankcijos neskirti išmokų už 2014 m. ir sekančius, t. y. 2015 metus. Pažymėjo, kad sankcija dėl paramos neskyrimo yra įtvirtinta Metodikos 22 punkte, todėl Agentūra neturėjo teisės elgtis priešingai.

Nesutiko su Komisijos argumentais, kad Agentūra neturėjo pagrindo 2015 m. Paraiškai taikyti Metodikos 22 punkto. Šiuo aspektu pažymėjo, kad vertindama 2015 metų paraišką vadovavosi jau priimtu ankstesniu sprendimu vertindama 2014 metų Paraišką, kuomet ir buvo pritaikyta reali sankcija. Pabrėžė, kad pareiškėja pati savo valia pasirinko nelaikyti gyvulių, kas vėliau sąlygojo GAAB nuostatų pažeidimą.

Apibendrindami nurodė, kad Komisija, patenkindama pareiškėjos skundą formaliai pritaikė 2015 metais įsigaliojusią tvarką, jog gyvulių laikyti neprivaloma.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 3R-249(AG-175/03-2016) dalies, kuria panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimas dalyje, kurioje pagal pareiškėjos 2014 m. Paraišką nuspręsta neskirti paramos kitais kalendoriniais metais bei Agentūros 2016 m. birželio 2 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjai neskirtos išmokos pagal 2015 m. Paraišką, įpareigojant Agentūrą priimti naują sprendimą neskiriant pareiškėjai sankcijos už pažeidimus pagal pareiškėjos 2012-2014 metų paraiškas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog kilusio ginčo esmė yra ta, ar Agentūra turėjo teisinį pagrindą, įvertinusi pareiškėjos pateiktą 2014 m. Paraišką ir nustačius GAAB aprašo 7 punkto pažeidimą, kuris laikytas pakartotiniu tyčiniu pažeidimu, vadovaujantis Metodikos 22 punkto nuostata neskirti išmokos už 2015 metus (už sekančius metus).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja teikdama 2012, 2013, 2014 metų Paraiškas nesilaikė Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir Aprašas, redakcija, galiojanti nuo 2012 m. balandžio 12 d.) 7 punkto, kuriame nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę, reikalavimo. Pareiškėja 2012-2014 metais deklaruojamuose plotuose ūkinių gyvūnų nelaikė, todėl, kaip teisingai nustatė Komisija, šios nuostatos pažeidimai, kiekvienais metais, pareiškėjos atžvilgiu buvo konstatuoti pagrįstai.

Pareiškėja pateikdama 2014 m. Paraišką, vadovaujantis Aprašu turėjo deklaruoti ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio. Pareiškėjai šios įstatyminės nuostatos neįvykdžius, buvo nuspręsta, kad pareiškėja padarė pakartotinį tyčinį pažeidimą (pareiškėja tokio pačio pobūdžio tyčinį pažeidimą jau buvo padariusi 2012 metais, todėl 2014 metais padarytas GAAB 7 punkto pažeidimas, t. y. antras per tris metus, laikytas pakartotiniu tyčiniu pažeidimu, pagrindas – Metodikos, galiojusios nuo 2014 m. balandžio 12 d. 2.5 punktas). Metodikos 22 punkte nustatyta, kad už nustatytą pakartotinį tyčinį reikalavimo pažeidimą, taikoma sankcija – išmokos suma sumažinama 100 proc., be to, parama neskiriama ir už kitus kalendorinius metus. Taigi pagal šią teisės nuostatą, skirtina parama neskiriama, taip pat parama neskirtina ir už ateinančius metus. Kaip ir nagrinėjamu atveju, taikant Metodikos 22 punktą, Agentūra 100 proc. pareiškėjai sumažino išmokas už 2014 metus ir taip pat atsisakė skirti išmokas pagal 2015 m. Paraišką.

Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinis reikalavimo pažeidimas tai to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo ar standarto, žemės ūkio veiklos valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti (Metodikos 2.5 punktas), todėl sutiktina su Komisijos išvada, kad šios Metodikos nuostatos prasme, pakartotiniu reikalavimo pažeidimu laikytinas tik tokio pačio pobūdžio pažeidimas padarytas pakartotinai per tris metus, o sankcija – neskirti paramos už sekančius kalendorinius metus, atitinkamai reikštų paramos neskyrimą jei sekančiais metais būtų vykdoma ta pati žemės ūkio veikla už kurią išmokos suma buvo sumažinta 100 proc. Tokia išvada darytina sistemiškai įvertinus Metodikos 2.5, 22 punkto nuostatas.

Pagal Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, apraše, patvirtintame Žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 5 įsakymu Nr. 3D-932 privalomas gyvulių laikymas nebuvo numatytas, todėl pareiškėja pateikdama 2015 m. Paraišką įstatyminės prievolės laikyti gyvulių neturėjo. Atitinkamai pažeidimo nebuvo padariusi. Tačiau Agentūros 2016 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjai išmoka už 2015 m. nebuvo skirta vadovaujantis Metodikos 22 punkto nuostata (konstatavus pakartotinį tyčinį pažeidimą pagal 2014 m. Paraišką, išmoką buvo atsisakyta skirti ir už sekančius, t. y. 2015 metus). Taigi iš esmės susidarė tokia faktinė situacija, kad pareiškėjai sankcija už gyvulių nelaikymą 2014 metais buvo paskirta pagal 2015 m. Paraišką, nors pagal 2015 m. Paraišką įstatyminės pareigos laikyti gyvulius deklaruojamame plote pareiškėjai nebuvo numatyta. Atitinkamai nei šis, nei joks kitas pažeidimas pagal 2015 m. Paraišką pareiškėjos atžvilgiu nebuvo konstatuotas. Atsižvelgiant į jau aptartą sisteminį Metodikos 2.5, 22 punktų nuostatų vertinimą (sankcija – paramos neskyrimas sekančiais metais skiriama vykdant tą pačią žemės ūkio veiklą), sutiktina su Komisijos Sprendime šiuo aspektu padaryta išvada, kad pagal pareiškėjos atžvilgiu susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. pagal 2014 m. Paraišką 2016 metais skiriant sankciją už 2015 metus, kai joks pažeidimas už 2015 m. nėra konstatuojamas, toks sankcijos (išmokų nemokėjimas) taikymas pripažintinas neproporcingai formaliu, nors Metodikos 22 punkte toks sankcijos skyrimas ir yra numatytas. Komisija pagrįstai atkreipdama dėmesį į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 įtvirtintus tikslus – išsaugoti daugiametes ganyklas ir grąžinti žemei daugiamečių ganyklų paskirtį, nagrinėjamo ginčo kontekste nusprendė, kad pareiškėjai už 2014 metais padarytus pažeidimus, už kuriuos pareiškėjai išmokos suma sumažinta 100 proc., papildomai paskyrus sankciją ir 2015 metams, kai 2015 metais jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, be to, 2014 m. padarytas pažeidimas (gyvulių nelaikymas) 2015 metais pažeidimu jau nebuvo laikomas, tokiu būdu buvo pažeistas proporcingumo principas (administracinės priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės norimam tikslui pasiekti).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis nurodytų teisės normų sistemine analize, remiantis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, darytina išvada, kad skundžiamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 3R-249(AG-175/03-2016) dalyje, kuria Komisija panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą dalyje, kurioje pagal pareiškėjos 2014 m. Paraišką nuspręsta neskirti paramos kitais kalendoriniais metais bei Agentūros 2016 m. birželio 2 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai neskirtos išmokos pagal 2015 m. Paraišką ir įpareigojo Agentūrą priimti naują sprendimą neskiriant pareiškėjai sankcijos už pažeidimus pagal pareiškėjos 2012-2014 metų paraiškas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti vadovaujantis skunde nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.