- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- I-1005-739/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02484-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Šiaulių miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Pareiškėjas
- Šiaulių apylinkės teismo
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei M. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apylinkės teismo prašymą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi prašo ištirti, ar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas) 1.3 punktas bei 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnyje įtvirtintiems lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principams, CK 1.5 straipsnyje numatytiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 1–4 punktuose nurodytiems įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 6, 10 ir 12 punktuose numatytiems savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principams (I t., 3-5 b. l.).
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-7342-569/2013 pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo nurodė, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą kreiptis į administracinį teismą dėl Sprendimo dalies teisėtumo ištyrimo. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelia klausimą, ar skirtingų žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymas žemės mokesčio mokėtojams neprieštarauja CK 1.2 straipsnyje įtvirtintiems lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principams, CK 1.5 straipsnyje numatytiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose nurodytiems įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 10 ir 12 punktuose numatytiems savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principams. Savo teiginius atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ motyvuoja tuo, kad Sprendime yra numatyti keli mokesčių tarifai, tarp kurių dydžių skirtumas yra neproporcingai didelis (nuo 4 iki 10 kartų), o Sprendimo 1.3 punkte ir 2 punkte nustatytas mokesčio tarifas yra neobjektyvus ir diskriminacinis, pažeidžiantis lygiateisiškumo principą. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas prašymas yra motyvuotas, bylos nagrinėjimo metu šalis turi teisę pateikti tokio pobūdžio prašymus, jis tenkinamas, vadovaujantis atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdėstytais motyvais (I t., 3-5 b. l.).
Pareiškėjo Šiaulių apylinkės teismo atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį tinkamai ir laiku pranešta (II t., 7 b. l.).
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo prašymu nesutiko ir mano, kad Sprendimas yra teisėtas ir atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose nurodė bei jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte numatyta savivaldybės tarybos kompetencija sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas. Nuo 2003 m. sausio 1 d. valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimas iš apskričių Valstybinės mokesčių inspekcijos skyrių perduotas savivaldybėms. Valstybinės žemės nuomos mokestis už išnuomotą žemę skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“. Valstybinės žemės nuomos mokestis už naudojimąsi žeme, kai nuomos sutartis nesudaryta, skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi aukščiau minėtomis nuostatomis, Sprendimu patvirtino nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifus metams. Sprendimo 1.3 punktu nustatytas 4,0 procentų tarifas žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, o to paties sprendimo 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės naudotojams, kuriems teritorijų planavimo dokumentais yra suplanuotas, bet per 3 mėnesius (nuo teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo) Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas žemės sklypas, nuomos mokestis už valstybinę žemę skaičiuojamas pagal suplanuotą žemės sklypo plotą, taikant šio sprendimo 1.3 punkte nustatytą tarifą. Sprendimu buvo siekiama paskatinti valstybinės žemės nuomotojus, nesudariusius valstybinės žemės nuomos sutarčių asmenis – jas sudaryti.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Sprendimo 1.3 punkte ir 2 dalyje nustatytas mokesčio tarifas yra neobjektyvus ir diskriminacinis, pažeidžiantis lygiateisiškumo principą, Viešojo administravimo įstatyme apibrėžtus įstatymo viršenybės, objektyvumo ir proporcingumo bei Vietos savivaldos įstatyme numatytus savivaldybės veiklos ir savivaldybių institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo principus. Atstovė pažymėjo, kad žemės sklypo nuomos sutarties nebuvimas nėra tas konstituciškai ir įstatymiškai pakankamas skirtumas, leidžiantis skirtingai apmokestinti subjektus, kurie yra sudarę nuomos sutartis dėl valstybinės žemės ir subjektus, kurie nėra sudarę nuomos sutarčių dėl valstybinės žemės, nes toks diferencijavimas nėra objektyviai pateisinamas, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog skirtingai apmokestinant nedaroma jokio skirtumo dėl priežasčių, dėl ko žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta (ar nuo šio mokesčio mokėtojo priklausančių ar vis tik nuo jo nepriklausančių aplinkybių). Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė Sprendimo 1.3. punkte nustatytą 4.0 proc. mokesčio tarifą vertina kaip sankciją, taikomą nuomos mokesčio mokėtojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių. Tvirtino, kad Šiaulių miesto savivaldybė prašydama priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini)“ valstybinės žemės nuomos mokestį už 2012 metus neatsižvelgė į tai, kad buvo pradėtos procedūros dėl detaliojo plano rengimo žemės sklypui, kuriame yra UAB (duomenys neskelbtini)“ administracinis pastatas. Nurodė, kad dėl pačios savivaldybės ginčų dėl ribų nustatymo detaliojo plano rengimas buvo sustabdytas ir 2012 m. įtvirtinus naujus tarifus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nubausta, kad nesudarė žemės nuomos sutarties, o jos sudarymas tiesiogiai buvo sąlygojamas detaliojo plano parengimo.
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla nutraukiama.
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7342-569/2013 pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ 1.3 punktas bei 2 punktas neprieštarauja CK 1.2 straipsnyje įtvirtintiems lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principams, CK 1.5 straipsnyje numatytiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose nurodytiems įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 10 ir 12 punktuose numatytiems savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principams (I t., 3-5 b. l.).Administracinis teismas(Šiaulių apygardos administracinis teismas) šį prašymą priėmė 2014m. sausio 3d. nutartimi(It.,56 b.l.).
Šiaulių apylinkės teismo prašomas ištirti Sprendimas įtvirtina bendro pobūdžio nurodymus individualiais požymiais neapibrėžtam subjektų ratui, yra skirtas reguliuoti daugelio neindividualizuotų asmenų santykius, jo veikimas nepasibaigtų teisės akto pritaikymu konkrečiu atveju, todėl Sprendimas laikytinas norminiu teisės aktu(Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2006m. kovo 16d. nutartis administracinėje byloje Nr.A8-78/2006; 2007m. vasario 19d. nutartis administracinėje byloje Nr.1¹-01/2007; 2009m. rugpjūčio 14d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS438-464/2009 ir kt.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo112 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktus, bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo priimamoje nutartyje turi būti aiškiai ir tiksliai suformuluotas teismo, kuris kreipiasi, prašymas administraciniam teismui, nurodyta, kokiais teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindžia savo abejonę dėl ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama šias ABTĮ nuostatas, yra pažymėjusi, kad „<...> teismai, kreipdamiesi į administracinį teismą su prašymu ištirti ar norminis administracinis aktas (jo dalis), kuris turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, ir argumentuodami savo nuomonę dėl norminio administracinio akto prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, teismų manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimti, jų nuomone, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Teismas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų.“ (2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I442-20/2009). Teismo nurodomi teisiniai argumentai privalo būti išsamūs, aiškūs, logiški ir nuoseklūs. Teismas neturėtų apsiriboti vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais. Teismo prašyme neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų.
ABTĮ 111 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualią bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo pradėjimą ir jo dalyko apibrėžimą lemia teismo nutartis. Būtent teismo nutartyje pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą turi būti konkrečiai apibrėžta, kokio norminio administracinio akto ar jo dalies teisėtumas bus tiriamas; turi būti konkrečiai nurodytos įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatos, kurioms galimai prieštarauja atitinkamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; turi būti pateikta konkreti teisinė motyvacija, kurią teismas priėmė domėn ir kuri sudaro pagrindą abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam tikroms įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatoms. Būtent tokio pobūdžio teismo nutartis yra tas procesinis dokumentas, kuris apibrėžia iškeliamos norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas ir pagal kurį ši byla turi būti nagrinėjama. Analogiškai turi būti vertinama ir ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodyta bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutartis kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teisėjas (teismas), priimdamas nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ar kreiptis į kompetentingą administracinį teismą dėl šio akto teisėtumo patikrinimo, joje (nutartyje) iš esmės išdėsto savo (išankstinę) nuomonę dėl šio akto teisėtumo, t. y. dėl norminės bylos esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-355/2014).
Taigi norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).
Nors Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje prašymą kreiptis į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo pateikė civilinės bylos šalis, tačiau konkrečios bylos procesui vis dėlto vadovauja teismas. Būtent teismas galutinai konstatuoja, kokios norminių aktų nuostatos taikytinos byloje ir kaip jos turi būti aiškinamos, todėl būtent teismas ir turi galutinai nuspręsti, ar jo nagrinėjamos civilinės bylos išsprendimui yra reikalinga kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti norminio administracinio akto teisėtumą ir kokia apimtimi toks tyrimas turi būti atliekamas. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje yra perrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. lapkričio 19 d. prašymo dėl kreipimosi į administracinį teismą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą argumentai(civilinė byla Nr. 2-7342-569/2013, 70-72 b. l.), tačiau nėra išreikšta motyvuota bei išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais pagrįsta besikreipiančio teismo abejonė dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ teisėtumo. Šiaulių apylinkės teismo nutartyje nesant išdėstytų teisinių teismo argumentų, motyvų, besikreipiančiam teismui neįvertinus reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų, administracinis teismas negali nustatyti norminio administracinio teisės akto teisėtumo patikrinimo ribų ir išnagrinėti besikreipiančiam teismui galimai reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų, kas sudaro pagrindą išvadai, kad norminio administracinio akto atitikties įstatymams tyrimas šiuo konkrečiu atveju yra negalimas. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą administracinio teismo jau yra priimtas, tai administracinė byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis, kuri numato, jog bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, suponuoja išvadą, jog bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo teisė kreiptis į atitinkamą administracinį teismą yra ribojama tuo aspektu, jog galima kreiptis tik dėl tokio teisės akto (ar jo dalies), kuris taikytinas teismo nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismas nutartimi prašė ištirti ar neprieštarauja CK 1.2 straipsnyje įtvirtintiems lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principams, CK 1.5 straipsnyje numatytiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose nurodytiems įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 10 ir 12 punktuose numatytiems savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo ir žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principams ne tik Sprendimo 1.3 punktas bet ir 2 punktas, kuriame numatyta, kad valstybinės žemės naudotojams, kuriems teritorijų planavimo dokumentais yra suplanuotas, bet per 3 mėnesius(nuo teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo)Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas žemės sklypas, nuomos mokestis už valstybinę žemę skaičiuojamas pagal suplanuotą žemės sklypo plotą, taikant šio sprendimo 1.3punkte nustatytą tarifą. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7342-569/2013 nėra duomenų, kad atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metais, už kuriuos ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija ieškiniu prašo priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį, būtų suplanuotas, bet per 3 mėnesius nuo teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas žemės sklypas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad atsiliepimo į ieškinį pateikimo metu, tai yra 2013-09-16, valstybinės žemės sklypas nebuvo suplanuotas, tai yra detalusis planas nebuvo patvirtintas, jis buvo derinimo stadijoje( civ.byla Nr. 2-73420-569/2013, 31 b.l.). Taigi 2012 metais nebuvo aplinkybių, kurioms esant būtų buvęs pagrindas civilinėje byloje taikyti Sprendimo 2 punkto nuostatas. Todėl akivaizdu, kad teismo prašymas ištirti norminio akto teisėtumo dalį, kuri nebus taikoma konkrečioje individualioje byloje, nepadės besikreipiančiam teismui įvykdyti teisingumą ir nebus naudingas individualioje byloje(bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo aspektu), taigi neturės reikšmės civilinės bylos baigčiai. Nurodytoje dalyje prašymas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kas taip pat sudaro pagrindą šios administracinės bylos dalies nutraukimui (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Pažymėtina, kad nagrinėjamos administracinės bylos nutraukimas nekliudo Šiaulių apylinkės teismui vėl kreiptis į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios išnagrinėti administracinę bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Administracinę bylą nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.