- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-03
- Bylos Nr.
- e1-1164-1143/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28928-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- A. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Jano Paškevičiaus (Jan Paškevič) pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. P. vairavo motorinę transporto priemonę, t. y., 2020 m. liepos 21 d., apie 13.00 val. Švenčionių r. sav., Magūnų sen., Družilių k., Žeimenos gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jo vardu registruotą automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore 2020 m. liepos 21 d., 13.46 val. buvo 2.13 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y., daugiau negu 1,51 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą turi, automobilis VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo vardu ir priklauso jam. 2020 m. liepos 21 d. apie 11.00 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugą L. C. ir jo motiną D. C. į svečius. Iš karto su pastaraisiais jų namuose pradėjo vartoti alkoholį, išgėrė du butelius 0,5 l talpos degtinės ir keturis butelius 0,5 l talpos alaus, užsibuvo apie tris valandas, o išgėrus šiuos gėrimus pats nusprendė važiuoti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Nors jautėsi neblaivus, labai norėjo važiuoti namo ir pamanė, kad jam pavyks sėkmingai parvažiuoti, nors suvokė, jog už vairavimą neblaiviam gresia atsakomybė, bet vis tiek sėdo į savo automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo link namų. Nuvažiavęs apie 300 metrų, žvyrkelyje nesuvaldė savo vairuojamo VOLVO V70 automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į pakelėje augusį medį, išlipo iš automobilio ir stovėjo netoli jo šalikelėje. Po šio įvykio labai išsigando, buvo šoke, pro šalį tuo metu automobiliu važiavęs nepažįstamas žmogus iškvietė medicinos bei policijos darbuotojus. Šio įvykio metu apgadino savo automobilį, patyrė nežymius kūno sužalojimus, buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninės priėmimo skyrių (b. l. 79–81).
Liudytojas V. S. (V. S.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 21 d., apie 13.10 val. iš Vilniaus AVPK buvo gautas pranešimas apie tai, jog eismo dalyvis pranešė, kad automobilis VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs nuo kelio, automobilis sudaužytas, vairuotojas, apie 50 metų vyras, stipriai neblaivus, neatsistoja po eismo įvykio, neprispaustas. Atvykus į įvykio vietą greitosios pagalbos medikų 0814 brigada jau suteikinėjo pagalbą. Paaiškėjo, kad automobilio VOLVO V70 vairuotojas – A. P., kuris paaiškino, jog važiuodamas atsitrenkė į medį, važiavo vienas ir prisisegęs. Atlikus pirmą girtumo patikrinimą buvo nustatytas 2.98 promilių etilo alkoholio girtumas. Laukiant antro patikrinimo buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodytų punktų A. P. atlikti nesugebėjo, nes buvo paguldytas ant neštuvų. Atlikus antrą patikrinimą buvo nustatytas 2.13 promilių etilo alkoholio girtumas. Medikai vairuotoją išvežė į Lazdynų ligoninę, į įvykio vietą buvo iškviestas operatyvinis darbuotojas, o automobilis nuvežtas į UAB Varimeda Lentupio g. 37, Švenčionyse (b. l. 50–52).
2020 m. liepos 21 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. P. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. P. pirmo tikrinimo metu 2020 m. liepos 21 d. 13.34 val., alkoholio matuokliu „Alkotest 6810“ Nr. ARFM-0449, patikros sertifikato Nr. 1178467, buvo nustatyta 2.98 promilės etilo alkoholio koncentracija, antro tikrinimo metu 2020 m. liepos 21 d., 13.46 val., buvo nustatyta 2.13 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 17).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra A. P. (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį VOLVO V70, kai jo iškvėptame ore buvo ne mažiau kaip 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, patvirtina ir liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių objektyvumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo ir byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. P. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi – bauda bei baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau dėl sunkios finansinės padėties prašo nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą (b. l. 95–97).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę A. P., atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, yra neįgalus, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 91–93). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Nusikalstama veika nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai ar turtui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.
BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismas daro išvadą, kad artimos minimaliai sankcijoje numatytai baudai – 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudos paskyrimas A. P., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei jo finansinę padėtį, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį ir A. P. finansinę padėtį dėl neįgalumo, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio VOLVO V70 konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
A. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y., vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Įvertinus tai, kad A. P. nusikalto pirmą kartą teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas jam skirtinas artimam minimaliam terminui – dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. liepos 23 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y., priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
A. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu VOLVO V70, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 31). Siekiant užtikrinti taisomąjį ir prevencinį poveikį, esant nustatytoms visoms turto konfiskavimo sąlygoms, A. P. priklausantis automobilis VOLVO V70 konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1050 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (A. P. vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 82–83). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
A. P. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 21 d. 17.50 val. iki 2020 m. liepos 22 d. 12.15 val. (dvi dienos). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Bylos duomenimis, automobilis VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 21 d. buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „Varimeda“ automobilių saugojimo aikštelėje. Transporto priemonės nuvežimo kaina 59 Eur su PVM, vienos saugojimo paros kaina 9 Eur su PVM (b. l. 30, 35–47). Šios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl automobilio VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo paslaugų suteikimo nuo 2020 m. liepos 21 d. iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. P..
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti bausmę – 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. P. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 21 d. 17.50 val. iki 2020 m. liepos 22 d. 12.15 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 30 MGL, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. liepos 23 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“;
– nusikalstamos veikos priemonės – VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu pripažinti proceso išlaidomis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas dėl automobilio VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo paslaugų suteikimą ir iš A. P. priteisti 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) už transporto priemonės nuvežimą bei už saugojimą nuo 2020 m. liepos 21 d. iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos (14 parų), skaičiuojant vienos saugojimo paros kainą – 9 Eur (devynis eurus), t. y., 126 Eur (šimtą dvidešimt šešis eurus), viso iš A. P. priteisti – 185 Eur (šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
A. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, A. P. išduotą vairuotojo pažymėjimą, esantį byloje, perduoti VĮ „Regitra“.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvidešimt keturis mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.